Siekdamos kaimiškų vietovių darnaus vystymosi, kūrybingos, verslios, bendradarbiaujančios ir inovatyvios bendruomenės, šeimos ar gyventojų grupės kuria teminius kaimus.

Teminiai kaimai pritraukia turistų, stiprina kaimiškų vietovių bendruomenių ryšį, leidžia papildomai uždirbti, padeda išsaugoti kaimo tradicijas ir gyvybingumą. Taip pat mažiems kaimeliams suteikia galimybę išlikti, tapti žinomiems, pelnyti lankytojų simpatijas. Kurti teminį kaimą pradedama nuo bendruomenės sutarimo ir bendros vizijos, o jo sėkmę lemia aktyvus visų narių įsitraukimas ir nuoseklus darbas.

Kai kaimiškos vietovės bendruomenė ar šeima nusprendžia eiti šiuo netradiciniu keliu, atsiranda netikėtų sėkmės istorijų. Kelios Lietuvos kaimiškų vietovių bendruomenės ir šeimos jau įrodė – kai aktyvūs vietos gyventojai susitelkia ir sugalvoja unikalią idėją, net maža gyvenvietė ar sodyba gali tapti populiariu lankytojų traukos centru.

Teminis kaimas – tai unikalus kaimo objektas, pavyzdžiui, sodyba, parkas, muziejus, gamtos takas ar kita ypatinga erdvė, kuri atspindi tam tikrą temą ir yra įkurta kaimiškoje vietovėje. Teminio kaimo vystymui naudojami vietiniai arba pritraukti kultūriniai, paveldo, gamtiniai, infrastruktūros ir žinių ištekliai, kuriuos įtraukiant kuriamas išskirtinis teminis produktų, paslaugų ir potyrių paketas. Jis skirtas ne tik lankytojams, bet ir vietiniams.

Mokėmės iš kaimynų

Ne veltui sakoma – geras pavyzdys įkvepia. Teminių kaimų idėja į Lietuvą atkeliavo iš Lenkijos, kur jie jau seniai tapo kaimų gaivinimo pavyzdžiu. Tarkime, kaimynų įkurtas Gotų kaimas per metus pritraukia tūkstančius lankytojų. Vietiniai demonstruoja senovės gotų gyvenimo būdą, gamina to laikmečio dirbinius, rengia šventes.

Kitas įkvepiantis Lenkijos pavyzdys – Hobitų kaimas, į kurį plūsta turistai iš visos Europos. Jame galima pasijusti tarsi John’o Ronald’o Reuel’o Tolkien’o knygos „Hobitai, arba ten ir atgal“ pasaulyje. Šių kaimų sėkmė įkvėpė ir Lietuvos kaimiškų vietovių bendruomenes imtis panašių iniciatyvų.

Populiarėja ir Lietuvoje

Pelėdnagių kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Vilkelienė prisimena Kėdainių rajone įkurto teminio Pelėdų kaimo pradžią: „Iš pradžių žmonės kraipė galvas, klausė, ką čia sugalvojome, o dabar patys stebisi, kiek pas mus lankytojų atvyksta.“ Čia galima išvysti daug pelėdų skulptūrų, vedamos edukacijos apie jas, vaišinama pelėdų kiaušiniais.

O štai Zarasų rajono Lieptų kaimas Antalieptėje – tikras tiltų ir lieptų kraštas. Čia rengiami žygiai Šavašos pažintiniu taku, teatralizuotos edukacinės programos apie pagonybę, degustacijos. O štai Cijonuose šeima savo sodyboje įkūrė teminį Paukščių kaimą, kuriame galima pamatyti gausybę įvairių paukščių, rengiamos edukacijos, vaišinama ant laužo kepama kiaušiniene.

Zarasų r. veikia ir teminis Senolių kaimas. Čia galima pasijusti tarsi atvykus pas savo močiutę ar promočiutę: pasitinkama su meile, vaišinama senoviškais valgiais, atliekamos liaudies dainos, pristatomi senovės amatai, kuriuos siūloma ir išbandyti. „Mūsų kaime nieko nebuvo. Turėjome tik senjorų, tad taip ir kilo mintis įkurti Senolių kaimą“, – kodėl pasirinko tokią idėją, pasakoja šio kaimo įkūrėja Genovaitė Sarokina.

Tiesa, nors iš pradžių teminius kaimus kurti skatina vietinių entuziazmas, tačiau ilgainiui tai tampa ir ekonomine veikla. Mat jie atveria įvairių galimybių: vyresni žmonės, anksčiau mezgę ar audę tik savo reikmėms, dabar parduoda savo dirbinius, buvę ar esami ūkininkai rengia edukacijas, o pensininkai randa naujų veiklų – vieni sūrius gamina ar medų suka, kiti veda ekskursijas ar dalijasi senųjų amatų paslaptimis. Viena aktyviausių Senolių kaimo narių, ilgametė giedotoja ne tik organizuoja edukacijas, bet ir ruošia tradicinius patiekalus – jos pavyzdys įkvepia ir kitus bendruomenės narius.

Papildomos pajamos – kaimo gerovei

Teminio Lieptų kaimo įkūrėjai sako, kad jie dirba ne dėl materialinės gerovės, bet iš entuziazmo. Ir iš tiesų – tokia veikla retai tampa pagrindiniu pajamų šaltiniu. Dažniausiai tai yra hobis ir papildomas uždarbis prie pensijos, algos ar ūkio pajamų.

Vis dėlto tokios pajamos tampa svarbiu postūmiu kaimiškos vietovės gerovei kurti. Iš lankytojų gautų lėšų tvarkomos viešosios erdvės: įvedama elektra į kapines, remontuojami takai, įrengiamos bendruomenės virtuvės, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės. Be to, net ir nedidelės papildomos pajamos kaimo gyventojams tampa paskata neapleisti tradicinių amatų, gaminti vietos produktus, organizuoti šventes.

Kai žiūrima viena kryptimi

Teminių kaimų sėkmę dažnai lemia glaudus bendradarbiavimas su įvairiomis kaimo institucijomis. Kai susivienija bendruomenė, bažnyčia, seniūnija, kultūros centras, net ir maži dalykai virsta dideliais projektais. Teminių kaimų renginiai derinami prie bažnyčios kalendoriaus, tradicinių švenčių ir bendruomenės poreikių. Nedidelių kaimelių gyventojai yra labai tarpusavyje susiję, todėl svarbu atsižvelgti į jų interesus, kad visi spėtų sudalyvauti, vieni kitiems padėti. Taip kaimų renginiai tampa patrauklesni ne tik vietiniams, bet ir svečiams.

Įdomiausia tai, kad kiekvienas teminiame kaime randa savo vietą. Vieni kuria edukacines programas, kiti tvarko aplinką, treti priima svečius. Be to, dėl teminių kaimų bendruomenės nariai prisitaiko prie kintančių poreikių ir mokosi naujų įgūdžių.

Ne viskas rožėmis klota

Antalieptės Lieptų teminio kaimo aktyvistė Olga Raugienė pripažįsta, kad išbandymų netrūksta: reikia suderinti renginių laiką su žmonių darbo grafikais, ūkio darbais, net bažnyčios pamaldomis. „Pradžia visada būna sunki“, – neslepia O. Raugienė.

Kitas iššūkis – rasti žmonių, kurie galėtų nuolat dalyvauti tokių kaimų veiklose. Mat daugelis dirba miestuose ar turi savo ūkius. Kartais tenka susidurti ir su biurokratija, tačiau bendruomenėms sprendimus rasti dažnai padeda seniūnijos ar kitos institucijos. Taip pat teminio kaimo sėkmei labai svarbus įkvepiantis, motyvuojantis lyderis, kuris suburtų visus bendram tikslui ir užkrėstu savo pavyzdžiu.

* * *

Įkurti teminį kaimą – tai ilgas, kantrybės, kūrybiškumo ir bendruomenės susitelkimo reikalaujantis procesas. Reikia ne tik drąsos ir entuziazmo įgyvendinti savo idėjas bei jas pristatyti lankytojams, bet ir rašyti projektus, įkvėpti gyventojus, kovoti su biurokratija. Vis dėlto rezultatai kalba patys už save – atgyja kaimai ir bendruomenių dvasia, o vietiniai didžiuojasi savo gyvenamosiomis vietovėmis. Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros mokslininkai jau ne vienus metus tyrinėja teminių kaimų fenomeną. Jų patirtis rodo, kad kiekviena bendruomenė gali atrasti savo unikalų kelią į sėkmę.