Maždaug prieš 15 metų Lietuvai pavyko išvengti daugelyje Europos šalių siautėjusio mėlynojo liežuvio ligos (MLL) 8-ojo serotipo protrūkio, kuris sukėlė milžiniškus nuostolius galvijų ir avių ūkiuose. Dabar mums gali taip nepasisekti.

Kas atsitiko Nyderlanduose

Viskas prasidėjo, kai šiaurės vakarinėje Europos dalyje, Nyderlanduose, 2006 m. rugpjūtį prasidėjo MLL 8-ojo serotipo protrūkis, kuris, kitaip nei tikėtasi, ne tik kad neišnyko per šaltąjį 2006–2007 m. laikotarpį, bet nepaprastai plačiai išplito po aplinkines šalis ir net per jūrą vėjas pernešė užkrėstus mašalus į Jungtinę Karalystę.

Vien Nyderlanduose nuostoliai dėl gyvulių ir laboratorinių tyrimų bei vakcinacijos išlaidos sudarė apie 200 mln. eurų. Šio protrūkio išsigelbėjimu tapo greitai sukurta efektyvi vakcina, kuri padėjo užbaigti MLL 8-ojo serotipo protrūkį 2008 metais.

Tačiau 2023-iųjų rugsėjį Nyderlanduose prasidėjo naujas šios ligos viruso, tik jau 3-ojo serotipo protrūkis, kuris išplito po visą šalį per du mėnesius. Buvo užkrėsta apie 5 000 ūkių, dešimtys tūkstančių avių nugaišo, kai kuriose avių bandose mirtingumas siekė 75 proc. ir buvo apie 10 kartų didesnis negu MLL 8-ojo serotipo protrūkis 2006–2008 metais.

MLL per 2024 m. išplito į kaimynines šalis, Jungtinę Karalystę, Daniją ir Švediją, o 2025 m. sausį jau nustatytas ir visai netoli Lietuvos kaimyninėje Lenkijoje.

Tiek 2006 m., tiek 2023 m. šios ligos protrūkiai prasidėjo Nyderlanduose ir iki šiol tiksliai nežinoma, kaip MLL virusai pateko į šią šalį. Įrodymų nėra, bet svarstoma, kad tai galėjo įvykti nelegaliai į šalį įvežus užsikrėtusių gyvulių ar egzotinių gyvūnų, arba su transportu ar importuotais augalais ir (ar) prekėmis, patekusiais su užkrėstais smulkiaisiais mašalais. Šiuo metu MLL plačiai paplitusi Viduržemio jūros regiono šalyse, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

Kadangi ligos virusus platina gyvulių aplinkoje labai gausiai randami smulkieji kraujasiurbiai mašalai, kurių natūralaus judėjimo neįmanoma sustabdyti, yra didelė rizika, kad ši liga atkeliaus ir į Lietuvą. Žmonėms ši liga visai nepavojinga, tačiau žemės ūkyje sukelia didelių nuostolių dėl gyvulių judėjimo apribojimų, produktyvumo sumažėjimo, gaišimo ir gydymo išlaidų.

Mėlynojo liežuvio liga (MLL) – tai kraujasiurbių mašalų platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga, kuria gali užsikrėsti galvijai, avys, ožkos, elniniai gyvūnai, taip pat lamos, alpakos ir kupranugariai. Sunkiausiai serga avys, tačiau dažniausiai užsikrečia galvijai, kurie ir yra pagrindinis MLL viruso šaltinis.

Esant mėlynojo liežuvio bei snukio ir nagų ligų rizikai būtina:

• atsakingai įsigyti naujus gyvulius;
• karantinuoti į ūkį grąžinamus gyvulius, jei tokių yra;
• atidžiai stebėti, ar gyvuliams nepasireiškė ligos simptomai, o juos įtarus ar pastebėjus, skubiai pranešti veterinarijos gydytojui;
• visada laikytis biosaugos rekomendacijų! 

Ligos sukėlėjai ir jų plitimas

Mėlynojo liežuvio ligą sukelia Reoviridea šeimai priklausančios Orbivirus genties RNR virusai, kuriuos platina Culicoides genties smulkieji 1–3 mm dydžio kraujasiurbiai mašalai. Lietuvoje yra apie 27 šių mašalų rūšis. Uodai ir Lietuvoje aptinkami upiniai mašalai neplatina MLL virusų.

MLL virusai į naujas teritorijas patenka su užkrėstais gyvuliais ir natūraliai plintant užkrėstiems mašalams. Mašalai įprastai gali nuskristi tik nedidelius, iki kelių km atstumus, tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, pučiant stipriam vėjui, užkrėsti mašalai gali būti nunešti jūromis labai dideliais atstumais, net apie 200 km.

Gyvuliai MLL virusais užsikrečia įkandus užkrėstų mašalų patelėms, kai iš jų seilių liaukų virusai patenka į gyvulių kraują. Tačiau šia liga gyvuliai neužsikrečia vienas nuo kito, pavyzdžiui, ganydamiesi bandomis ar vienas nuo kito tvarte.

Pagrindiniai infekcinių ligų (mėlynojo liežuvio ligos ir kt.) sukėlėjų keliai į ūkius:

• su naujais ir grąžinamais į ūkį gyvuliais;
• gyvuliams užsikrėtus nuo kaimyninių ūkių gyvulių;
• ūkį užkrėtus lankytojams (ir darbuotojams, nesilaikantiems biosaugos);
• ūkį užkrėtus atvykstančiam transportui;
• per skolintą / pasidalintą techniką, padargus ar kitą inventorių;
• per laukinius gyvūnus;
• su graužikais, vabzdžiais ar kitais kenkėjais;
• per užkrėstą ūkio aplinką.

Kaip saugotis nuo mašalų

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, Culicoides genties mašalų gamtoje ir gyvulių aplinkoje yra be galo daug, o gyvuliui užsikrėsti gali užtekti ir vieno mašalo įkandimo. Todėl repelentai ir insekticidai neužtikrina 100 proc. apsaugos nuo užsikrėtimo šios ligos virusais ir nesustabdo ligos plitimo.

Platus insekticidų naudojimas naikinant mašalus aplinkoje taip pat gali neigiamai veikti visus kitus vabzdžius, todėl nėra priimtinas. Vis dėlto repelentai ir insekticidai gali būti labai naudingi, siekiant išsaugoti labai brangius, vertingus, vienetinius gyvulius ar zoologijos sodų gyvūnus. Tvartuose pagal galimybes galima įrengti tinklelius nuo vabzdžių ar ventiliaciją, nes intensyvesnis oro judėjimas nepatraukli vieta mašalams. Aplink gyvulių laikymo pastatus reikėtų mažinti mašalams (taip pat tiks uodams ir kitiems vabzdžiams) tinkamą aplinką veistis.

Gydymo nėra

Pagal klinikinius požymius įtarus MLL (ar kitas ligas), būtina kviesti veterinarijos gydytoją, kuris įvertins, kokius mėginius reikia paimti diagnozei nustatyti. Paprastai atliekami kraujo molekuliniai ir serologiniai tyrimai.

Šios ligos klinikiniai simptomai yra panašūs į kitų pavojingų infekcinių ligų, todėl kuo skubesnis ligos diagnozavimas gali išgelbėti nuo milžiniškų ekonominių nuostolių.

Specifinių MLL antivirusinių vaistų nėra, ligos klinikiniams simptomams sumažinti dažniausiai gydoma vaistais nuo uždegimo ir suteikiama papildoma priežiūra. Atsižvelgiant į gyvūnų gerovę, galimi atvejai, kai reikės apsvarstyti gyvulio eutanazijos būtinybę. Dėl gydymo visada kreipkitės į savo veterinarijos gydytoją.

Vakcinacija

Lietuvai gresiančio MLL 3-iojo serotipo prevencijai sukurtos vakcinos padeda išvengti gyvulių gaištamumo, sumažina ligos sunkumą ir produktyvumo sumažėjimą, tačiau nebūtinai apsaugo nuo užsikrėtimo! VMVT yra pasirengusi sudaryti galimybes gyvulių laikytojams vakcinuoti gyvulius, kai tik to pareikalaus epizootologinė situacija. Vakcinacija negali būti pradėta, kol MLL dar nenustatyta Lietuvoje, nes pradėjus vakcinaciją šaliai taikomi prekybiniai apribojimai, kaip ir nustačius ligą.

Yra žinoma 30 MLL virusų serotipų, kurie sukelia skirtingą imuninį atsaką ir todėl kiekvieno serotipo prevencijai reikia sukurti skirtingas vakcinas.

Ligos kontrolė ir likvidavimas

Šios ligos kontrolės ir likvidavimo scenarijai priklauso nuo įvairių epidemiologinių veiksnių ir gali labai skirtis. Jei MLL butų nustatoma neaktyviu mašalų laikotarpiu įvežtiems gyvuliams, tada galbūt būtų galimybė ligą likviduoti. Tačiau, jei šalyje nustačius MLL šios ligos virusai bus paplitę ir mašalų populiacijoje, ir gyvūnuose, ligos likviduoti galimybės beveik nėra. Tada lieka tik ribotos ligos kontrolės priemonės ir vakcinacija.

Laukiniai gyvūnai gali užsikrėsti MLL, tačiau, turimais duomenimis, ši liga naminių gyvūnų populiacijose buvo suvaldyta ir be papildomų priemonių laukiniams gyvūnams. VMVT, jei ši liga pasireikštų Lietuvoje, yra parengusi neatidėliotinų priemonių planą, kuris remiasi tarptautiniais reikalavimais, naujausių mokslinių tyrimų duomenimis ir ekonominio efekto žemės ūkiui įvertinimu.

Pagrindiniai avių MLL klinikiniai simptomai

Snukio, šnervių, burnos gleivinių žaizdos ir opos; karščiavimas, ištakos iš nosies ir akių, seilėtekis; sutinusios lūpos, liežuvis, galva, kaklas; apynagės uždegimas (paraudimas, pakilusi temperatūra, skausmas liečiant), šlubavimas, apatija ir nenoras judėti; abortai, neišnešiotų ir silpnų, per mažų, deformuotų ar aklų ėriukų, kurie greitai gaišta, gimimas. Mėlynas liežuvis dėl cianozės yra palyginti retai pastebimas požymis!

Pagrindiniai galvijų MLL klinikiniai simptomai

Pakilusi kūno temperatūra, šlubavimas ir apynagės uždegimas; snukio, šnervių, burnos gleivinių žaizdos ir opos; ištakos iš nosies ir akių, seilėtekis; tešmens ir spenių pažeidimai, pieno primilžių sumažėjimas; apatija; abortai, gimstantys neišnešioti silpni, per maži ar akli veršeliai, kurie greitai gaišta, veršeliai atrodo kaip apduję.

***

Užklupus MLL, būtina sąlyga iki minimumo sumažinti ekonominius nuostolius yra gyvulių augintojų ir veterinarijos gydytojų bendradarbiavimas. Tik jų visų žinios apie ligą ir budrumas (anksti pastebėjus ir pranešus apie pirmuosius susirgusius gyvulius), Valstybinės maisto ir veterinarijos vykdoma mėlynojo liežuvio ligos stebėsena, gyvulių judėjimo kontrolė ir pasiruošimas operatyviai valdyti situaciją (įskaitant sąlygas vakcinuoti gyvulius ligai pasireiškus) gali apsaugoti gyvulininkystę nuo žlugdančio ligos poveikio.