„Žemės ūkis – tai ne tik traktoriai ir derlius, bet ir duomenys, informacija, žinios, išmintis“, – sako Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorius dr. Virginijus Marcinkevičius, kalbėdamas apie dirbtinio intelekto (DI) ir duomenų mokslo įtaką šiuolaikiniam ūkininkavimui.

Pasak jo, būtent šių keturių sąvokų grandinė arba piramidė – nuo duomenų iki išminties – rodo pažangių ūkių kelią. „Duomenys – tai faktai, informacija – jų tarpusavio ryšiai, žinios – supratimas, kaip veikia procesai, o išmintis – gebėjimas atsakyti į klausimą, kodėl taip vyksta ir kaip priimti teisingus sprendimus“, – sąvokas apibūdina prof. dr. V. Marcinkevičius.

Jo teigimu, šiandien yra naujos žemės ūkio eros pradžia – sprendimus lemia nebe intuicija ar tradicija, o objektyvūs duomenys ir analizės įrankiai. Klimato kaita, išteklių brangimas ir darbo jėgos stygius verčia ūkius ieškoti išmanesnių sprendimų, o DI čia tampa nepakeičiamu pagalbininku. Tad ši transformacija nėra vien technologinė, bet ir mąstymo. Žemdirbystė tampa žinojimo, o ne spėjimo sritimi: čia svarbiausia – gebėjimas matyti dėsningumus, suprasti priežastis ir priimti duomenimis bei faktais pagrįstus sprendimus dėl derliaus. Tokia ir yra išmaniosios žemdirbystės esmė – mokėjimas analizuoti duomenis ir iš jų gauti realią naudą.

Technologijos ir duomenys – naujasis žemės ūkio pagrindas

Duomenimis grįstas žemės ūkis suteikia ūkininkams galimybę valdyti procesus remiantis realiais matavimais  ir nuolat tobulinti technologijas, atsižvelgiant į rezultatus. Tai leidžia priimti tikslesnius sprendimus, veiksmingiau naudoti išteklius ir užtikrinti didesnį pelningumą. „Kuo daugiau informacijos turime, tuo tikslesnius sprendimus galime priimti. O tikslūs sprendimai reiškia efektyvumą ir pelną“, – pabrėžia prof. dr. V. Marcinkevičius.

Duomenimis grįstas žemės ūkio valdymo modelis padeda ne tik optimizuoti kasdienius darbus, bet ir planuoti ilgalaikę ūkio strategiją, pavyzdžiui, sėjomainą, tręšimo grafikus ar biologinių priemonių taikymą, taip prisidedant prie tvaraus ūkininkavimo principų.

Šiuolaikinio ūkininko darbo aplinka kinta labai sparčiai, todėl technologijų reikšmė ypač didelė. Meteorologiniai duomenys padeda planuoti darbus, dronai stebi pasėlių būklę, aptinka kenkėjus ar ligas, o GPS technologijos leidžia tiksliai valdyti techniką ir taupyti laiką bei degalus. Automatizuoti traktoriai gali sėti, purkšti arba kulti visiškai savarankiškai, tiksliai pagal duomenų analizės nustatytas trajektorijas. Mažesni robotai važinėja laukais, matuoja drėgnumą, identifikuoja problemines vietas, o tai leidžia reaguoti ne į viso lauko, o į konkrečių zonų poreikius.

„Jutikliai ir biojutikliai suteikia galimybę matyti tai, ko žmogaus akis nepastebi: augalų stresą, ligų pradžią, maistinių medžiagų pusiausvyros sutrikimą. Tai esminis pokytis“, – sako profesorius. Dirvožemio drėgmės jutikliai padeda taupyti vandenį, optiniai – stebi augalų sveikatą ir chlorofilo lygį, biojutikliai aptinka chemines medžiagas ar sunkiuosius metalus, o temperatūros jutikliai leidžia šiltnamiuose išlaikyti optimalias sąlygas.

Dronų ir jutiklių technologijos padeda ir valstybės institucijoms tikrinti deklaruojamus žemės plotus, stebėti aplinkosaugos normas, netgi rengti tikslesnes klimato bei derliaus prognozes.

Dirbtinio intelekto reikšmė

Neatsiejama modernios žemdirbystės dalimi tapo ir DI. Analizuodamas duomenis iš dronų ir jutiklių, jis padeda optimizuoti drėkinimą, tręšimą, kenkėjų kontrolę ar derliaus planavimą. Tokie sprendimai gali padidinti derlių 10–15 proc., o vandens sunaudojimą sumažinti net iki 70– 95 procentų. Vertikalios žemdirbystės sąlygomis vandens sutaupoma iki 95 proc., o derlius gali augti penktadaliu.

DI analizuoja tūkstančius nuotraukų ir jutiklių duomenų, atpažįsta kenkėjus ar ligas, suskaičiuoja pažeidimų plotus ir net gali pasiūlyti, kada purkšti ar laistyti. Jis taip pat leidžia taikyti biologinę kenkėjų kontrolę – dronai gali išleisti boružes ar parazitines vapsvas tiksliai ten, kur jų reikia, mažinant pesticidų naudojimą ir saugant aplinką. Šis sprendimo būdas – didžiulis žingsnis link tvaraus, aplinkai palankaus ūkininkavimo.

Vis tik prof. dr. V. Marcinkevičius pabrėžia, kad DI nėra magiškas sprendimas – tai įrankis, kuris veikia tik tada, kai yra gerai apibrėžta užduotis. „DI labai efektyvus konkrečiose, aiškiai apibrėžtose srityse – pavyzdžiui, derliaus defektams atpažinti ar specifiniams vaizdams analizuoti. Tačiau ten, kur aplinka labai kintanti, kaip žemės ūkyje, reikia žmogaus supratimo ir patirties.“

Technologijos turi ir savo kainą. Įranga reikalauja nuolatinės priežiūros, o duomenų integracija ir analizė – specialių programų bei kompetencijų. „Purvas, dulkės, lietus – visa tai veikia jutiklius. Be tinkamos priežiūros net geriausi įrenginiai duos klaidingus duomenis“, – aiškina profesorius. Kita problema – skirtingų įrenginių suderinamumas. Ne visada pavyksta sujungti dronų, traktorių, jutiklių ir programinės įrangos sistemas į vientisą platformą. Reikia ne tik techninių žinių, bet ir duomenų analitikų, gebančių atskirti, kurie duomenys svarbūs, o kurie – nereikšmingi.

Tad technologijos padeda, bet sprendimus vis dar priima žmogus. DI leidžia vienam ūkininkui valdyti, tarkime, 500 ha plotą, tačiau tam būtinas išmanymas ir gebėjimas dirbti su duomenimis. „Technologijos nepakeis žmogaus mąstymo. Jos gali padėti, bet galutinis sprendimas vis tiek priklauso žmogui“, – sako pašnekovas. Dėl šios priežasties būtina investuoti ne tik į techniką, bet ir į žmogiškąjį kapitalą – mokymus, konsultacijas, žinių sklaidą.

Ateities perspektyvos

Svarbu ir tai, kad technologijos nėra nemokamos. „Dideli kalbos modeliai ir DI sistemų palaikymas kainuoja milžiniškus energijos ir infrastruktūros resursus. Turime būti sąžiningi – technologijos turi kainą.“ Svarbu rinktis tik tas inovacijas, kurios iš tiesų sprendžia konkrečias problemas ir atsiperka. Ateityje daugės specializuotų, siauro pritaikymo DI sprendimų, skirtų konkrečioms žemės ūkio užduotims – nuo piktžolių identifikavimo iki tręšimo automatizavimo. Vis tik bendro pobūdžio DI, kuris galėtų pakeisti viso ūkio valdymą, dar teks palaukti.

„Šiandienis žemės ūkis – tai informacinių technologijų ir biologijos jungtis. Duomenų analitikai, suprantantys žemės ūkį, bus itin paklausūs“, – sako prof. dr. V. Marcinkevičius. Būtent todėl jauniems žmonėms verta domėtis ne tik agronomija, bet ir duomenų analize, mašininiu mokymu, programavimu, automatika. Universitetai jau siūlo agroinformatikos programas, jungiančias informatiką ir agronomiją. Duomenų analitikų poreikis šiame sektoriuje tik auga – ypač tų, kurie geba ne tik apdoroti skaičius, bet ir suprasti biologinius procesus bei ekonomines realijas. Dideliems ūkiams profesorius rekomenduoja turėti savo duomenų analitikus – specialistus, gebančius pasiūlyti praktinius sprendimus. Tokie profesionalai padeda didinti našumą, atsparumą rinkos svyravimams ir ilgalaikį konkurencingumą.

Duomenų mokslas ir dirbtinis intelektas suteikia žemės ūkiui milžiniškas galimybes – nuo tikslesnio derliaus planavimo iki išteklių taupymo. Vis dėlto sėkmė priklauso ne nuo technologijų gausos, o nuo išmintingo pritaikymo ir žmogaus gebėjimo išlikti sprendimų centre. „Technologijos gali pakeisti žmogaus darbą, bet ne jo išmintį“, – reziumuoja prof. dr. Virginijus Marcinkevičius.

2025-12-05