Piktžolės konkuruoja su žemės ūkio augalais dėl šviesos, vandens, maisto medžiagų, vietos ir mažina jų derlių. Todėl piktžoles būtina kontroliuoti, o tam tinka ne vien herbicidai.

JAV mokslininkai paskaičiavo, kad žieminių kviečių derlingumas dėl piktžolių gali sumažėti net iki trečdalio, kai kuriais atvejais ir daugiau. Ūkininkams tai reiškia tiesioginius ekonominius nuostolius, ypač jei piktžolės plinta nekontroliuojamos.

Norint apsaugoti pasėlius nuo piktžolių žalos, svarbu laiku nustatyti, kokios jų rūšys vyrauja laukuose ir pagal tai parinkti kontrolės priemones. Dažniausiai naudojami herbicidai, tačiau ilgainiui piktžolės tampa jiems atsparios. Todėl vis daugiau ūkininkų taiko tvaresnius sprendimus: augina įvairesnius augalus, tarpinius pasėlius, formuoja tankesnius pasėlius, pasirenka žemės dirbimo priemones.

Viena veiksmingų mechaninių priemonių – akėti pasėlius. Tai ypač populiaru ekologiniuose ūkiuose, bet vis dažniau šį metodą taiko ir tradiciniai ūkiai kaip cheminių medžiagų alternatyvą. Tinkamas akėjimas, kai oro ir dirvos sąlygos palankios, gali būti panašaus veiksmingumo kaip herbicidai. Vis dėlto, kad rezultatas būtų dar geresnis, rekomenduojama derinti mechanines ir chemines priemones.

Žieminių kviečių pasėliuose herbicidus galima naudoti tiek rudenį, tiek pavasarį. Rudeninis purškimas leidžia efektyviai suvaldyti anksti sudygusias vasarines, žiemojančias ir žiemines piktžoles, ypač kai dėl klimato kaitos jos dygsta vis intensyviau. Laiku nupurškus rudenį, sumažinama konkurencija pasėliams, neretai ir pavasarinio purškimo poreikis. Pavasarį naudojant herbicidus galima sukontroliuoti tiek peržiemojusias, tiek naujai sudygusias piktžoles, tačiau jų veiksmingumą gali riboti užsitęsusios šalnos ar kitos nepalankios meteorologinės sąlygos.

Išbandyta realiomis sąlygomis

Lauko eksperimentas atliktas 2023– 2024 m. Joniškio r. ūkininko Algirdo Aukselio ūkyje. Įrengtas dviejų veiksnių eksperimentas, kurį atliekant tirtas žieminių kviečių veislės Etana pasėlis, skirtingu laiku purkštas herbicidais ir akėtas pavasarį. Eksperimente taikyti šie variantai:

• A veiksnys – herbicidų panaudojimo laikas: 1) nenaudota, 2) tik rudenį, 3) tik pavasarį, 4) rudenį ir pavasarį;
• B veiksnys – pasėlio akėjimas: 1) neakėta ir 2) akėta.

Dalis pasėlio akėta ekologinėmis akėčiomis ZBR-9 tik pavasarį dirvai pasiekus fizinę brandą žieminių kviečių krūmijimosi tarpsniu. Rudenį įvertinus žieminių kviečių piktžolėtumą, nustatytos vyraujančios dviskiltės piktžolės, todėl rudenį naudotas herbicidas Diflanil 500 SC (0,2 l ha^-1). Pavasarį naudotas herbicidų Herbistar 200 EC (0,6 l ha^-1) ir Axial 50 EC (0,6 l ha^-1) mišinys.

Žieminių kviečių priešsėlis buvo žieminiai rapsai, kuriuos nukūlus kitą dieną dirva įdirbta lėkštiniu skutikliu Unia 5 cm gyliu. Sudygus rapsų pabiroms ir piktžolėms, laukas nupurkštas sisteminiu visuotinio veikimo herbicidu (veiklioji medžiaga – glifosatas). Prieš sėją dirva dar kartą įdirbta 5–6 cm gyliu. Visame plote pasėti žieminiai kviečiai Etana, sėjant 3,7 mln. sėklų ha^-1 normą. Sėta Väderstad Super Rapid 400 C sėjamąja 12,5 cm tarpueiliais ir 3 cm gyliu. Kartu įterptos trąšos N₁₄ P₁₄ K₂₁ – 160 kg ha^-1.

Pavasarį, atsinaujinus žieminių kviečių vegetacijai, visi laukeliai patręšti KAS trąšomis (200 l ha^-1), po savaitės pasėlis akėtas ekologinėmis akėčiomis. Dygstant piktžolėms, purkštas herbicidų mišinys pagal tyrimo schemą. Vėliau tręšta amonio sulfatu 120 kg ha^-1 norma. Balandžio pabaigoje naudotas augimo reguliatorius ir mikroelementai, po penkių dienų – amonio salietra (150 kg ha^-1). Vėliavinio lapo tarpsniu (gegužės pabaigoje) papildomai naudota amonio salietra 80 kg ha^-1 norma.

Piktžolės rudenį

Rudenį, žieminių kviečių vegetacijos pabaigoje, pakartotinai įvertintas pasėlio piktžolėtumas visuose eksperimento laukeliuose. Herbicidai buvo purkšti daugiau nei prieš mėnesį, tad per tą laiką pasikeitė vyraujančios piktžolių rūšys ir bendras pasėlio piktžolėtumas. Visuose laukeliuose netikėtai gausiai išplito dirvinės smilguolės, kurių nebuvo atliekant pirmąją apskaitą (prieš naudojant herbicidus), todėl laukas purkštas dviskiltėms piktžolėms naikinti skirtu herbicidu. Rudenį naudoti herbicidai reikšmingai sumažino bendrą pasėlio piktžolėtumą, palyginti su laukeliais, kuriuose ši priemonė netaikyta, tačiau kontroliuojant išplitusias dviskiltes piktžoles susidarė palankesnės sąlygos vienskiltėms plisti.

Piktžolės pavasarį

Atlikus eksperimentą nustatyta, kad akėjimas piktžolių kiekį sumažino: nepurkštuose laukeliuose – 1,3 karto, rudenį purkštuose – 1,7 karto, planuotuose purkšti pavasarį – 1,5 karto, o rudenį purkštuose ir planuotuose purkšti pavasarį – 1,4 karto. Tai rodo, kad efektyviausias piktžolių kontrolės rezultatas pasiektas tuose laukeliuose, kurie rudenį purkšti herbicidais ir pavasarį akėti.

Balandžio antroje dekadoje, praėjus savaitei po pasėlio akėjimo, herbicidais purkšti tie laukeliai, kuriuos planuota purkšti pavasarį. Atsižvelgus į vyraujančias piktžolių rūšis, pasirinktas herbicidų Herbistar 200 EC ir Axial 50 EC mišinys, skirtas dviskiltėms ir vienaskiltėms piktžolėms kontroliuoti. Piktžolėtumo apskaita parodė, kad purškimas pavasarį reikšmingai sumažino piktžolių kiekį, tačiau neužtektinai veiksmingai kontroliavo rudenį sudygusias ir peržiemojusias dirvines smilguoles.

Jos tapo atsparesnės dėl geresnio įsitvirtinimo pasėlyje. Vis dėlto derinant herbicidų naudojimą su pasėlio akėjimu piktžolėtumas sumažėjo labiausiai, palyginti tik su purškimu ar visai nenaudotomis priemonėmis.

Įvertinus bendrą žieminių kviečių pasėlio piktžolėtumą prieš derliaus nuėmimą, nustatyti reikšmingi skirtumai tarp laukelių. Didžiausias piktžolėtumas nustatytas nepurkštuose ir tik rudenį purkštuose plotuose, o mažiausias – ten, kur herbicidai naudoti tik pavasarį arba tiek rudenį, tiek pavasarį. Šiuos rezultatus lėmė dirvinių smilguolių išplitimas. Rudenį naudotas herbicidas veikė tik dviskiltes piktžoles, todėl vienaskiltės smilguolės liko nesukontroliuotos. Akėjimas taip pat nesunaikino visų piktžolių, tad efektyviausia buvo pasėlį akėti ir purkšti herbicidais pavasarį.

Atlikti tyrimai parodė, kad žieminių kviečių derlingumas buvo reikšmingai didesnis, kai pasėliai purkšti herbicidais pavasarį (8,3 t ha^-1) arba tiek rudenį, tiek pavasarį (8,1 t ha^-1).

Papildomai šiuos laukelius akėjant, derlingumas dar padidėjo – atitinkamai iki 8,8 ir 9,2 t ha^-1. Beje, reikėtų paminėti, kad teigiamas akėjimo poveikis pavasarį augalų derlingumui gali atsirasti ne tik dėl to, kad sumažėja piktžolių, bet ir dėl suardytos dirvos plutos, nes tai lemia menkesnius drėgmės nuostolius (ypač aktualu sausringą pavasarį). Mažiausias žieminių kviečių grūdų derlingumas nustatytas laukeliuose, kurie visai nepurkšti arba purkšti tik rudenį herbicidu nuo dviskilčių piktžolių (atitinkamai tik 5,5 ir 5,7 t ha^-1).

Atsižvelgiant į purškimo herbicidais ir akėjimo kombinacijas, preliminariai apskaičiuotos sąnaudos ir bendrasis pelnas, tenkantis vienam hektarui. Naudojant vien herbicidus, didžiausias bendrasis pelnas (555,8 Eur ha^-1) gautas purškiant pavasarį (P).

Kiek mažesnis bendrasis pelnas – 500,4 Eur ha^-1 – gautas purškiant rudenį ir pavasarį (R ir P). Purškiant tik rudenį (R) – 29,4 Eur ha^-1. Derinant purškimus su akėjimu, didžiausias bendrasis pelnas (728,4 Eur ha^-1) ir didžiausias derliaus priedas (3,7 t ha^-1) gautas purškiant herbicidais rudenį ir pavasarį bei akėjant pasėlį. Purškiant tik pavasarį su akėjimu gautas 656,6 Eur ha^-1, o tik rudenį – 215 Eur ha^-1 priedas. Mažiausias bendrasis pelnas (16 Eur ha^-1) fiksuotas taikant tik akėjimą be herbicidų. Apibendrinant akėjimo išlaidas (5,2 Eur ha^-1) galima teigti, kad jos atsipirko, o kombinacija su pavasariniu purškimu turėjo didesnį poveikį bendrajam pelnui nei tik herbicidai.