Zurnalui - A1-Bioversija 2026 02 23 / 03 18 25 01 09 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2025/03
Pieninių galvijų ilgaamžiškumą lemiantys veiksniai
  • Justinas DŽIAUKŠTAS, Jonas ČAPAITIS, Juozas ŽEMAITIS, Evelina JANKAUSKAITĖ, dr. Audronė REKEŠIŪTĖ LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Gyvulio ilgaamžiškumas suprantamas kaip ypatybių visuma, nors nėra visuotinai priimto apibrėžimo ar sistemos, kaip tai matuoti. Kiekvienas sutiks, kad kuo ilgiau melžiama karvė tarnauja, tuo daugiau produkcijos ir naudos ūkio ekonomikai, tuo tvaresnis pienininkystės sektorius.

Atrodytų, lengva kalbėti apie gyvulių ilgaamžiškumą, bet šio rodiklio vertinimas yra labai kompleksiškas ir sudėtingas. Analizuojant ilgaamžiškumą dažniausiai vertinami reprodukcijos (vaisos), produkcijos (primilžio) ir sveikatingumo (pieno liaukos, reprodukcijos, judėjimo sistemų problemos) rodikliai. Bėgant metams ilgaamžiškumo genetinis potencialas didėja, o sudedamieji ilgaamžiškumo rodikliai įtraukiami ir į gyvulio veislinės vertės informaciją.

Jaunų karvių brokavimas kelia nerimą

Šalies pieno pramonėje gyvuliai dėl amžiaus brokuojami retai – dažniau dėl ekonominių priežasčių. Lietuvoje oficiali statistika pateikiama tik apie kontroliuojamus gyvulius. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2022–2023 m. vidutinis karvės amžius buvo 2,75 laktacijos arba 4,5–5 gyvulio gyvenimo metai.

Pavyzdžiui, Kanadoje holšteinų veislės karvių amžiaus vidurkis siekia 9,1 metus, kai gyvulys nugaišta dėl natūralių priežasčių (tai atitinka 6,8 produkcijos metų arba 6 laktacijas).

Išbrokavimą lemia laktacijų skaičius, laktacijos tarpsnis, produkcijos kiekis, reprodukciniai rezultatai, tai priklauso ir nuo aplinkos veiksnių – veršiavimosi sezono ar produkcijos gamybos poreikio. Jauni, tik pradėję laktaciją gyvuliai dažniau brokuojami dėl staigaus gaišimo, ligų ar traumų. O brokavimas dėl reprodukcijos ar produkcijos problemų siejamas su didėjančiu amžiumi arba didėjančiu laktacijų skaičiumi. Pasitaiko, kad jaunus gyvulius tenka brokuoti dėl mažo produktyvumo ir pieningumo, o vyresnius – dėl medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitų ligų. Gyvulio ankstyvojo gyvenimo periodo sveikatos rodikliai, atvedimo sezonas ir parinktas inbrydingas (įvaisa), kaip teigiama mokslo žurnale „Animals“, irgi siejamas su karvių ilgaamžiškumu.

Jaunų karvių brokavimas kelia vis didesnį vartotojų susirūpinimą. Ypač todėl, kad ilgaamžiškumas yra pasaulinis gyvūnų gerovės rodiklis, kai ilgesnis karvės gyvenimas rodo, kad gyvulio biologinės funkcijos yra patenkinamos ir sveikatos problemos neturi įtakos gyvenimo trukmei.

Siekiant pailginti laktaciją, alternatyva yra segreguotos (seksuotos) spermos naudojimas didelio produktyvumo karvėms, kai ilginamas laukimo periodas (nuo atvedimo iki rujos). Šios strategijos tikslas yra sumažinti brokuojamų karvių dažnį laktacijos pradžioje. Kartu segreguotos spermos naudojimas sumažina neigiamą pailgintos laktacijos poveikį genetinei grąžai. Buvo įrodyta, jog didelio produktyvumo karvių laktacijos pailginimas neturi neigiamo poveikio įmitimui, tešmens sveikatingumui ar pieno gamybai ir teigiamai veikia reprodukcines savybes.

Zoohigieninių sąlygų įtaka ilgaamžiškumui

Zoohigieninių sąlygų gerinimas siejamas su karvių ilgaamžiškumo užtikrinimu. Dažnai dėl netinkamų laikymo sąlygų iškyla sveikatos problemų, o viena iš svarbiausių – nagų pažeidimai. Dėl jų patiriami ekonominiai nuostoliai ne visada įvertinami.

Neigiamas nagų ligų efektas turi įtakos ir pieninių galvijų vaisai. Nagų ligų sukeliamas skausmas netiesiogiai veikia reprodukciją, nes sergančių karvių ruja dažniau silpna ar visai neišreikšta, užsitęsia laikotarpis po atvedimo ir sutrinka cikliška kiaušidžių veikla. Nagų ligų neigiamas poveikis vaisai pasireiškia per įmitimo mažėjimą, vadinasi, šlubuojančioms karvėms gali ilgiau tęstis neigiamo energijos balanso laikotarpis, kuris turi įtakos prastesniems vaisos rezultatams. Tyrimais nustatyta, kad kai kurios veislės yra lepesnės. Pavyzdžiui, didelio produktyvumo holšteinų ar fryzų veislių karvės yra jautresnės, dažniau linkusios sirgti nagų ir metabolinėmis ligomis.

Nagų ligos ir (ar) kiti sveikatos sutrikimai netiesiogiai veikia reprodukciją, tik daugeliu atvejų ūkininkai to nesusieja. Uždegiminiai procesai veikia reprodukcijos hormonų išsiskyrimą ir endokrininę funkciją, nes sutrikimų sukeltas skausmas gali veikti ir kaip ūmus, ir kaip lėtinis stresorius: padidėjusi streso hormono kortizolio koncentracija sutrikdo metabolinius procesus ir mažina kiaušidžių struktūros geltonkūnio išskiriamo progesterono koncentraciją. Progesteronas stimuliuoja gimdos histotrofinę sekreciją, o atsiradus funkcijos nepakankamumui (mažai progesterono koncentracijai) sutrikdomas embriono vystymasis. Lėčiau besivystantis embrionas nesukelia patelei reikiamo fiziologinio signalo, kuris būtinas tolesniam veršingumo procesui palaikyti, o tai gali lemti daugiau embrioninio mirtingumo atvejų.

Siekiant pagerinti karvių sveikatą ir užtikrinti ilgaamžiškumą, yra svarbi ūkio valdymo sistema, kada pelningumas turi būti derinamas kartu su efektyviu turimų išteklių panaudojimu per gamybos sąnaudų mažinimą, nes tvartinis laikymas ir didelių sąnaudų pieno gamybos sistemos dažniau matyti daug pieno gaminančiose šalyse. Inovatyvių technologijų diegimas ir laikymo sąlygų gerinimas reikšmingai prisideda prie pieno sektoriaus pelningumo ir tvarios galvijininkystės kūrimo, nes, gyvulio amžiui didėjant, metano emisija nedidėja.

Vertinimas pagal tam tikrus rodiklius

Itin didelė šiuolaikinių pieno ūkių pieno gamyba dažnai nulemia trumpesnį karvių gyvenimą. Fiziologiškai karvės amžius gali siekti dvidešimt metų ir daugiau, tačiau bandose, kuriose pieno gamyba intensyvi, dėl sumažėjusių primilžių karvės brokuojamos dažniau. Gamybiniu požiūriu melžiamos karvės gyvenimas skirstomas į ankstyvąjį (augimo, neproduktyvų) ir produktyvųjį laikotarpius. Remiantis tuo ilgaamžiškumas gali būti skaičiuojamas kaip produktyvaus laikotarpio trukmė.

Pieninių galvijų pašarų virškinimo pajėgumas didėja su amžiumi, kartu didėja ir prieskrandžio pajėgumas, o efektyviau pasisavinus maisto medžiagas didėja ir pieno produkcijos kiekis. Įrodyta, kad pieno gamyba nuo pirmos iki penktos laktacijos padidėja 30 proc., o tai labiausiai siejama su tešmens vystymusi ir jo dydžio bei kūno masės didėjimu gyvuliui augant. Dėl trumpo amžiaus gyvuliai nepasiekia nei maksimalaus galimo produktyvumo, nei pelningumo, nes nustatyta, kad melžiamos karvės tampa pelningos tik pasiekusios trečią laktaciją.

Karvių laktacijų skaičius yra laikomas ilgaamžiškumo rodikliu. Subalansuotas šėrimas, genetika, užtikrintas gyvulių sveikatingumas ir tikslinga ūkio vadyba prisideda tiek prie ilgaamžiškumo, tiek prie produktyvumo didėjimo.

Laktacijos trukmė tiesioginio poveikio karvės amžiui neturi, bet reiškia didesnę susirgimų tikimybę. Karvės sveikatingumui įtakos turi užtrūkinimo trukmė ir tranzitinis laikotarpis, kurie tiesiogiai veikia karvės sveikatą, produktyvumą ir reprodukcinę būklę, kartu ir ilgaamžiškumą. Didesnis laktacijų skaičius reiškia, kad karvės bus ilgiau / dažniau veikiamos ir metabolinio streso, o tai gali sukelti medžiagų apykaitos ligas, tokias kaip ketozė ar hipokalcemija.

Kalbant apie laktacijos trukmę ir palyginus Europos ir JAV duomenis, išryškėja regioninio ūkininkavimo, tradicijų ir selekcijos skirtumai. Europoje vidutinė laktacijos trukmė yra 305 paros. Nors dėl intensyvaus selekcinio veisimo ir didelio produktyvumo karvės gali būti melžiamos ir iki 340 parų, tik ekstensyviuose, ekologiniuose ūkiuose laktacijos yra trumpesnės. JAV karvių laktacijos trukmė paprastai yra apie 340–365 paros ir tai ypač matyti intensyvios gamybos, komerciniuose pieno ūkiuose.

Užtrūkinimo laikotarpis Europoje trunka apie 45–60 parų. Jo pakanka siekiant optimizuoti karvių sveikatą ir užtikrinti būsimos laktacijos pieno gamybą. Užtrūkinimo periodo esmė – geresnė energijos pusiausvyra per ankstyvąją laktaciją ir mažesnis metabolinių susirgimų pasireiškimo dažnis. Europoje taip pat populiarėja selektyvus užtrūkinimo metodas, kai sveikoms karvėms, kurių somatinių ląstelių skaičius nedidelis, skiriami spenių kamščiai, taip mažinant perteklinį antibiotikų naudojimą.

JAV užtrūkinimo periodas taip pat 45–60 parų, tačiau yra ūkių, kuriuose šis laikotarpis trumpinamas ar net praleidžiamas, siekiant padidinti pieno gamybos efektyvumą, o tai siejasi su didesne medžiagų apykaitos ar mastito pasireiškimo rizika.

Europos pienininkystės sektorius vis labiau pabrėžia gyvūnų gerovę ir tvarumą, o tuo tarpu JAV labiau orientuotas į ekonominį efektyvumą.

Informacija iš veislinės vertės duomenų

Skaičiavimais įrodyta (atmetus gyvulio užauginimo kaštus), kad pelnas pradedamas skaičiuoti trečiaisiais gyvulio produkcijos metais, todėl produktyvi ilgaamžė karvė ūkiui pelningesnė ir investicijos turės didesnę grąžą.

Ūkio karvių ilgaamžiškumo gerinimo strategiją galima planuoti analizuojant duomenis iš bulių veislinės vertės duomenų. Lietuvoje bulių veislinės vertės ilgaamžiškumo rodiklis gali būti pateikiamas pagal vokišką, danišką, prancūzišką arba amerikietišką metodiką.

Viena iš populiariausių yra vokiečių veislinės vertės vertinimo sistema (RZG), kurioje ilgaamžiškumo indeksas žymimas RZN. Analizuojant RZN duomenis, skaičius 100 reiškia karvės galimybę išlikti produktyviai per 3-ią laktaciją. Kuo didesnė skaitinė reikšmė, tuo didesnis potencialas, ir atvirkščiai. RZN vertės intervalas ±12 lygus 260 produkcijos parų. Ilgaamžiškumo rodiklio patikimumas varijuoja atsižvelgiant į tai, ar buliaus veislinė vertė yra patvirtinta vertinant jo palikuonis, ar ne, nes buliaus RZN patikimumas siekia iki 70 proc., kai tuo tarpu pagal dukteris įvertinto buliaus RZN patikimumas gali siekti ir 99 procentus.

JAV veislinės vertės indekso sistemoje (TPI) yra išskiriami du ilgaamžiškumo rodikliai:

  • ilgaamžiškumo rodiklis (PL), kuris apskaičiuojamas pagal tėvų ilgaamžiškumo rodiklius, genetinio potencialo ar buliaus palikuonių duomenis;
  • pagal sudėtinį ilgaamžiškumo rodiklį (LIV), kuris apima PL duomenis ir papildomai įtraukia sveikatingumo ir reprodukcijos požymius.

Kai PL skaitinė reikšmė yra 0, tai rodo, kad buliaus dukterys turi tikimybę likti produktyvios pasiekusios 3-ią laktaciją, o papildomai ±1 skaitinės vertės yra prilyginamos vienam produkcijos mėnesiui. Sudėtinio ilgaamžiškumo rodiklio (LIV) skaitinės reikšmės ir jų pokytis yra toks pats kaip ir ilgaamžiškumo rodiklis (PL). Tiek genominių, tiek patvirtintų bulių dukterų ilgaamžiškumo rodikliai patikimi kaip ir vokiškas veislinės vertės indeksas.

Veislinės vertės sistemose pateikiami duomenys yra atnaujinami 1–2 kartus per metus, pagal duomenis apie buliaus dukterų užbaigtų (naujai pradėtų) laktacijų skaičių ir išbrokavimą bei jo priežastis.

Siekiant susieti skirtingų metodikų veislinės vertės požymius į visumą, yra išskaičiuojamas sveikos bandos pelningumo rodiklis: HHP$ (angl. Herd health profit) naudojamas JAV veislinės vertės indekso sistemoje, arba RZ€ (angl. Economic breeding value in EUR) – Vokietijos veislinės vertės vertinimo sistemoje. Šios reikšmės tiesiogiai veikia ūkio pelningumą, kuris daugiausia pasireiškia per ūkio genetinės vertės potencialą, padeda atlikti tikslinę selekciją ir pirminę buliaus atranką.

HHP$ indekso privalumas, kad jame yra svarbūs požymiai, turintys įtakos karvės produktyvumui, ilgaamžiškumui ir sveikatingumui. Pasirinkdamas bulius su didesniu HHP$, ūkis didina karvių, kurios išlieka produktyvios ilgiau, skaičių, sumažindamas pakaitinių telyčių poreikį, užtikrindamas efektyvesnį genetinį ūkio progresą. HHP$ pirmenybę teikia karvių produktyvumui ir mastito rezistentiškumui, vadinasi, bulių, turinčių aukštą HHP$ indeksą, dukterų bus mažesnė išbrokavimo tikimybė ir jos ūkyje išbus daugiau laktacijų, sumažės išpilamo (atliekinio) pieno kiekis ir veterinarinių paslaugų kaštai.

Kitas svarbus HHP$ privalumas – pašarų sunaudojimo efektyvumas, pagal tai atrinktos buliaus dukterys pasižymės geresnėmis pašaro pasisavinimo savybėmis, tai sutaupys finansus per mažesnę pieno pagaminimo savikainą ir iš dalies padidins pieno gavybą.

***

Kiekviena ūkyje diegiama inovatyvi praktika ir vykdoma strategija prisideda prie ilgaamžiškumo, o didžiausios naudos pasiekiama, kai prioritetu tampa karvės sveikata ir gerovė, ne vien maksimali pieno gamyba. Ilgesnis gyvulio gyvenimas taip pat turėtų būti vertinamas ir kaip indėlis į tvaraus žemės ūkio sektoriaus kūrimą, prisidedant prie tausojamojo aplinkos naudojimo ir socialinės naštos mažinimo. O kad pieno ūkio veikla būtų pelninga, melžiamos karvės turi išlaikyti produktyvumo ir reprodukcijos rodiklius, išlikti sveikos kuo ilgiau.