Birželio 1-ąją startuoja kvietimas teikti paraiškas pagal vieną labiausiai laukiamų Strateginio plano priemonių – „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paraiškos bus renkamos tik iki birželio 30 d., todėl norintiems jas teikti – pats laikas kreiptis konsultacijos į specialistus. Pokalbis apie tai – su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausiąja ekonomikos specialiste Vaida ČEPIENE.

Kokius ūkius pagal sektorius ar dydį šiemet labiausiai skatinama kurti?

Pagal Jaunųjų ūkininkų taisykles remiami visi žemės ūkio sektoriai, tačiau vertinant ir skaičiuojant paramos atrankos kriterijų balus, aiškiai matyti, kokiems sektoriams ar ūkio dydžiams teikiama pirmenybė. 2023–2027 m. laikotarpiu, įskaitant ir artėjantį kvietimą, skatinama kurti aukštesnės pridėtinės vertės ūkius, orientuotus į ekologiją, tvarumą, tiksliąją žemdirbystę, inovatyvią gamybą.

Populiariausi yra uogininkystės, sodininkystės, daržininkystės, gyvulininkystės sektoriai. Taisyklėse orientuojamasi į perdirbimą (už tai pareiškėjas gauna papildomų balų), todėl skatinama pereiti nuo žaliavos auginimo prie produkto gamybos (pvz., pieno, mėsos, uogų ar daržovių produkcijos).

Vertinant ūkio dydį, remiamas smulkių ir vidutinių ūkių kūrimas, nes įgyvendinto projekto VED (valdos ekonominis dydis) potencialas privalo būti ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur. Pažymėtina, kad paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas VED gali ir neturėti, tačiau įgyvendinus projektą jis privalo siekti bent 12 000 Eur.

Verta paminėti, kad ši parama sunkiau prieinama užsiimantiems tradicine augalininkyste ir parduodantiems tik žaliavą (derlių), taip nesukuriant ūkiui pridėtinės vertės.

Kiek realu jaunam žmogui, neturinčiam stipraus ūkio (tėvų) užnugario, gauti paramą?

Įmanoma, bet nėra lengva. Be užnugario sėkmės tikimybė nedidelė – nebent turima labai aiški vizija, tinkama strategija, lėšų verslo pradžiai ir stiprus noras. Taip pat svarbi patirtis, nes be jos viskas gali atrodyti paprasčiau, nei yra iš tikrųjų. Kad ir kiek būtų išmokta teorijos, ji neatstoja praktikos. Tikrovė kitokia. Veiklai pradėti reikės ne tik lėšų, bet ir pastatų, žemės ūkio technikos, padargų, o gal net patalpų perdirbimui. Neturint savo, teks nuomotis. Paramos suma siekia 60 000 Eur, tačiau visko įsigyti už ją nebus įmanoma. Tokių ūkininkų, kurie galėtų kurti ūkį be užnugario, yra vienetai.

Kokie pasirengimo žingsniai projektui teikti yra svarbiausi?

Jaunojo ūkininko pasirengimas turi prasidėti dar iki kvietimo paskelbimo, nes dalis reikalavimų negali būti įgyvendinti per trumpą laiką. Vienas svarbiausių etapų – iš anksto išsigryninti verslo idėją (viziją) ir numatyti reikiamus išteklius: žemę (nuosavą ar valdomą kitais teisėtais ilgalaikiais pagrindais) bei gyvulius. Būtent jie užtikrins ūkio VED, o tai yra vienas pagrindinių tinkamumo kriterijų. Taip pat būtina suplanuoti lėšas verslui pradėti ir vystyti.

Toliau svarbu įsitikinti, kad pareiškėjas atitinka visus jaunojo ūkininko kriterijus ir taisyklių reikalavimus, ir apskaičiuoti pirmumo balus. Kitas žingsnis – būtina įregistruoti ūkį ir valdą. Registruojant ūkį reikės įrodyti pasirengimą ūkininkauti (kompetenciją), tad ją būtina įgyti iš anksto.

Dar iki kvietimo rekomenduojama apsispręsti dėl investicijų, jas išsirinkti ar bent numatyti. Gali prireikti ir papildomo finansavimo ar paskolos, todėl šiuos klausimus su banku vertėtų aptarti iš anksto. Tik tinkamas finansinis pasirengimas ir profesionalus dokumentų sutvarkymas leidžia sklandžiai pateikti paraišką ir padidina tikimybę gauti paramą. Dėl šios priežasties verslo planą turi rengti profesionalas – mano nuomone, tai auksinė taisyklė.

Jaunajam ūkininkui būtina atlikti „namų darbus“. Pirmiausia – apgalvoti, kokiame sektoriuje jis nori dirbti, kokią produkciją auginti ir parduoti, kas jam artima ir įdomu. Svarbu suprasti, kad parama yra tik vienas iš verslo finansavimo šaltinių, o ne pats tikslas. Antra – įvertinti turimus ar pasiekiamus išteklius: kiek bus dirbama žemės, laikoma gyvūnų, gaminama produktų, ar yra reikiami pastatai, žemės ūkio technika, įranga. Jei jų nėra, būtina apgalvoti alternatyvas. Trečia – būtina prognozuoti VED potencialą, tad reikia nuspręsti, ką konkrečiai ir keliuose hektaruose ūkininkas augins. Ketvirta – reikia planuoti pajamas: kiek jų bus gauta iš parduotos produkcijos, kokia gali būti rinkos kaina ir panašiai.

Apibendrinant – kuo realiau parengtas verslo planas, tuo lengviau jį įgyvendinti. Jis turi būti pagrįstas finansinėmis ir gamybinėmis prielaidomis bei aiškiai apibrėžtais etapais. Planuojamos investicijos turi atitikti ūkio pajėgumus, darbo jėgos ir finansinius išteklius, taip pat būti realiai įgyvendinamos per numatytą laikotarpį. Reikia įvertinti galimas rizikas ir numatyti jų valdymo priemones, kad būtų užtikrintas projekto tęstinumas. Galiausiai verslo planas turi būti lankstus ir pritaikomas prie kintančių rinkos sąlygų.

Kokius didžiausius pavojus įvardytumėte rengiant paraišką?

Šie pavojai kyla ne tiek dėl formalių reikalavimų, kiek dėl neįvertintų rizikų. Praktika rodo, kad itin svarbu turėti profesionalią pagalbą – specialistus, kurie gali įvertinti tinkamumą paramai gauti, apskaičiuoti atrankos balus, padėti pasirinkti tinkamą ūkio kryptį ir parengti kuo realistiškesnį verslo planą. Jie būna šalia viso projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu, padeda išvengti klaidų.

Vis dėlto vien konsultantų nepakanka – patys ūkininkai turi aktyviai įsitraukti į projekto rengimą. Svarbu kartu aptarti galimybes, įvertinti grėsmes ir aiškiai suprasti, kokius rodiklius reikės pasiekti gavus paramą ir įgyvendinant projektą. Tik bendras darbas užtikrina, kad projektas bus ne tik patvirtintas, bet ir sėkmingai įgyvendintas.

Kaip vertinate jaunųjų ūkininkų projektų kokybę?

Mano nuomone, situacija gerėja, nes griežtėja reikalavimai ir stiprėja projektų vertinimo kontrolė. Verslo projektai rengiami vis detalesni ir labiau orientuoti į realų įgyvendinimą, todėl „orinių“ ar neįgyvendinamų projektų mažėja. Didesnis dėmesys skiriamas rodikliams pagrįsti ir jų tarpusavio suderinamumui, o tai didina bendrą projektų kokybę.

NMA viešina informaciją apie rizikingus projektus, vertindama galimus sukčiavimo atvejus, didesnės rizikos veiklas ar investicijas. Išskirtinis dėmesys skiriamas atvejams, kai jaunojo ūkininko tėvai vykdo panašią veiklą. Tokiomis aplinkybėmis vertinama, ar jaunasis ūkininkas veikia kaip savarankiškas ekonominis vienetas, ar nėra sudaromi fiktyvūs sandoriai dėl produkcijos, paslaugų ar finansinių srautų.

Nuo 2023 m. rizikingų projektų pareiškėjai kviečiami į NMA pristatyti savo idėjų ir atsakyti į klausimus – nuo gamybos iki realizavimo. NMA kasmet atlieka tokių projektų patikras įgyvendinimo vietose. Visi šie vertinimo ir kontrolės mechanizmai padeda gerinti kokybę, užkirsti kelią fiktyviems projektams ir užtikrina didesnį paramos skaidrumą bei efektyvumą

Kokių sektorių dėl didesnių rizikų jauniesiems ūkininkams patartumėte vengti?

Vertinant bendrą rinkos situaciją ir rizikos veiksnius, jauniems ūkininkams sunkiau įsitvirtinti sektoriuose, pasižyminčiuose dideliu kainų svyravimu (pvz., kai parduodamas žaliavinis pienas) arba jautrumu pašarų bei energijos sąnaudoms (paukštininkystės ūkiai). NMA viešina informaciją apie rizikingus projektus, nurodydama veiklas ar investicijas, kuriose nustatomi galimi sukčiavimo atvejai. Šiame sąraše išskiriami daržininkystės (moliūgų, cukinijų, smidrų auginimas), uogininkystės (šermukšnių, serbentų auginimas), sodininkystės (lazdynų ar graikinių riešutų auginimas), bitininkystės ir jos produkcijos perdirbimo sektoriai. Taip pat minimas grybų, sliekų ir sraigių auginimas – veiklos, kuriose gali būti imituojama gamyba siekiant atitikti VED. Pasirinkus šiuos sektorius, ūkininkai tikrai sulauks didesnio NMA dėmesio.

Kaip įvertinti savo ūkio finansines galimybes prieš teikiant paraišką?

Verslui pradėti būtina turėti nuosavo kapitalo, nors teoriškai tai nėra privalomas reikalavimas. Įgyvendinant projektą, turimos lėšos tampa kritiniu veiksniu: ūkininkas turi būti pasirengęs padengti pirmąsias išlaidas dar prieš gaunant paramą. Vykdant verslo projektą, pinigų reikės ne tik numatytoms investicijoms, bet ir kasdienei veiklai – sėkloms, trąšoms, kurui, technikos nuomai ar gyvuliams įsigyti. Net ir gerai parengtas verslo planas gali nepasiteisinti, jei trūks apyvartinių lėšų.

Finansinis pasiruošimas taip pat leidžia lanksčiau reaguoti į nenumatytas situacijas, tokias kaip derliaus svyravimai ar kainų pokyčiai. Be to, turimos lėšos didina projekto patikimumą ir rodo, kad pareiškėjas yra rimtai pasirengęs ūkininkauti. Tai svarbu ne tik vertintojams, bet ir finansų institucijoms, jei planuojama skolintis.

Tinkamas pasirengimas apima ne tik pinigų turėjimą, bet ir gebėjimą juos planuoti bei valdyti. Galiausiai pakankamas finansinis pagrindas užtikrina sklandų projekto įgyvendinimą ir didina ilgalaikės ūkio sėkmės tikimybę.

Kiek svarbus profesionalus konsultavimas rengiant paraiškas?

Vienareikšmiškai – kreiptis į profesionalą yra būtina. Rengiant projektą pirmiausia reikalinga patirtis: konsultantas puikiai žino taisyklių subtilybes, naujausius reikalavimus, todėl tinkamai parengs projektą. Profesionaliai parengtas projektas – didesnė sėkmės tikimybė. Atsakingas kliento atitikties reikalavimams įvertinimas ir tikslus balų apskaičiavimas suteikia projektui konkurencinį pranašumą bei didesnę galimybę gauti paramą. Galiausiai taip sutaupoma laiko. Projekto parengimas reikalauja ne tik žinių, bet ir laiko, tad kiekvienas turėtume dirbti savo darbą.

Konsultantas su ūkininku bendradarbiauja nuo projekto pradžios iki pabaigos: padeda ne tik parengti projektą, jį pateikti, atsakyti į NMA paklausimus, bet ir jį administruoti. Tai apima pirkimų organizavimą, paskolos paraiškų pildymą finansų institucijoms, rodiklių sekimą bei vertinimą, ataskaitų, mokėjimo prašymų ir užbaigto projekto metinių ataskaitų teikimą. Projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpis yra ilgas, gali siekti 7 ar net 10 metų, todėl savo darbą išmanantis profesionalas yra tikrai reikalingas. Projekto sėkmė – ne pati gauta parama, bet tinkamai įgyvendintas projektas.

Kokiais klausimais dažniausiai į jus kreipiasi ūkininkai prieš kvietimus?

Dažniausiai pasitaikantys klausimai yra susiję su pareiškėjo tinkamumu: ar ūkininkas atitinka keliamus reikalavimus, kada tikslinga registruoti ūkį bei valdą, taip pat ar planuojama veikla yra perspektyvi paramos gavimo ir pirmumo balų atžvilgiu. Ypatingas dėmesys skiriamas VED rodikliui, vertinant jo esamą ir potencialų augimą.

Kartu vertinama, kiek balų projektas galėtų surinkti ir ar pasiekiamas minimalus reikalaujamas jų skaičius, nes šio nepasiekus paraiška negali būti teikiama. Kuo daugiau pirmumo balų surenkama, tuo didesnė tikimybė gauti paramą.

Per konsultacijas aptariami ir būsimi įsipareigojimai, vertinama, ar pareiškėjas pajėgs juos įgyvendinti ir išlaikyti visą kontrolės laikotarpį. Taip pat nustatoma, į kokią paramą ūkininkas galėtų pretenduoti, kiek nuosavų lėšų galėtų skirti ir ar reikės papildomai skolintis iš finansų institucijų.

Paraiškoms teikti nustatytas ribotas laikas, todėl rekomenduojama į konsultantus kreiptis kuo anksčiau, kad būtų pakankamai laiko kokybiškai parengti projektą.

Ar matote, kad ūkininkai vis labiau linkę planuoti strategiškai, o ne tik pasinaudoti proga?

Taip, pastebima, kad parama jauniesiems ūkininkams vis dažniau skatina strateginį požiūrį į veiklą. Dalis besikreipiančiųjų turi labai aiškią, nuoseklią strategiją, o ne tik siekį pasinaudoti proga. Jaunieji ūkininkai linkę planuoti ilgalaikę ūkio plėtrą, investuoti į modernias technologijas, veiklos efektyvumą ir tvarius sprendimus. Tai lemia ir pačios paramos sąlygos, orientuotos į verslo planavimą, rezultatus bei stabilų ir gyvybingą ūkį ateityje.

Jei reikėtų išskirti vieną patarimą jaunajam ūkininkui šiandien – koks jis būtų?

Verslo plano parengimą ir administravimą rekomenduočiau patikėti profesionaliam konsultantui. Tai padės ne tik sėkmingai gauti paramą, bet ir tinkamai ją įsisavinti. Parengtas verslo planas jaunajam ūkininkui turėtų būti ne formalus dokumentas paramai gauti, o pagrįstas ir realus ūkio valdymo bei ilgalaikės plėtros planavimo įrankis.

Ačiū už pokalbį.