ES teismas: Lietuvos pieno kainų reguliavimas teisėtas
2019-11-13

Vilnius. Lietuvoje įtvirtinta žaliavinio pieno supirkimo tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės tiekėjams bei mažinti ją daugiau kaip 3 proc. be rinkos priežiūros institucijos leidimo, neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei, paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

Lietuvos nuostatos neprieštarauja ES teisei, jeigu yra tinkamos nustatytam tikslui – siekiant kovoti su nesąžininga komercine praktika – įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti, teigiama ESTT sprendime.

Tačiau Konstitucinis teismas turi patikrinti, ar priemonės, priimtos siekiant sustiprinti pieno gamintojų derybines galias ir taip prisidėti prie gamybos plėtros, nustatant laisvų derybų dėl kainos principo apribojimus, neviršija to, kas būtina. 

Vaderstad 12 05

ESTT aiškinimu, pagal ES reglamentą, dėl visų žalio pieno pristatymo sutarčių ūkininkai, surinkėjai ar žalio pieno perdirbimo įmonės derasi laisvai. Tačiau reglamente taip pat nurodoma, kad valstybė narė gali nustatyti pareigą šalims susitarti dėl tam tikro pristatomo kiekio ir kainos santykio ir minimalią galiojimo trukmę, taikomą tik ūkininko ir pirmojo žalio pieno pirkėjo sudaromoms sutartims.

„Priimdama Reglamentą (...) Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija taip, kad išsamiai sureglamentuotų žalio pieno pristatymo sutarčių šalių sutartinius santykius, taigi šio reglamento negalima aiškinti kaip iš principo draudžiančio valstybėms narėms imtis priemonių šioje srityje“, – teigiama ESTT sprendime. 

Anot Teismo, ES reglamentu siekiama užtikrinti gamybos plėtrą, deramą pieno sektoriaus ūkininkų gyvenimo lygį, tačiau jeigu ES teisė būtų aiškinama taip, kad valstybės narės negali imtis priemonių, skirtų kovoti su nesąžiningais veiksmais pieno ir pieno produktų sektoriuje, tai prieštarautų tikslui, kuriuo siekiama užtikrinti konkurenciją žemės ūkio produktų rinkose.

ESTT taip pat nurodo, kad žalio pieno pirkėjui draudžiama nepagrįstai mažinti su gamintoju sutartą kainą, o bet koks kainos sumažinimas daugiau negu 3 proc. galimas tik leidus kompetentingai nacionalinės valdžios institucijai.

Anot teismo, pagal reglamentą valstybėms narėms kovojant nesąžininga komercine praktika, nedraudžiama imtis priemonių, kuriomis siekiama reguliuoti laisvomis derybomis paremtą kainų nustatymą, net jei tai turėtų įtakos laisvų derybų dėl kainos principui, taigi ir vidaus rinkos veikimui atitinkamame sektoriuje.

„Konkrečiu atveju (...) siekiama kovoti su žalio pieno pirkėjų nesąžininga komercine praktika silpnesne laikomos šalies, tai yra, pieno sektoriaus ūkininkų, atžvilgiu“, – nurodo teismas.

„Pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos atrodo tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti“, – rašoma ESTT sprendime. 

Teismas nurodo, kad reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvos pieno rinkoje nėra veiksmingos konkurencijos, be to, žalias pienas yra gendantis produktas, o dėl to gamintojai negali atidėti pristatymo, kai vykdoma nesąžininga komercinė politika, ar konfliktuoti su šiais pirkėjais, nes yra pavojus, kad tai padarys žalą.

2016 metais Lietuvos Seimo narių grupė kreipėsi į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu  ištirti, ar Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Grupė nurodė, kad įstatymu varžoma žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties šalių teisė nustatyti kainą ar kiekį.

Europos teisės departamentas ir Konkurencijos taryba tvirtino, kad dėl žalio pieno kainos nustatymo įstatymu pažeistas laisvų derybų principas.

Konstitucinis teismas prašė ESTT išaiškinti ES teisę, kad galėtų nuspręsti, ar Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

BNS inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai