Didėjant maisto poreikiui pasaulyje, vis svarbiau užtikrinti pakankamą žemės ūkio produkciją. Dėl šios priežasties ligų kontrolė žieminių kviečių pasėliuose išlieka aktuali tema, ypač dėl atsirandančio patogenų atsparumo fungicidams.

Žieminių kviečių lapų ligos reikšmingai sumažina asimiliacinį lapų plotą, o tai tiesiogiai lemia derliaus nuostolius. Nustatyta, kad dėl lapų dėmėtligių, jei jos nėra tinkamai kontroliuojamos, kasmet galima netekti iki 20 proc. produkcijos.

Kviečių dryžligė (lot. Pyrenophora tritici-repentis) yra viena svarbiausių žieminių kviečių lapų ligų, darančių didelę įtaką pasėlių produktyvumui. Be žieminių kviečių, šis patogenas taip pat gali pažeisti vasarinius kviečius, kvietrugius, miglines žoles: paprastąjį varputį ir paprastąją šunažolę. Pradiniai ligos simptomai: mažos, gelsvai rudos arba rudos, pailgos ar rombo formos dėmelės su geltonu apvadu. Jos ilgainiui didėja ir gali susilieti. Šių dėmių centre visada būna tamsiai ruda dėmė, kuri aiškiau matoma žiūrint į pažeistą lapą prieš šviesą.

Palankiausios sąlygos kviečių dryžligei plisti susidaro vyraujant drėgniems orams, kai santykinis oro drėgnis viršija 95 proc., gausu rasos ir dažnai lyja. Ligos plitimui palanki aukšta oro temperatūra (20–25 °C), todėl ji intensyviausiai plinta vėlesniais kviečių augimo tarpsniais – nuo birželio antros pusės iki liepos. Ligos plitimas intensyvėja, kai nėra laikomasi sėjomainos ir kviečiai atsėliuojami taikant minimalų žemės dirbimą arba sėjami tiesiogiai į ražieną – ligos užkratas išlieka ant augalų liekanų dirvos paviršiuje. Ligos plitimą riboti galima auginant atsparias veisles. Visgi, fungicidai išlieka pagrindine priemone siekiant užtikrinti efektyvią ligos kontrolę intensyvios žemdirbystės sistemose. Šiuo metu ligų kontrolei žieminiuose kviečiuose yra naudojami fungicidai, priklausantys keturioms cheminėms grupėms: triazolų (DMI), strobilurinų (QoI), karboksamidų (SDHI) ir pikolinamidų (QiI).

Pasaulinė problema

Dažnas ir ilgalaikis fungicidų naudojimas sukelia selekcinį spaudimą, skatinantį atsparumo fungicidams vystymąsi patogenų populiacijose. Atsparumo atsiradimo riziką veikia ne tik kviečių dryžligės kontrolei atliekami fungicidų purškimai, bet ir fungicidų naudojimas kitų ligų kontrolei, pvz., trečiasis purškimas (dažnai vadinamas T3), skirtas varpų ligų kontrolei. Atsižvelgiant į patogenų jautrumo apsaugos produktams mažėjimo riziką, kiekvienam purškimui labai svarbu atidžiai rinkti produktus, didžiausią dėmesį sutelkiant į veikliąsias medžiagas.

P. tritici-repentis jautrumo fungicidams pokyčiai siejami su mutacijų atsiradimu patogeno genome. Jos lemia sumažėjusį skirtingų cheminių grupių fungicidų veiksmingumą. Atsparios P. tritici-repentis populiacijos, ypač strobilurinų grupės fungicidams, jau nustatytos kai kuriose pasaulio šalyse. Latvijoje fiksuota, kad 2025 m. daugiau kaip 90 proc. tirtų šio patogeno mėginių turėjo mutaciją G143A, patvirtinančią atsparumą pastarosios grupės fungicidams. Tyrimų duomenimis, šios mutacijos dažnis per pastaruosius penkerius metus penkerius metus padidėjo kelis kartus.

Lietuvoje trūksta nuoseklių ir išsamių P. tritici-repentis jautrumo fungicidams tyrimų, todėl nepakanka ir moksliniais duomenimis pagrįstos informacijos pasirinkti fungicidus. Šių tyrimų svarbą taip pat parodo Europos Komisijos strategija „Nuo lauko iki stalo“, pagal kurią numatomas 50 proc. cheminių pesticidų naudojimo sumažinimas iki 2030 m., o tai dar labiau siaurina veiksmingų fungicidų pasirinkimą.

Situacija Lietuvoje

Fungicidų veiksmingumo nustatymas ir lauko tyrimai yra būtini siekiant stebėti patogeno populiacijos pokyčius, optimizuoti fungicidų naudojimą ir formuoti tvarią augalų apsaugos strategiją. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute atlikti laboratoriniai ir lauko eksperimentai, kuriais buvo siekiama įvertinti kviečių dryžligės sukėlėjo jautrumą skirtingiems fungicidams ir jų efektyvumą kontroliuojant ligą lauko sąlygomis. Laboratoriniams tyrimams 2023–2025 m. buvo renkami kviečių lapai su kviečių dryžligės simptomais, mėginiai iš ūkininkų laukų, o laboratorijoje iš jų išgryninti grybo izoliatai ir, pasirinkus tris fungicidų veikliąsias medžiagas, atlikti jautrumo fungicidams tyrimai. Vertinti pasirinktos dvi strobilurinų grupės (azoksistrobinas ir piraklostrobinas) ir viena triazolų grupė (mefentriflukonazolas).

Įvertinus laboratorinių tyrimų duomenis 2023–2025 m., nustatytas P. tritici-repentis EC₅₀ verčių didėjimas azoksistrobinui ir piraklostrobinui. Jis rodo galimą mažėjančią patogeno jautrumo tendenciją. Atsižvelgiant į užsienio tyrėjų duomenis, pvz., Latvijos mokslininkų nustatytą didelį atsparumą lemiančių mutacijų dažnį tyrimuose, galima daryti prielaidą, kad panaši situacija įmanoma ir Lietuvoje. EC₅₀ verčių dydis skirtingais metais gali svyruoti dėl patogeno populiacijos genetinės įvairovės, skirtingo selekcinio spaudimo ir aplinkos sąlygų poveikio.

Įvertinus 2023–2024 m. rezultatus su mefentriflukonazolu, P. tritici-repentis EC₅₀ vertės šiai veikliajai medžiagai skyrėsi nežymiai ir tai parodė natūralų svyravimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia ši veiklioji medžiaga buvo kurta septoriozės kontrolei užtikrinti, aukštesnės EC₅₀ vertės nelaikytinos jautrumo sumažėjimo požymiu.

Siekiant įvertinti fungicidų efektyvumą lauko sąlygomis, įrengti bandymai su skirtingais fungicidais. Tyrimuose naudoti komerciniai fungicidai su veikliosiomis medžiagomis iš skirtingų cheminių grupių: QoI, QiI, DMI ir SDHI, taip pat jų mišiniai. Fungicidai purkšti vieną kartą žieminių kviečių bamblėjimo pabaigoje (BBCH 39), siekiant apsaugoti vėliavinį augalo lapą.

Įvertinus lauko bandymų duomenis, nustatyta, kad, lyginant 2022–2024 m., visi naudoti fungicidai išlaikė panašų efektyvumo lygį ir pokyčių tarp to paties fungicido efektyvumo nepastebėta. Didžiausiu efektyvumu kviečių dryžligės kontrolei pasižymėjo SDHI grupės fungicidai – fluksapiroksadas ir benzovindiflupiras, o tarp fungicidų mišinių – pastarųjų mišiniai su kitų grupių veikliosiomis medžiagomis ir fenpikoksamido su protiokonazolu mišinys. Kiek mažesniu efektyvumu tyrimų metais pasižymėjo QoI grupės fungicidai – azoksistrobinas ir piraklostrobinas, o tarp veikliųjų medžiagų mišinių žemesnis efektyvumas nustatytas mefentriflukonazolo ir piraklostrobino deriniui. Šie rezultatai atitinka laboratorinius tyrimus, kurie rodo didėjančias efektyvias QoI grupės fungicidų koncentracijas patogenui slopinti.

Kviečių dryžligės plitimo ir fungicidų veiksmingumo išsaugojimas

Siekiant suvaldyti kviečių dryžligės išplitimą, pirmiausia svarbu atsižvelgti į veiksnius, kurie skatina patogeno plitimą. Kontroliuojant ligų plėtrą, siekiant mažinti patogenų atsparumo fungicidams riziką, itin svarbu laikytis integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principų: rinktis atsparias veisles, užtikrinti optimalią pasėlio priežiūrą, laikytis sėjomainos, atsėliuojant pasirinkti tradicinį žemės dirbimą ir vengti sėjimo į ražieną. Nusprendus panaudoti fungicidus, svarbu tinkamai pasirinkti produktus, purškimo laiką, purškimų skaičių. Vyraujančios oro sąlygos yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ligos plitimo intensyvumą, todėl svarbu fungicidų naudojimo būtinybę įvertinti atsižvelgiant į oro sąlygas ir fungicidus naudoti tada, kai jos yra ypač palankios patogenui plisti.

Renkantis fungicidus, svarbiausia patikrinti ant pakuotės nurodytus fungicido veikliųjų medžiagų grupių numerius ir derinti produktus iš skirtingų grupių, ypač tais atvejais, kai purškiama ne vieną kartą per sezoną. Taip pat svarbu naudoti rekomenduojamas normas ir išlaikyti intervalus tarp purškimų. Laikantis šių rekomendacijų, užtikrinamas ne tik efektyvesnis fungicidų veikimas, bet ir optimalus žieminių kviečių produkcijos kiekis, taip pat sumažinama patogeno atsparumo atsiradimo rizika.

***

EKSPERTO KOMENTARAS

Augalų apsaugos sąsajos su maisto sauga

Prof. dr. Jurgita KULAITIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja

Kaip tinkamas ir atsakingas fungicidų bei kitų augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimas siejasi su maisto sauga ir kokybe? Kodėl svarbu, kad augalai būtų sveiki?

Sveiki augalai formuoja kokybiškus grūdus ir mažina mikrobiologinės taršos bei mikotoksinų susidarymo riziką.

Be to, atsakingai naudojami fungicidai ne tik padeda kontroliuoti ligas ir apsaugoti derlių kiekybiškai, bet ir užtikrina maisto saugą. Todėl augalų apsauga yra svarbi tiek derliaus kokybei, tiek vartotojų sveikatai.

Didėjantis ligų sukėlėjų atsparumas fungicidams – pasaulinė problema. Lietuvos mokslininkų atliekami tyrimai tą taip pat patvirtina. Kuo tai nepalanku maisto saugai ir kokybei?

Didėjantis atsparumas mažina fungicidų veiksmingumą, todėl ligos gali būti nepakankamai kontroliuojamos. Pažeisti augalai yra labiau linkę į papildomą mikrobiologinę taršą, taip pat didėja mikotoksinų susidarymo rizika. Ilgainiui tai gali lemti dažnesnius grūdų kokybės neatitikimus.

Didėjantis atsparumas taip pat gali lemti intensyvesnį fungicidų naudojimą. Kaip tai galėtų paveikti maisto saugą?

Intensyvesnis fungicidų naudojimas gali didinti veikliųjų medžiagų likučių riziką grūduose ir kartu spartinti atsparumo vystymąsi. Tai apsunkina ligų kontrolę ir ilgalaikėje perspektyvoje gali neigiamai paveikti maisto saugą.

Kokie sprendimai ūkininkams padėtų išvengti situacijos, kai dėl atsparumo tenka didinti AAP normas?

Svarbu taikyti integruotą augalų apsaugą: naudoti atsparias veisles, laikytis sėjomainos, kaitalioti skirtingų veikimo mechanizmų fungicidus, stebėti ligų plitimą ir purkšti tik esant poreikiui. Tokios priemonės padeda išlaikyti fungicidų veiksmingumą.

Kuo maisto saugai svarbus ne fungicidų mažinimas bet kokia kaina, o protingas ir tikslus jų naudojimas?

Per mažas fungicidų naudojimas gali lemti ligų plitimą ir mikotoksinų kaupimąsi, kurie kelia didelę riziką sveikatai. Svarbiausia – ne minimalus, o tikslus ir pagrįstas fungicidų naudojimas.

O kas maisto saugos požiūriu mažiau palanku – nepakankamai kontroliuojamos ligos ar per intensyvus fungicidų naudojimas?

Abi situacijos nepageidaujamos. Vis dėlto, kaip minėjau, dėl nepakankamai kontroliuojamų ligų gali susidaryti mikotoksinų, kurie dažnai kelia didesnę riziką nei leistini pesticidų likučiai. Tad optimalus sprendimas – subalansuota ir integruota augalų apsauga.

2026-05-05