Kaip supaprastinti įdarbinimą ūkiuose
2012-07-31

Vilnius, liepos 31 d. Ūkininkams pasitelkti darbo jėgą sezoniniams, vienkartiniams, nedideliems darbams atlikti galėtų padėti ne darbo čekiai, o trumpalaikių paslaugų įstatymas, kuris supaprastintų įdarbinimo procedūras trumpalaikiams darbams, o vietoje darbo sutarčių užtektų kvitų knygelės.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko E. Pupinio iniciatyva sudaryta darbo grupė baigia rengti tokio įstatymo projektą. Jis turėtų būti teikiamas Seimui vietoje šiuo metu įregistruotų dviejų atskirų projektų (Darbo čekių įstatymo projekto, kurį teikė Žemės ūkio ministerija, ir Trumpalaikių paslaugų įstatymo projekto, parengto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

„Šiuo metu ūkininkai turi dvi galimybes samdyti žmones tokio pobūdžio darbams atlikti - sudaryti darbo sutartis arba ieškoti asmenų, besiverčiančių tokio pobūdžio individualia veikla. Darbo kodekso reglamentavimas nėra pritaikytas trumpalaikio, dažnai vienkartinio pobūdžio darbų atlikimui, kadangi darbuotojo samdymui ir atleidimui reikia sugaišti daug laiko vykdant įvairias biurokratines procedūras bei pildant ir teikiant įvairias formas valstybės institucijoms. Be to, darbams priklausant nuo oro ir kitų sąlygų, ypač aktuali ir darbo sutarčių atveju sunkiai sprendžiama problema tampa prastovos", - sako Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Leonardas Michelbertas.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Žemės ūkio ministerijos parengtame projekte numatyta, kad čekis būtų naudojamas ne vien tik dirbto laiko ar atlikto darbo apimčių žymėjimui, priskaičiuoto darbo užmokesčio išmokėjimui, nustatyto dydžio mokesčiams (įmokoms) už darbuotoją apskaičiuoti, bet kartu šis čekis prilyginamas ir darbo sutarčiai.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėjos Eglės Radišauskienės, Trumpalaikių paslaugų įstatymo projektas grindžiamas ne darbo santykiais, o civiliniais santykiais. „Žemės ūkio ministerija anksčiau siūlė sudaryti darbo sutartis ir įteisinti darbo čekius. Tai labai sudėtinga. Įrašius, kad tai darbo santykiai, reikėtų laikytis Darbo kodekso ir atitinkamų direktyvų. Mes manome, kad akmenų rinkimas, uogų skynimas ir pan. yra paslauga, nes žemdirbiui svarbu rezultatas, o ne tai, kad samdytas asmuo rinktų uogas, pavyzdžiui, nuo 5 val. ryto vidurdienio", - sako E. Radišauskienė.

Liko keletas diskutuotinų klausimų. Vienas jų susijęs su trumpalaikių paslaugų ribojimų. Pasak E. Radišauskienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra pareiškusi nuomonės dėl ribojimo. Pirminiame projekte numatyta riboti šių paslaugų pirkimą dienų skaičiumi. Žemės ūkio ministerija siūlo riboti ir sumą, už kurią žemdirbys galėtų pirkti trumpalaikių paslaugų, pavyzdžiui ne daugiau kaip už 20 tūkst. litų per metus. „Smulkaus ūkio ribojimai gali nevaržyti, o štai stambus gali susidurti su kliūtimis. Tad ribojimai yra tam tikra diskriminacija", - mano E. Radišauskienė.

Kitas diskutuotinas klausimas susijęs su asmens draudimu. E. Radišauskienė laikosi nuomonės, kad jei trumpalaikių paslaugų atlikimas nėra darbo santykiai, tai ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbo santykiais, neturėtų būti taikomas. „Siūlysime, kaip ir savanoriškos veiklos įstatyme, draustis asmenims civiliniu draudimu", - sako E. Radišauskienė.

Numatoma, kad žemdirbys už trumpalaikes paslaugas atsiskaitys išrašydamas nustatytos formos kvitą. Dar svarstoma, ar paslaugas perkančiam asmeniui tektų sumokėti tik valstybinę rinkliavą už kvitų knygelę, ar ir mokėti avansinį mokestį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija avansiniam mokesčiui nepritaria.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai