Niekam neturi kilti kliūčių deklaruoti pasėlius
2012-03-26

Vilnius, kovo 26 d. Šiųmetis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas, prasidėsiantis po mėnesio, susijęs su naujovėmis. Apie jas „Mano ūkio“ skaitytojams pasakoja Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas KRASUCKIS.

Pasėlių deklaravimo terminas šiemet, palyginti su ankstesniais metais, yra trumpesnis. Kai kurie paramos gavėjai įsitikinę, kad tokiu žingsniu siekiama taupyti paramos lėšas: sutrumpinus deklaracijų pateikimo terminą, mažiau žemdirbių suspės laiku deklaruoti, todėl mažiau pinigų išmokoms reikės išleisti...

Toks samprotavimas visiškai atitinka sąmokslo teorijos logiką, tačiau mūsų atveju sprendimą nulėmė visai kitos priežastys. Europos Sąjungos reglamentai kai kurioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, nustato pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo pabaigą. Deklaracijos priimamos iki birželio 15 d., o pateikus vėliau, t. y. iki liepos 10-osios, už vieną pavėluotą dieną išmokų suma mažinama 1 procentu.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Deklaravimo termino pradžia šiemet nukelta vėlesniam laikui. Kadaise deklaracijos buvo priimamos nuo balandžio 1-osios ar anksčiau, tačiau daugiametė patirtis parodė, kad pirmąsias 3-5 savaites į seniūnijas ateina iki 5 proc. visų deklaruotojų, o per paskutinę savaitę - daugiau kaip 30 proc. Tad savivaldybėse įdarbinti darbuotojai keletą savaičių būna beveik be darbo.

Antra priežastis, nulėmusi deklaravimo termino nukėlimą, yra susijusi su žemės blokų duomenų bazės pertvarkymu. Europos Komisijos auditoriai yra nurodę būtinybę smulkinti blokus, nes stambių blokų patikrą yra sudėtinga atlikti. Duomenų bazės pertvarkymas pareikalavo laiko, todėl norėdami pradėti deklaravimą visoje šalyje vienu metu, nusprendėme, kad deklaravimo pradžią tikslinga būtų nukelti. Esu tikras, kad tai visiškai neturės įtakos deklaravimo rezultatams. Tuo labiau, kad pati deklaravimo tvarka supaprastinta, mažinant papildomų popierinių paraiškų.

Deklaruojančiųjų skaičius kasmet mažėja, tad ir šiemet tikimės tokių pat tendencijų. Tai susiję su ūkių stambėjimu. Atsitiktinių deklaruotojų jau beveik nebūna, kiekvienas žemdirbys žino, ką privalo daryti. Technologijos leidžia mažiau laiko sugaišti deklaruojant.

Atsakydamas kritikams, turiu pastebėti, kad išmokoms už deklaruotus pasėlius numatytos lėšos nėra taupomos: paramai skirta pinigų suma padalijama iš paraiškose nurodyto pasėlių ir žemės ūkio naudmenų ploto. Visos lėšos atitenka žemdirbiams.

Ekologinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad dėl blokų smulkinimo jiems gali tekti tuos smulkesnius blokus žymėti natūroje, t. y. iš naujo atlikti žemės matavimus, o tai užimtų laiko ir pareikalautų papildomų išlaidų.

Nemanau, kad dėl duomenų bazės pertvarkymo žemdirbiams reikėtų atlikti papildomus darbus. Kadangi bendras lauko plotas nesikeičia, tai tereikės atskirų blokų duomenis įrašyti atskirose eilutėse. Jei vis tik dėl duomenų bazės pertvarkymo deklaravimo metu išaiškėtų kokie nesklandumai, stengsimės operatyviai šalinti visas kliūtis, kurios gali trukdyti laiku pateikti deklaracijas.

Jei ūkininkas nespėjo išpirkti žemę iš valstybės, ar jam nebus kliūčių deklaruoti pasėlius?

Jokių kliūčių nebus. Pagrindas deklaruoti yra ne žemės nuosavybė, o disponavimo teisė. Jei pernai asmuo deklaravo pasėlius, tai šiemet dėl jo teisės deklaruoti negali kilti jokių abejonių. Jei asmuo nuomoja žemę iš valstybės, jis turi atitinkamą sutartį, jei iš privataus asmens - susitarimą ar nuomos sutartį, ir visai nesvarbu, ar žemė įregistruota kadastre ar ne. Jei valstybinė žemė neišpirkta, neįvyko aukcionas, tai nėra kliūtis jam teikti deklaraciją. Tiesioginės išmokos siejamos ne su nuosavybe, o su žemės dirbimo faktu, kompensuojant žemdirbiams jų negautų pajamų dalį.

Ūkininkas klausia, kaip jam deklaruoti iš privataus asmens nuomojamą žemę, jei žemės savininkas neturi būtinų žemės dokumentų?

Užtenka bet kokio raštiško susitarimo. Jis reikalingas tam atvejui, jei savininkas apsigalvotų ir nuspręstų pats deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Jei ūkininkas neturės jokio raštiško susitarimo, ginčo atveju jam bus sudėtinga įrodyti teisumą. Esant dvigubam deklaravimui, nė viena ginčo šalių negaus išmokų.

Šiais metais pradedamas taikyti reikalavimas deklaruojantiems pievas ir ganyklas turėti gyvulių. Ar tai reiškia, kad neturintys gyvulių negalės pretenduoti į išmokas?

Šis reikalavimas susijęs su laipsnišku perėjimu prie naujo finansinio laikotarpio. Žemės ūkio paskirties žemė skirta tam, kad joje būtų auginama produkcija, kad žmonės dirbtų ir kurtų pajamas, uždirbtų, iš to darbo galėtų gyventi. Yra tūkstančiai ūkininkų, kurie turi tik pievas ir ganyklas, bet nelaiko jokio gyvulio. Reikalavimas turėti gyvulių sietinas su vienu iš žemės ūkio prioritetų - gyvulininkyste.

Vienas ES reglamentų sako, kad nuo 2010 metų šalys narės gali nuspręsti nebemokėti išmokų subjektams, kurie negauna pajamų iš žemės ūkio veiklos arba nėra žemės ūkio veiklos įvardiję savo nuostatuose arba iš šios veiklos gauna nežymią dalį pajamų. Po 2013 metų į tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje galės pretenduoti tik „aktyvus ūkininkas", kurio vienas iš bruožų - pajamos iš žemės ūkio veiklos. Todėl priėjome prie nuostatos, kad 2012 m. turi būti taikomas reikalavimas pievose ir ganyklose turėti gyvulių - tik tokiu atveju asmuo galės pretenduoti į visą išmoką. Minimalus reikalavimas - turėti bent 0,2 sąlyginio gyvulio 1 ha deklaruojamo ploto (5 ha ganyklų plotui reikėtų laikyti bent 1 karvę). Tiems, kurie 2012 m. neturės gyvulių, išmokos bus mažinamos 50 proc., t. y. už hektarą pievų ir ganyklų jie gaus ne 400, o 200 Lt. Jei asmuo šiemet įsigys gyvulių, kitąmet juos deklaruodamas galės pretenduoti į visą išmoką.

Ūkininkas yra įsipareigojęs nemažinti pievų ir ganyklų, tačiau nori sėti rapsus, paverčiant pievas dirbama žeme. Ar jis gali netekti išmokų?

Visos ES šalys yra įsipareigojusios nemažinti daugiamečių pievų ir ganyklų plotų, o pareikalavus, įsipareigoja atstatyti turėtą kiekį. Visoms senosioms ES šalims šis reikalavimas galioja pagal 2003 metų, o naujosioms - pagal 2004 metų deklaravimo duomenis. Lietuvoje esame pasiekę tokią situaciją, kad žemdirbiai daugiamečių pievų ir ganyklų plotus yra sumažinę 8 proc. Jie įsipareigojo tuos plotus atstatyti. ES šaliai narei pasiekus 10 proc. ribą, jos atžvilgiu gali būti taikomos sankcijos už reikalavimo nesilaikymą. Šie apribojimai susiję su ES derybomis Pasaulio prekybos organizacijoje: Europa „žalinimą" naudoja kaip argumentą, pateisinantį paramos teikimą žemės ūkiui.

Lietuvoje ariama žemė sudaro apie 60 proc. visų deklaruotų plotų, o daugiametės pievos ir ganyklos - 16 proc. Tai nemažas rezervas. Daugiametes pievas galima būtų keisti kitomis pievomis, o po to - dirbama žeme. Sukam galvas, kaip visa tai įteisinti. Bet kol kas privalome vykdyti reglamentus ir įsipareigojimus. Manau, kad svarbiau, kad šie žali plotai nemažėtų šalies mastu. Ūkininkai, sumažinę pievų ir ganyklų plotus, įspėjami, kad privalo juos atstatyti. Norint išsaugoti visas išmokas, reikėtų laikytis įsipareigojimų.

Kokio dydžio išmokos numatytos 2012 metais?

Maksimali tiesioginių išmokų voko riba - 1 mlrd. 276 mln. litų, neskaičiuojant išmokoms už cukrų numatytų dar 35 mln. litų. Jeigu deklaruotų naudmenų ir pasėlių plotas sudarys 2,7 mln. ha, tai pagrindinė išmoka, tenkanti vienam hektarui sieks 413 litų. Šie metai yra paskutiniai, kai dar galime skirti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, iš viso 114,5 mln. litų. Šias lėšas nusprendėme nukreipti gyvulininkystės sektoriui remti, iš jų 68,5 mln. lito - pieno ūkiams po 50 Lt už toną kvotinio pieno, 28 mln. litų - už pieninių ir mėsinių galvijų bandų bulius, ir tik 2,5 mln. lito - augalininkystės sektoriui - už baltymingus augalus. 2013 m. papildomų išmokų nebeliks, išskyrus atskirą paramą už mėsinius gyvulius ir mėsines avis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai