Prie Lietuvoje startavusios „Great Wall Motors“ šiemet prisijungė dar du Kinijos automobilių pramonės gigantai – BYD ir „Lynk & Co“, priklausantis „Geely Automobile Holdings Limited“ koncernui. Jų pristatytų ratuočių kokybė ir technologinis lygis nekelia abejonių. Tad įdomu, kiek rinkos atsirieks kinai.

Jei bent akies krašteliu sekate automobilių pasaulio įvykius ir domitės elektromobiliais, greičiausiai žinote apie amerikietiškus kalnelius, kuriais blaškosi „Tesla“. Ši technologijų kompanija pernai galėjo pasigirti vienvalde lyderyste Senojo žemyno elektromobilių ringe, tačiau šiais metais reikalai pasikeitė dramatiškai. Kai turtingiausias pasaulio žmogus Elon’as Musk’as tapo ryškia politinės padangės figūra ir pribloškė civilizuotą pasaulį šokiruojančiais poelgiais, „Tesla“ akcijų vertė ėmė trauktis, o pardavimai tirpo visose pagrindinėse Europos rinkose.

Vokietijoje, kurią JAV prezidento Donald’o Trump’o komandos narys užsimojo pamokyti „teisingo“ elgesio per Bundestago rinkimus, „Tesla“ automobilių nupirkta 59 proc. mažiau nei pernai sausį, nors bendra naujų elektromobilių rinka čia ūgtelėjo daugiau kaip 1,5 karto. Prancūzijoje fiksuotas 63 proc., Norvegijoje – 38, Ispanijoje – 75, Danijoje – 41, Nyderlanduose – 42, Švedijoje – 46 proc. nuosmukis. Ar tai susiję vien su „Tesla“ savininko ir vadovo akibrokštais bei parama kraštutinių dešiniųjų jėgoms, galima tik spėlioti.

Kiniškiems elektromobiliams toks pokytis neabejotinai taps postūmiu skverbtis į Europą. Tiesą sakant, jiems ir dabar neblogai sekasi. Daugeliu atvejų žmonės, kurie ketina atnaujinti šeimos transporto parką ir dairosi po Europos prekių ženklus, galiausiai perka Kinijoje pagamintą automobilį. Tinklaraščio „100procentuelektrinis“ kūrėjas Dainius Jakas neseniai suskaičiavo, kad kinais galima vadinti dvi dešimtis Lietuvoje prieinamų elektravalgių mašinų: nuo BMW iX3, Citroen C5X ir Dacia Spring iki Mini Cooper electric, Polestar 4 ir Volvo EX30.

Lietuviško automobilių verslo bendrovė „Inchcape Lietuva“ apie bendradarbiavimą su BYD oficialiai paskelbė vasarį ir netrukus pasiūlė visiems norintiems pačiupinėti mašinas, kurių istorija pradėta rašyti vos prieš porą dešimtmečių.

„Tiesą sakant su BYD greičiausiai daugelis yra turėję reikalų. Ši technologijų kompanija veiklą pradėjo nuo baterijų gamybos. Telefonas Nokia 3310 turėjo būtent BYD bateriją. Dabar vidutiniškai viename iš penkių mobiliųjų telefonų yra BYD komponentų. Automobilių jie ėmėsi tik 2003-iaisiais ir gana greitai tapo svarbūs, kai 2008-aisiais pasiūlė pirmąjį serijiniu būdu pagamintą iš tinklo įkraunamą hibridą. Šiandien bendrovė turi 30 industrinių parkų, kuriuose dirba 120 tūkst. inžinierių (iš viso apie 900 tūkst. darbuotojų). Kinai teigia, kad per dieną ši komanda vidutiniškai pateikia 32 patentus. Pernai vien į tyrimus ir plėtrą investavo 4,6 mlrd. eurų. Žinoma, ne vien į automobilius, bet ir į puslaidininkius, geležinkelius, variklius, kalnakasybos techniką, elektros pavaras ir kt.“, – pasakoja „Inchcape Lietuva“ vadovas Aurimas Tamašauskas.

Įdomu ir tai, kad BYD maždaug 90 proc. komponentų pagamina pati (išskyrus stiklus ir padangas), nes turi stiprią vertikaliai integruotą tiekimo ir gamybos grandinę: nuo žaliavų gavybos iki laivų, skirtų automobiliams gabenti į užjūrio rinkas. Beje, šių metų sausį pradėtas eksploatuoti vienas BYD flotilės „monstrų“ – didžiausias tokios paskirties laivas, galintis gabenti net 9 000 mašinų, o tai dukart daugiau nei įprasta.

Pernai BYD sugebėjo užimti net 23 proc. pasaulinės elektromobilių ir iš tinklo įkraunamų hibridų rinkos, o pagamino ir pardavė 4,25 mln. automobilių ir taip pasiekė 41 proc. augimą. Dabar tai šešta didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje. Įdomu, kad pirmąjį ratuočių milijoną ši kompanija pagamino per 13 metų, o paskutinį milijoną – vos per du mėnesius. Dabar kas 57 sek. nuo konvejerio nurieda naujas automobilis.

Lietuvos rinkos šturmą „Inchcape Lietuva“ pradeda su šešiais modeliais, iš kurių penki varomi vien elektra: sportišku sedanu Seal, nedidukais miesto visureigiais Atto 3 ir Atto 2, kiek didesniais elektriniais krosoveriais Sealion 7 ir Seal U bei hibridu Seal U DM-i. Bendras visų jų bruožas – nepriekaištinga surinkimo kokybė, patrauklus dizainas ir itin konkurencinga kaina. Jie neturi bendro stiliaus, tad atrodo, kad dizainą kūrė skirtingos komandos. Automobiliai nėra žinomų europietiškų analogų kopijos. Panašus vaizdas ir pravėrus dureles: jokių originalumo pretenzijų (išskyrus hipsteriškam Atto 3), visi interjero elementai tarsi surankioti iš seniai rinkoje egzistuojančių modelių. Tai rodo, kad visi sprendimai yra laiko patikrinti, neturi didelių priekaištų dėl ergonomikos ar funkcionalumo.

Pristatydami BYD techniką, kompanijos ambasadoriai Lietuvoje pabrėžia plika akimi nematomus inžinerinius sprendimus, suteiksiančius kinams pranašumą. Vienas jų – Blade baterija, kuri pranoksta tradicinius ličio jonų akumuliatorius: ji mažiau sveria, didesnė talpa, saugesnė, greičiau įkraunama ir patvaresnė. Ji yra plokščio stačiakampio formos, todėl užtikrina geresnį aušinimą ir išankstinį šildymą, gali atlaikyti daugiau nei 5 000 įkrovimo ir iškrovimo ciklų. Svarbu tai, kad per atliktą bandymą be ličio geležies fosfato (LFP) akumuliatorius sėkmingai išlaikė dūrimo vinimis testą – vidinį trumpąjį jungimą baterijos viduje, kuris atsiranda įvykus rimtiems eismo įvykiams. Be to, į kėbulą integruojama baterija gerokai padidina konstrukcijos standumą.

Technologiniu koziriu laikoma ir BYD elektromobiliuose naudojama e-Platform 3.0 konstrukcija. Ji suteikia galimybę taupiau naudoti energiją – elektromobilis 100 km atstumui sunaudoja 10 proc. mažiau energijos nei analogiško dydžio kitų gamintojų modeliai. Konstrukcija e-Platform 3.0 turi trumpesnes iškyšas ir ilgesnę ratų bazę, todėl transporto priemonių viduje gerokai padaugėja vietos keleiviams. Dėl žemesnio kėbulo ir pailgintos ratų bazės pagerėja automobilių aerodinamika. Tarkime, BYD Seal modelio oro pasipriešinimo koeficientas Cx yra 0,21. Šis sedanas turi stebėtinai erdvią 400 l tradicinę bagažinę ir papildomą 53 l erdvę kelionės rakandams sudėti priekinėje dalyje. Versija su 390 kW galios varikliu sugeba nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėti vos per 3,8 sek., o judant energiją tausojančiu greičiu su 82,5 kWh akumuliatoriumi be papildomų sustojimų įveikti pavyks net iki 570 kilometrų. Patogu ir tai, kad su 150 kW srovės galia automobilį nuo 30 iki 80 proc. galima įkrauti vos per 26 minutes.

Po trumpos akistatos su visa BYD gama pavyko susitarti dėl kiek ilgesnio pasimatymo su elektriniu Seal U. Beveik 500 km savaitgalio maršrutas baigėsi tuo, kad aplankytas senas bičiulis pradėjo svarstyti apie būtent tokio elektrinio krosoverio įsigijimą. Kodėl? Todėl, kad tiek oficialios techninės charakteristikos, tiek empiriniai pojūčiai kelyje labai neprasti. Su 87 kWh baterija šiltuoju metų laiku (mano kelionės vyko trumpam sugrįžus žiemiškiems orams, o borto kompiuteris rodė, kad galima įveikti 450 km atstumą) be didesnio vargo turėtų pavykti nuvažiuoti 500 km, o malantis miesto sąlygomis ir panaudojant stabdant generuojamą energiją – gerokai daugiau nei 600 kilometrų. Priekinius ratus suka 160 W galios variklis, todėl natūralu, kad 2 557 kg sveriantis krosoveris negali nustebinti dinaminėmis savybėmis: iki 100 km/val. po starto įsibėgėja tik per 9,6 sekundės. Didžiausias numatytas greitis – 175 km/val. Seal U bagažui skirta 552 / 1 440 l erdvė ir numatyta galimybė tempti 750 kg priekabą be stabdžių ar 1 300 kg priekabą su jais.

Važiavimo savybėmis šis krosoveris turėtų džiuginti visus ramaus būdo vairuotojus, mėgstančius komfortiškus pakabos nustatymus. Triukšmo izoliacija čia nepriekaištinga, o Infinity garso sistema su 10 garsiakalbių saloną paverčia tikra melomanų tvirtove. Didelių pretenzijų nėra nei 12,3 colių (31,2 cm) skersmens skaitmeniniam prietaisų skydeliui, nei 15,6 colių (39,6 cm) centriniam multimedijos ekranui, kurį galima pasukti 90° kampu. Pateikiama informacija suvokiama lengvai ir greitai, nors grafika galėtų būti išraiškingesnė.

Tiems, kurie neturi galimybių efektyviai išnaudoti elektromobilio privalumų, BYD siūlo įkraunamo hibrido versiją Seal U DM-i. Joje įdiegta DM-i technologija automatiškai parenka efektyviausią važiavimo būdą, atsižvelgdama į akumuliatoriaus įkrovą ir vairavimo sąlygas. Krosoveryje yra 18,3 kWh baterija, leidžianti vien elektra nuvažiuoti beveik 100 kilometrų. Benzininis degimo variklis veikia kaip generatorius, įkraunantis akumuliatorių, o elektros variklis suka ratus ir taip optimizuoja degalų naudojimo efektyvumą (vidutinės benzino sąnaudos – 6,4 l/100km), kartu didina ridą. Hibridinė sistema veikia itin sklandžiai – nė nepajunti, kada įsijungia vidaus degimo motoras, tik pamatai prietaisų skydelyje. Pilnu degalų baku galima nukeliauti beveik 1 000 kilometrų.

Išbandyto Seal U su gausesniu Design įrangos paketu kaina – 47 450 Eur, o bazinė – 42 930 eurų. Už hibridinę versiją Seal U DM-i prašoma nuo 38 050 eurų. Akivaizdu, kad kainos ir kokybės santykis yra viena stipriausių BYD kozirių. Mat prabangiausią ir galingiausią elektrinį krosoverį Sealion 7 su 91,3 kWh baterija, visų varančiųjų ratų pavara ir 230 kW / 380 Nm varikliu, leidžiančiu iki 100 km/val. įsibėgėti per 4,5 sek., galima įsigyti už 47 810 eurų. Kukliausias modelis BYD Atto 2, preliminariais duomenimis, kainuos nuo 31 990 eurų.