Kauno rajono ūkininkų sąjungai – 20 metų. Brandos įgijusi organizacija gali didžiuotis: vienija išsilavinusius, pažangius ir aktyvius ūkininkus, yra matoma ir girdima, sėkmingai gina savo narių interesus.

Prie organizacijos vairo jau ketvirtus metus stovi Mindaugas Maciulevičius, išrinktas vadovauti antrai kadencijai. Jis tai vertina ne tik kaip pasitikėjimo ženklą, bet ir didelę atsakomybę. Vis dėlto Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) veikla remiasi komandiniu darbu, diskusijomis, o ne vieno žmogaus sprendimais. „Nėra taip, kad pirmininkas sugalvojo ir nusprendė. Su Taryba dirbame kartu. Jos nariai išsako savo nuomonę, diskutuojame ir taip gimsta racionalūs sprendimai“, – komandinio darbo svarbą atskleidžia M. Maciulevičius.

Nuo skyriaus iki savarankiškos organizacijos

Nors KRŪS kaip atskiras juridinis vienetas veikia 20 metų, organizacijos istorija daug senesnė – iš pradžių funkcionavo kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos skyrius, nuo 1997-ųjų jau turėjo ir savo įstatus, kai pirmininkauti pradėjo Stasys Zulonas, Kęstutis Bružikas ir kiti. Pasak M. Maciulevičiaus, tada veikla buvo panaši, tik galimybių buvo mažiau. Paprastas to pavyzdys – atsiradusi galimybė organizuoti nuotolinius susirinkimus.

Tik neseniai KRŪS įstatuose atsirado teiginys, kad organizacija yra Lietuvos ūkininkų sąjungos narė. Nors jai priklausė ir anksčiau, įstatuose tai nebuvo įtvirtinta. KRŪS yra viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – tai taip pat nurodyta atnaujintuose įstatuose.

Pasak M. Maciulevičiaus, organizacinės veiklos trukmė ir istorija yra svarbu, bet gerokai svarbiau, kad nariai turi apie ką diskutuoti ir pavyksta išspręsti problemas ar bent jau jų sumažinti. O rūpesčių Kauno rajono ūkininkams tikrai nestinga: klimato išdaigos, laukiniai gyvūnai, ypač elniai, gervės, pastaruoju metu dar ir stumbrai niokoja pasėlius, didelis ūkių atliekų apmokestinimas, prasta melioracijos sistemų būklė, dėl urbanizacijos kylantis žemės mokestis, saulės elektrinių plėtra žemės ūkio paskirties žemėje ir kt.

Tarp narių – ir sportininkai, ir ekonomistai

KRŪS vienija įvairaus dydžio ir specializacijos ūkius – nuo keleto hektarų sodininkystės iki keleto tūkstančių hektarų mišrių ūkių. Šiuo metu Sąjungoje yra 116 narių. Dauguma jų aktyviai įsitraukia į veiklą, kelia probleminius klausimus, teikia siūlymus. Štai sodininkai Gerda ir Liudvikas Abraičiai taiko pažangias technologijas ir augina šilauoges. Romualdas Majeras yra vienas pažangiausių Lietuvos ūkininkų, kuris verčiasi ir augalininkyste, ir gyvulininkyste. Andrius Banionis – sektinas trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdys. Tomas Dirmeikis ne tik aktyvus ir uolus KRŪS narys, bet ir pažangus jaunasis ūkininkas. Regina Bernatonienė, kuri yra ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė, turi robotizuotą pieno ūkį. Daržininkai Renata ir Darius Ambraziūnai – garsūs salotų augintojai. Vis dėlto tai – tik maža dalis šaunių KRŪS narių. M. Maciulevičius sako, kad visi yra ypatingi, darbštūs ir unikalūs, tik galbūt mažiau pastebimi. Sąjungoje yra asmenybių, savo pasiekimais garsėjančių ir kitose srityse. Tarp jų yra mokslininkų, agronomų, ekonomistų, buvusių bankininkų, sportininkų. Pavyzdžiui, braškių augintojas Andrius Gudžius – daugkartinis Lietuvos disko metimo čempionas, kurį KRŪS pirmininkas vadina neabejotinu braškių auginimo lyderiu Kauno rajone.

Per 20 metų organizacija turėjo ryškių lyderių. M. Maciulevičius su pagarba mini buvusius pirmininkus Genutę Staliūnienę, Romą Majauską ir Vytautą Žmuidzinavičių, kurie aktyvūs iki šiol. Jų įdirbis labai jaučiamas ir padėjo stiprius pamatus dabartinei KRŪS. Aktyvių ūkininkų Kauno rajone yra ir dabar (dažnas jų yra ir seniūnaitis savo gyvenamojoje teritorijoje), tokių nemažai ir tarp jaunimo. Be to, KRŪS taryboje irgi daug jaunų ūkininkų, taip pat keturios moterys. „Mūsų jaunimas labai prisideda prie KRŪS veiklos, renginių organizavimo, dalyvauja posėdžiuose. Tarybai reikia jaunų žmonių, kad augtų kaip lyderiai, susipažintų su problemomis ir ateityje galėtų perimti KRŪS vairą“, – jaunųjų ūkininkų įsitraukimu džiaugiasi M. Maciulevičius.

Rajone juntama kartų kaita – vyresnieji ūkius perleidžia vaikams, anūkams. Taip pat ūkiai stambėja, sparčiai modernėja, vos po keleto metų nuvykus į tą patį ūkį galima pastebėti ryškių teigiamų pokyčių. „Mūsų ūkininkai ne brangias mašinas perka, o investuoja į ūkius: atnaujina techniką, fermas, pasistato grūdų bokštus, diegia robotus, ltrus gyvulininkystės ūkiuose. Taigi nesame kiautai, esame pažangūs“, – šypsosi pašnekovas.

Plačiai atveria širdis

Organizacijos nariai ne tik dirba žemę ar augina gyvulius, bet ir aktyviai padeda kitiems. Pavyzdžiui, ukrainiečiams nupirko reikalingų transporto priemonių: keletą lengvųjų automobilių, sunkvežimį, mikroautobusiukų, taip pat vaistų, dronų, kartu jungiasi prie partnerių pagalbos iniciatyvų. Savo bendruomenės reikalams irgi neabejingi: remia Kauno samariečius (jiems nupirko automobilį) ir dvidešimtmetį Kauno kunigų seminariją. Tai tapo gražia tradicija – kasmet prieš Kalėdas ūkininkai susirenka į Seminarijos vakaronę, dalyvauja šv. Mišiose, kuriose meldžiamasi už derlių.

Praėjusiais metais KRŪS nariai padėjo įrengti įvažą žmonėms su negalia prie Babtų ambulatorijos. Taip pat ūkininkas Laimas Šileika prisidėjo prie Braziūkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statybų, o štai Andrius Banionis atgaivina Margininkų kaimo parapijos namus. Taip pat yra „Maisto bankui“ aukojančių žemdirbių.

Konstruktyvus dialogas su institucijomis

KRŪS santykiai su Kauno rajono savivaldybe – konstruktyvūs ir paremti abipusiu pasitikėjimu. „Žiūrime vieni į kitus kaip į partnerius: pasitariame, bendrai sprendžiame problemas. Dialogas vyksta konstruktyviai“, – pasakoja M. Maciulevičius.

Vienas iš sėkmingos partnerystės su Kauno rajono savivaldybe pavyzdžių – žemės mokesčio paskirstymas. Kai dėl pakilusių žemės verčių ūkininkai turėjo mokėti didesnį žemės mokestį, savivaldybė rado būdą, kaip šiuos pinigus panaudoti ūkininkų labui – surinktas lėšas skyrė Melioracijos fondui, kurį, beje, kol kas turi tik Kauno rajonas.

Pasak M. Maciulevičiaus, ir su kitomis institucijomis užmegztas realiais darbais grįstas bendradarbiavimas. „Institucijų atstovai žino, kad pas mus nėra tuščio politikavimo – mes sprendžiame problemas“, – tikina KRŪS pirmininkas.

Jis džiaugiasi, kad ūkininkų problemos girdimos ir nacionaliniu lygmeniu. Mat pavyksta prikalbinti institucijų vadovus atvykti į susitikimus, be to, KRŪS palaiko dialogą su aukščiausiais politikais ir sprendimus galinčiais priimti institucijų atstovais. Taip pat itin vertinamas bendradarbiavimas su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, VDU Žemės ūkio akademija.

Žurnalo „Mano ūkis“ straipsnis.