Kauno rajono ūkininkų sąjunga (KRŪS) per daugelį metų susidūrė su įvairiais iššūkiais ir pokyčiais, kuriuos atspindi jos buvusių vadovų prisiminimai.

Romas Majauskas, Genutė Staliūnienė, Vytautas Žmuidzinavičius ne tik prisidėjo prie organizacijos formavimo, bet ir su dideliu atsidavimu gynė ūkininkų interesus. Jų indėlis labai jaučiamas ir padėjo stiprius pamatus dabartinei KRŪS.

Kokia KRŪS buvo jų pirmininkavimo laikotarpiu? Kaip keitėsi ūkininkų mentalitetas, veiklos formos ir bendruomenės vienybė?

Romas MAJAUSKAS

„Kauno rajono ūkininkų sąjungoje buvo vyresni ūkininkai, kai jai pirmininkavau. Dabar susirenka daugiau jaunimo – tų ūkininkų, kai buvau pirmininkas, vaikai. Kartos keičiasi – daug laiko praėjo (juokiasi).

Tada šventes patys organizuodavome, net rėmėjų patys ieškodavome. Aš su kolegomis važiuodavau per ūkius, kad išrinktume konkurso „Metų ūkis“ laimėtojus. Dabar šia veikla daugiau užsiima Kauno rajono savivaldybė.

Tada į susirinkimus ateidavo daugiau ūkininkų, tik jie vykdavo retai, rengdavome žiemą. Kolegos buvo akyvesni sprendžiant aktualius klausimus. Galbūt dėl to, kad tais laikais jų buvo daugiau ir ne visi buvo išsprendžiami.

Po manęs pirmininkavo Vytautas Žilinskas. Jis tada buvo jaunas ūkininkas, neseniai pradėjęs ūkininkauti. Šiaip ne taip prikalbinau, kad mane pakeistų, nes turėjau daug darbo Lietuvos grūdų augintojų asociacijoje.“

Genutė STALIŪNIENĖ
„Žemės ūkyje problemų yra ne tik dabar, jų aibė buvo ir prieš 20 ar daugiau metų, be to, labai panašių. Tik dabar jų specifika kitokia. Per tiek metų Kauno rajono ūkininkų sąjunga išaugo, pasikeitė ūkininkų mentalitetas, jie labiau suvokia organizacijos svarbą nei anksčiau, tačiau ne visi.

Žemdirbiai anksčiau buvo susiskaldę, dabar to irgi pasitaiko, tik mažiau. Gaila, kad per tiek metų ne visi išmoko susitelkti. Žinoma, dalyvaujame akcijose, esame aktyvūs, dalyvavome ir tada. Esame su traktoriais išvažiavę prie automagistralės, kad atkreiptume valdžios dėmesį. Kai pradėjau pirmininkauti 2002 m., mums buvo sunkiau, nes paskui įstojome į Europos Sąjungą (ES) – atsirado daug naujovių. Turėjome vytis ES ūkininkus, teko važiuoti ir į Briuselį. Kita vertus, ir šiandien tenka tai daryti – važiuoti ir aiškinti, kad norime būti tokie pat, kaip ir kiti ES ūkininkai.

Džiugu, kad dabar į organizacijos veiklą jungiasi jauni žmonės, kurie yra su kitokiu polėkiu ir suvokimu.“

Vytautas ŽMUIDZINAVIČIUS
Kai pirmininkavau Kauno rajono ūkininkų sąjungai, buvome jaunesni, veiklūs, energingi. Šventes organizuodavome patys, rėmėjų ieškodavome, o dabar rajono meras pakviečia mus į „Metų ūkio“ šventę, rūpintis tuo nebereikia, dar ir dėmesio sulaukiame. Laikai keičiasi.

Mūsų karta jau nueina, ateina jaunimas. Tačiau mūsų ūkininkai visada buvo ir yra nuoširdūs, padeda vienas kitam, kai ištinka kokia nors bėda. Anksčiau nebuvo visokių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų, turėjome daugiau laisvės. Supirkimo kainos buvo geresnės, o dabar jos labai svyruoja. Tada taip dažnai nesusidurdavome su meteorologinėmis problemomis, o dabar klimatas visiškai kitoks.

Atsimenu, Vilniaus sporto rūmuose vyko ūkininkų suvažiavimas, į kurį atvykome su šakėmis. Ant jų užrašėme – Kauno rajono delegacija. Tai vyko prieš ūkininkų mitingus. Kai atvažiavome, žurnalistai apspito tas mūsų šakes. O jos buvo gamybinės – fermose naudotos. Tai visi į jas labai atkreipė dėmesį (juokiasi).

Tiesa, mano sumanymas buvo remti Kauno kunigų seminariją. Jau 20 metų tai darome, tai tapo tradicija.