A. Macijauskas: gyvulininkystės plėtra - konkurencingumo garantas
2010-12-08

Kėdainiai, gruodžio 8 d. Besibaigiančius 2010-uosius žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas vertina pozityviai, pabrėždamas, kad ateityje Lietuvos žemės ūkyje vienodai dėmesio turi būti skiriama ir augalininkystei, ir gyvulininkystei. Su gyvulininkystės plėtra jis sieja geras šalies žemės ūkio perspektyvas, nes, remiantis vien tik grūdų ūkiu, konkuruoti su kitų šalių ūkininkais būtų sunkiau.

„Žinau, kuo ir kaip gyvena ūkininkai, kokios jų nuotaikos, nuo žemės ūkio nenutolau. Šie metai Lietuvos žemdirbiams nebuvo lengvi. Prarastus derlius grūdų supirkimo kainos visiškai nekompensuos, grūdų sektoriuje jaučiamas nuosmukis, tačiau padėtis pieno sektoriuje nėra bloga ir tai suteikia stiprybės visam žemės ūkiui", - sako viceministras.

Jo nuomone, visada pasiteisina sprendimas plėtoti kelis sektorius, o ne vieną, tad investuoti reikia ir gyvulininkystę. „Visada pasisakau už ūkio diversifikaciją. Augalininkystės ir gyvulininkystės tandemas gali ištverti bet kokias krizes. Tai rodo Vakarų Europos patirtis, todėl mūsų pagrindinis tikslas - gyvulininkystės plėtra, nes kol kas esame labai atsilikę", - pabrėžia A. Macijauskas.

Nepaisant kasmet mažėjančio galvijų skaičiaus ir pieno gamybos, jis tikisi, kad kiti metai bus pirmi metai, kai po ilgiausio nuosmukio laikotarpio melžiamų karvių skaičius pradės didėti.

Žemės ūkis tebėra svarbus šalies ekonomikai

Pasak A. Macijausko, žemės ūkio svarba Lietuvoje nemažėja. „Ypač tai buvo akivaizdu 2009-aisiais, kai per giliausią krizę vienintelis žemės ūkis augo, jo sukurta BPV dalis didėjo, - žemės ūkio svarbą vertina viceministras. - Tai bendras visų organizacijų, žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir pačių ūkininkų rezultatas". Jis pripažįsta, kad žemės ūkio sektorius, palyginti su kitais, turi privalumų: „Žmonės nenustos vartoję maistą. Šį privalumą turime išnaudoti".

Kalbėdamas apie ateitį, viceministras neabejojo, kad drastiškų permainų nebus, ES politika žemės ūkiui ir po 2013-ųjų metų bus palanki. „Europos Komisijos komunikatas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities tik patvirtina, kad žemės ūkis išliks Europos Sąjungos prioritetinė šaka, kuri bus ir toliau remiama. Koks finansavimas bus skirtas, šiandien pasakyti sunku. Žinoma tik tiek, kad ES biudžetas mažės, tad bendras žemės ūkio paramos vokas gali taip pat mažėti, tačiau tai dar nereiškia, jog Lietuvos ūkininkai gaus mažesnę paramą nei gaudavo iki šiol", - pabrėžia A. Macijauskas.

Tiesioginė parama šalies žemdirbiams gali didėti

Lietuva jau seniai išreiškė poziciją dėl tiesioginių išmokų visiems ES ūkininkams suvienodinimo. To siekia ir daugiau kitų ES šalių, todėl garantijos, kad tiesioginės išmokos daugiau ar mažiau bus vienodos, vis tvirtesnės. „Esu įsitikinęs, kad mums pavyks išmokas suvienodinti. Taigi, tiesioginė parama Lietuvos žemdirbiams didės, nes iki šiol jie gaudavo gerokai mažiau negu kitų šalių ūkininkai", - vertino ateities finansavimo galimybes viceministras.

Jo teigimu, valstybė laikosi tvirtos pozicijos išlaikyti finansavimą ir Kaimo plėtrai, tačiau paramos kryptis gali keistis. Prioritetas bus teikiamas viešųjų gėrybių kūrimui, t. y. infrastruktūros projektams, LEADER programai, bendruomenių projektams. „Gali mažėti parama ūkių modernizavimui ir produkcijos perdirbimui, tačiau ji tikrai išliks", - samprotauja viceministras.

Žemės ūkio ministerija jau suformavo Lietuvos poziciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Užvakar Vyriausybės pasitarime šiai pozicijai pritarta, ją žadama patvirtinti ir artimiausiame Vyriausybės posėdyje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai