Braškių ligų sukėlėjai Pestalotiopsis spp. yra žinomi nuo 1970-ųjų ir ligi šiol reikšmingi nebuvo, bet pastaraisiais metais vis dažniau aptinkami šiltesnio klimato zonų braškių plantacijose.

Pestalotia spp. (ligos lietuviško pavadinimo dar nėra) visada buvo laikomas silpnu arba antriniu patogenu ir iki šiol braškių augintojams niekada nekėlė susirūpinimo, bet situacija keičiasi dėl padažnėjusių tropinių orų periodų, kurie veikia braškių ligų, o ypač uogų puvinių, išplitimą.

Kadangi naujosios braškių ligos požymiai labai panašūs į antraknozę, kartais šios ligos yra sumaišomos. Dažniausiai Pestalotiopsis spp. užkratas atkeliauja su daigais iš pirminių plantacijų. Tad ir vėl tenka pabrėžti sveikos sodinamosios medžiagos svarbą ir jos įsigijimą iš tikrai patikimų augintojų.

Vokietija yra arčiausia šalis, kurioje užfiksuota Pestalotia spp. daroma žala.

Sukėlėjas Pestalotia longisetula patyrė keletą klasifikacijos transformacijų ir dabar įvardijamas kaip Neopestalotiopsis rosae. Ligos požymių būna ant viso braškės augalo: pakinta ir patamsėja šaknys, kerelio šerdis nekrozuoja, tampa rudai oranžine, visas kerelis susmulkėja, džiūsta atskiri lapai arba vysta visas keras, o ant lapų ir uogų formuojasi dėmės.

Liga gali itin greitai išplisti, kai sutampa ilgai trunkančių kritulių periodas ir +25–30 °C temperatūra. O kai drėgna, ligai pasireikšti užtenka ir temperatūros, šiek tiek didesnės nei +10 °C. Esant palankioms sąlygoms, liga vystosi labai greitai ir gali suniokoti visą braškių plantaciją.

Tipiški sergančių lapų požymiai prasideda nuo kraštų džiūvimo, vėliau jis plinta lapalakščiu tolyn. Smarkiai užkrėstų augalų lapai ir net žiedai būna sudžiūvę. Sergantiems augalams būdingi rausvai raudoni lapai. Liga taip pat gali turėti įtakos blogam augalų vystymuisi ir derliui, nes užkrėsti kerai formuoja mažesnius ir silpnesnius lapus.

Lapų dėmės iš pradžių gali būti supainiotos su kitomis grybinėmis ligomis, tokiomis kaip braškių gnomonija (Gnomonia comari), lapų fomozė (Phomopsis obscurans), lapų šviesmargė (Mycosphaerella fragariae), braškių rudmargė (Diplocarpon earliana). Taigi tiksli diagnozė yra nepaprastai svarbi, nes ligų kontrolės būdai gali skirtis.

Ligą rodo patamsėjusios šaknys, rudai oranžinės nekrozės kereliuose, po persodinimo šaknys silpnai įsitvirtina. Kai kuriais atvejais požymiai labai panašūs į kitų pašaknio ligų, kurias sukelia Macrophomina phaseolina, taip pat Colletotrichum spp. ir Phytophthora spp. patogenų rūšys.

Ant uogų užuomazgų formuojasi 2–4 mm skersmens dėmės. Jos būna sausos, šviesiai gelsvos, šiek tiek įdubusios, netaisyklingos formos. Dėmės didėja ir tamsėja, kol galiausiai jose susidaro tamsūs grybo vaisiakūniai (acervuliai), tarsi lašeliai, o juose formuojasi sporos, kuriomis infekcija toliau plinta ant dar sveikų uogų. Sporas platina vanduo, ūkio įranga ir derlių skinantys lauko darbuotojai.

Dar trūksta išsamesnių tyrimų apie ligos kontrolę, nes šiuo metu nėra specifinių fungicidų, skirtų braškių Neopestalotiopsis kontrolei, bet kai kurie tyrimai parodė, kad Switch® 62.5 WG yra gana veiksmingas fungicidas ir nuo šios ligos.

***

Palankiausios sąlygos Pestalotia spp. ligai plisti yra užsitęsusi drėgmė ir aukšta temperatūra, todėl rekomenduojama vengti lauko darbų esant drėgnoms sąlygoms. Specifinių fungicidų kontroliuoti ligos plitimą nėra, teigiamus rezultatus rodo tie patys fungicidai, kurie stabdo braškių antraknozę.