Finansų ministerija: Lietuvos ekonomika šiemet smuks 7 proc., kitąmet augs 5,9 proc.
2020-07-01

Vilnius. Naujausi statistiniai duomenys leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukio dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos žemiausias taškas buvo pasiektas balandį. O antrąjį šių metų pusmetį, nebelikus ekonominės veiklos suvaržymų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES), laukiamas laipsniškas šalies ekonomikos atsigavimas, prognozuoja Finansų ministerija.

Remiantis naujausio ministerijos ekonominės raidos scenarijaus prielaidomis, šiemet Lietuvos ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 5,9 procento.

Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus. Balandį ministerija prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 7,3 proc., o 2021 metais išaugs 6,6 procento.

„Matome, kad ekonomika stabilizuojasi, ekonomika atsigauna. (...) Todėl matome, kad jau 2021 metais ekonomika augs beveik 6 proc., tačiau vertinant palyginamosiomis kainomis, mes 2019 metų lygio dar nepasivysime, juos pasieksime kiek vėliau – tai atsitiks 2022 metais“, – antradienį pristatydama naujausias makroekonomikos prognozes sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė. 

Pasak jos, pagrindinę įtaką Lietuvos ekonomikai turi eksportas ir vidaus vartojimas. Prognozuojama, kad Lietuvos eksportas šiemet sumažės 13,5 proc., namų ūkių vartojimo išlaidos – 3,7 proc., tuo metu valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos turėtų augti 7,6 procento.

Kitąmet eksportas turėtų padidėti 8,2 proc., namų ūkių vartojimo išlaidos – 3,1 proc., o valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos sumenkti 7,3 procento.

Finansų ministerijos vertinimu, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (investicijos) šiemet sumažės 6 proc., o 2021 metais augs 3,8 proc., tuo metu Lietuvos importas turėtų atitinkamai sumažėti 11,6 proc. ir išaugti 7,9 procento.

COVID-19 viruso pandemija ir ekonominės veiklos ribojimas neigiamai paveikė ir darbo rinką. Šiemet šalyje nedarbo lygis tikėtina išaugs iki 9,5 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 2,8 procento. Teigiamą poveikį darbo vietoms ir užimtumui turės Vyriausybės teikiamos subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.

2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 8,1 proc., o užimtų gyventojų skaičius padidės 1,1 procento. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje (2023 metais) sudarys 6,6 procento.

Finansų ministerijos teigimu, 2020 metais darbo užmokestis labiausiai augs viešajame sektoriuje, tuo metu privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų bei tuo pačiu metu laikinai Lietuvoje sumažėjusios darbo jėgos paklausos, atlyginimų augimas sulėtės. 

Tikimasi, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje augs 1,8 proc., o 2021 metais augimo tempas sieks 3,3 procento. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, darbo užmokesčio augimo tempas palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 procentų.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2020 metais sumažės iki 0,7 procento. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 procentų.

Pasak M. Tuskienės, išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų atsigavimo perspektyvos trapios. COVID-19 viruso plėtra pasaulyje kol kas nėra suvaldyta, todėl egzistuoja rizika, kad jo protrūkių suvaldymui pasaulio valstybėms vėl gali tekti taikyti neigiamą įtaką ekonomikai darančias priemones.

Neišnyko ir „kieto“ Brexit rizika, vidutiniu laikotarpiu galinti sukelti neigiamas ekonomines pasekmes tiek ES valstybių, tiek Lietuvos ekonomikoms. Išlieka rizika, jog gali kisti tarptautinės prekybos sąlygos. Jeigu šios rizikos realizuotųsi, šiemet BVP galėtų smukti 16,8 proc., kitąmet BVP augimas sudarytų tik 2 proc., todėl Lietuvos ekonomikos atsigavimas užtruktų ilgiau nei numatyta baziniame scenarijuje.

BNS inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar reikia riboti tiesiogines išmokas (nustatyti „lubas“)?
Orai