Lietuvos ūkis praėjusius metus baigė aukšta nata, ko laukti šiemet?
2019-01-31

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Dėl sausros padarinių 2018 m. trečiąjį ketvirtį prislopęs Lietuvos ekonomikos augimas ketvirtąjį ketvirtį vėl paspartėjo. Didelę įtaką sparčiai ūkio raidai daro stipri  vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas. Lietuvos bankas tebesitiki, kad ir šiais metais šalies ūkio plėtra bus pakankamai sparti, tačiau yra nemažai rizikų, kurios gali reikšmingai apriboti ūkio augimą.

Lietuvos ekonomikos augimas 2018 m. pabaigoje atsigavo. Šalies realusis BVP, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį per metus padidėjo 3,6 proc. Šis atsigavimas daugiausia sietinas su išnykusiu nepalankiu žemės ūkio sektoriaus poveikiu, kurį lėmė dėl sausros reikšmingai sumenkęs grūdinių augalų derlius. Kitų pagrindinių ekonomikos sektorių – apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos ir transporto – aktyvumo augimas turėtų būti artimas anksčiau stebėtiems lygiams.

Vienas svarbiausių ūkio augimo veiksnių yra stipri vidaus paklausa. Ją didina ir gyventojų vartojimas, ir investicijos. Pastarųjų augimui didžiausią įtaką daro dėl brangstančios darbo jėgos ir darbuotojų trūkumo didėjančios įmonių paskatos skaitmeninti ir automatizuoti gamybos procesus, istorines aukštumas pasiekęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis, taip pat gausėjantys investiciniams projektams finansuoti skirti ES paramos lėšų srautai. Prie namų ūkių vartojimo plėtros labiausiai prisideda didėjančios namų ūkių pajamos – dėl darbuotojų trūkumo ir valdžios institucijų sprendimų sparčiai kyla darbo užmokestis, auga socialinės išmokos.

Nors sparčiai kilsiantys atlyginimai ir toliau bus pagrindinis namų ūkių vartojimą didinsiantis veiksnys ir šiais metais, nuo metų pradžios įsigalioję valdžios institucijų sprendimai taip pat reikšmingai prisidės prie namų ūkių vartojimo augimo. Iš svarbiausių priimtų sprendimų galima išskirti nuo šiuo metų pradžios didinamą neapmokestinamąjį pajamų dydį, minimaliąją mėnesinę algą, viešojo sektoriaus (švietimo, sveikatos ir kultūros sektorių, valstybės ir savivaldybių tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir kt.) darbuotojų atlyginimus, vaiko pinigus, taip pat mažinamą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, įmokas į socialinio draudimo fondą. Dėl šių sprendimų namų ūkių disponuojamosios pajamos turėtų padidėti maždaug 530 mln. eurų.

Jei namų ūkiai visą šią sumą išleistų papildomoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai galėtų padidinti namų ūkių vartojimo augimą beveik 1,9 proc. punkto. Tiesa, aptariamų valdžios sprendimų poveikis bendram ūkio augimui 2019 m. bus reikšmingai mažesnis. Pavyzdžiui, Lietuvos banko vertinimu, iki 2018 m. birželio 28 d. priimti mokesčių, socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimai, kurie namų ūkių disponuojamąsias pajamas turėtų padidinti 240 mln. eurų, ūkio augimą turėtų paspartinti  0,2 proc. punkto. Tam didžiausią įtaką turės namų ūkių apsisprendimas, kurią gautų papildomų pajamų dalį jie skirs vartojimui, ir prastesnė grynojo eksporto raida, ribosianti teigiamą didesnės vidaus paklausos poveikį . Be to, verta nepamiršti, kad dar 184 mln. eurų namų ūkiai gaus dėl anksčiau priimto sprendimo indeksuoti senatvės pensijas.

Lietuvos banko vertinimu, šiais metais šalies ūkio plėtra turėtų sulėtėti, tačiau ir toliau bus gana sparti. Prognozuojamas ūkio augimas 2019 m. sudarys 2,8 proc. Ekonomikos augimą turėtų pristabdyti susilpnėjusi užsienio paklausa. Taip pat šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir mažiau palankią ūkio raidą. Kaip Lietuvai svarbiausias rizikas, galima išskirti neapibrėžtumą dėl Brexito baigties, tarptautinės prekybos suvaržymų didėjimą ir lėtesnį, nei šiuo metu numatomas, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių augimą.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai