Ką atskleidžia tikslieji lauko eksperimentai, kuriais siekiama įvertinti fungicidų purškimo laiko ir purškimų skaičiaus įtaką žieminių kviečių lapų ligų intensyvumui ir grūdų derliui?

Grybinių ligų plitimą lemia ligos sukėlėjo (patogeno), augalo šeimininko ir aplinkos sąlygų sąveika. Tačiau vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos ligų išplitimo intensyvumui javų pasėliuose, yra vyraujančios oro sąlygos augalų vystymosi laikotarpiu.

Žalingiausios žieminių kviečių ligos yra pavasarinis pelėsis (Microdochium nivale), stiebalūžė (Oculimacula spp.), miltligė (Blumeria graminis), lapų septoriozė (Zymoseptoria tritici), kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici-repentis) ir varpų fuzariozė (Fusarium spp.).

Pavasarinis pelėsis

Pavasarinio pelėsio (Microdochium nivale) plitimą skatina sniego danga ant neįšalusios žemės, drėgnas ir šaltas pavasaris su ilgai nenutirpstančiu sniegu. Jam nutirpus matyti nubalusių, išgedusių žiemkenčių plotai. Želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausva voratinkline grybiena. Vėlyvą pavasarį ant augalų apatinių lapamakščių susiformuoja periteciai, kurie vasarą, vyraujant drėgniems ir vėsesniems orams, subrendusias aukšliaspores išbarsto ir užkrečia lapus bei varpas.

Ligos plitimą padeda sumažinti sėklos beicavimas veiksmingais beicais. Tačiau pavasarinis pelėsis plinta ir per dirvą, todėl reikėtų vengti kviečių atsėliavimo, sėjos į varpučiais užkrėstą dirvą. Verta laikytis optimalaus sėjos laiko, nes liga labiau apima ankstyvos sėjos pasėlius.

Stiebalūžė

Ilgas, šiltas, su dažnais lietumis ruduo ir švelni žiema yra labai palankūs stiebalūžei (Oculimacula spp.) plisti. Dažnai ligos požymių aptinkama jau iš rudens. Stiebalūžės užkrato gausiai susikaupia varpučiais užkrėstose dirvose ir tada, kai sėjomainoje auginama daug miglinių javų.

Pradinis infekcijos šaltinis yra konidijos, vėsiu ir drėgnu oru susiformavusios ant infekuotų augalų liekanų. Liga plinta su lietaus lašais. Pavasarį ant pažeistų apatinių tarpubamblių susiformuoja būdingos ovalios rusvos dėmės tamsesniu apvadu. Stiebalūžės infekcijos kritinė stadija yra augalų bamblėjimo tarpsniu, kai grybas per dengiamąsias lapamakštes skverbiasi iki stiebo.

Ankstyva sėja, atsėliavimas, tiesioginė sėja į ražieną yra reikšmingiausi stiebalūžės rizikos veiksniai. Optimali sėklos norma ir subalansuotas tręšimas padeda išvengti per tankaus pasėlio, kuris didina stiebalūžės išplitimo riziką. Fungicidus tikslingiausia naudoti, kai infekcija dar neperėjusi į stiebą, kai bamblėjimo pradžioje ligotų augalų skaičius pasėlyje yra 20–30 proc. ir yra susidariusios palankios sąlygos ligai plisti. Dažnai šiuo laikotarpiu išplinta ir miltligė, todėl ekonominiu atžvilgiu efektyviau naudoti fungicidus, kurių sudėtyje yra veiksmingų veikliųjų medžiagų nuo abiejų ligų.

Miltligė

Miltligė (Blumeria graminis) itin pavojinga, kai išplinta ankstyvaisiais augalų vystymosi tarpsniais. Smarkiai pažeisti jauni ūgliai gali sunykti, dėl to augalai prastai išsikrūmija. Pažeidimo vietoje susiformuoja balta grybienos valktis, kuri sendama tamsėja, paruduoja. Miltligei plisti palankiausi periodiškai besikeičiantys šilti, sausi ir po to lietingi orai. Augalus užkrečia oru plintančios konidijos.

Pagrindinė prevencijos priemonė, leidžianti išvengti miltligės išplitimo pasėliuose, yra atsparių veislių auginimas. Taip pat svarbu žieminius kviečius sėti optimaliu laiku, vengti atsėliavimo ir vasarinių bei žieminių kviečių kaimynystės, naikinti sudygusias grūdų pabiras, subalansuotai tręšti, ypač vengti gausaus tręšimo azoto trąšomis. Esant palankiems ligai plisti orams, fungicidus reikia naudoti atsiradus pirmiesiems ligos požymiams.

Lapų septoriozė

Vasarą vyraujant drėgniems su dažnais lietumis orams, išplinta lapų septoriozė (Zymoseptoria tritici). Pirmieji ligos požymiai gali išryškėti dar daigų tarpsniu rudenį arba anksti pavasarį. Ant pažeistų lapų iš pradžių atsiranda nedidelių, neryškių vandeningų dėmių. Vėliau jos virsta didelėmis rudomis dėmėmis, dažniausiai išsidėsčiusiomis lapų tarpgysliuose, o jų centre susiformuoja juodi taškeliai – grybo piknidžiai. Vyraujant lietingiems orams, infekcija nuo apatinių užkrėstų lapų pernešama ant sveikų viršutinių.

Siekiant sumažinti lapų septoriozės plitimą prevencinėmis priemonėmis, reikėtų auginti atsparesnių veislių kviečius, laikytis sėjomainos, dirvos paviršiuje nepalikti šiaudų liekanų, taikyti gilų arimą. Atsėliavimas ir supaprastintas žemės dirbimas, tiesioginė sėja į ražienas yra svarbiausi rizikos veiksniai, lemiantys ligos intensyvumą pasėlyje. Purškimo fungicidais laikas labai priklauso nuo oro sąlygų ligos pasireiškimo metu. Atsižvelgiant į lapų septoriozės plitimo intensyvumą, fungicidai per augalų vegetaciją naudojami vieną arba du kartus. Pirmą kartą fungicidais purškiama antrojo bamblio tarpsniu, antrą – išsiskleidus paskutiniam (viršūniniam) lapui. Jeigu iki javų išplaukėjimo lapų septoriozė neplinta, užtenka vieno purškimo plataus veikimo spektro fungicidu plaukėjimo tarpsniu.

Dryžligė

Atsėliuojant arba kviečius sėjant į ražieną ir vyraujant šiltiems bei drėgniems, su gausiomis rasomis ir dažnais lietumis orams, pasėliuose sparčiai plinta kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici-repentis). Esant palankioms aplinkos sąlygoms, ši liga kviečių pasėliuose gali pasireikšti labai anksti. Iš pradžių ant lapų atsiranda mažų gelsvai rudų arba rudų dėmelių, vėliau pažeidimo vietoje išryškėja gelsvu apvadu apribotos rudos rombo formos dėmės, kurių centre būna tamsiai ruda dėmelė.

Ligos išplitimą mažina atsparesnių veislių kviečių auginimas, sudygusių pabirų naikinimas, gilus ražienų ir šiaudų liekanų užarimas. Atsižvelgiant į ligos plitimo intensyvumą, pasėliai nuo kviečių dryžligės purškiami vieną arba du kartus. Pavasarį, pastebėjus pirmuosius ligos požymius ir esant palankioms ligai plisti oro sąlygoms, reikia naudoti fungicidus. Jeigu iki javų išplaukėjimo kviečių dryžligė neplinta, užtenka vieno purškimo plataus veikimo spektro fungicidu plaukėjimo tarpsniu.

Varpų fuzariozė

Varpų fuzariozė (Fusarium spp.) yra labai žalinga liga dėl grūduose aptinkamų toksinų, kurie pavojingi sveikatai, todėl nepageidaujami gaminamoje produkcijoje. Fusarium spp. varpos užsikrečia per augalų žydėjimą vyraujant lietingiems orams. Vėliau nuo varpažvynių grybiena perauga į varpos stagarėlį ir virš vietos, kur jis pažeistas, varpa pabąla. Ligoti grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, nedaigūs.

Varpų fuzariozės užkrato sankaupų yra dirvose, kuriose taikytas supaprastintas žemės dirbimas arba sėta tiesiai į ražienas, o ne augalines liekanas giliai užariant. Ligos išplitimo rizika sumažėja auginant varpų fuzariozei atsparesnių veislių žieminius kviečius. Kadangi lietus per javų žydėjimą yra pagrindinė ligos plitimo sąlyga, fungicidai nuo šios ligos naudojami, kai žydint javams vyrauja lietingi orai.

Tiksliųjų bandymų rezultatai

LAMMC Žemdirbystės institute 2018–2020 m. buvo vykdyti tikslieji lauko eksperimentai žieminiuose kviečiuose – įvertinta fungicidų purškimo laiko ir purškimų skaičiaus įtaka lapų ligų intensyvumui ir grūdų derliui.

Trijuose skirtingų veislių žieminių kviečių pasėliuose tirtos 4 purškimų programos, kurios buvo lyginamos su kontrole.

Lauko eksperimentuose naudotas Lietuvoje registruotas sisteminio ir translaminarinio poveikio fungicidas, turintis profilaktinių ir gydomųjų savybių. Į fungicido sudėtį įėjo 3 veikliosios medžiagos, priklausančios karboksamidų, benzamidų ir triazolų cheminėms grupėms.

Tyrimo metais dėl skirtingų meteorologinių sąlygų ligos plito nevienodai. Gausesnis jų plitimas buvo nustatytas 2020 m., kai birželį vyravo lietingi orai. Abiem tyrimo metais fungicidų panaudojimas iš esmės sumažino ligų plitimą ir lėmė didesnį žieminių kviečių derlių. Tyrimo rezultatai parodė, kad žieminių kviečių pasėliuose užteko vieno purškimo fungicidais nuo lapų septoriozės ir kviečių dryžligės plaukėjimo tarpsnio pradžioje (BBCH 51–55).

Abiem tyrimo metais grūdai atitiko I kokybinės klasės reikalavimus pagal Lietuvoje galiojančius LST kokybės reikalavimus. 2019 m. grūdų saiko svoris viršijo 78 g, tačiau baltymų kiekis nesiekė 14 proc. 2020 m. baltymų kiekis grūduose viršijo arba buvo labai panašus kaip 14 proc., tačiau saiko svoris neatitiko ekstra klasės reikalavimų. Be to, nustatyta tendencija, ypač antrais tyrimų metais, kad, didėjant derliui ir grūdų saiko svoriui, šiek tiek sumažėjo baltymų kiekis.

Siekiant optimizuoti fungicidų naudojimą žieminiuose kviečiuose, rekomenduojama:

• laikytis sėjomainos;
• auginti kuo atsparesnes ligoms veisles;
• sėti optimaliu laiku;
• vengti tiesioginės sėjos į ražienas atsėliuojant;
• sėti optimalią sėklos normą;
• subalansuoti tręšimą azoto, fosforo ir kalio trąšomis.

Apibendrinant tyrimų duomenis, galima pasakyti, kad ūkininkai daugiausia dėmesio turėtų kreipti kviečių veislių pasirinkimui. Nepaisant to, kas plačiausiai auginama šalies mastu, vertėtų pasirinkti veislę, kuri labiausiai atitinka konkretaus ūkio dirvožemio ir taikomos technologijos sąlygas. Dabar sukurta nemažai veislių, kurios yra atsparios miltligei, todėl vien šiuo atveju galima sutaupyti vieną purškimą fungicidais. Taikant sėjomainą, kai žieminiai kviečiai grįžta į tą patį lauką po 2–3 metų pertraukos, pasėliuose gerokai sumažėja grybinių ligų, todėl sumažėja ir fungicidų poreikis. Be to, tinkama sėjomaina leidžia sumažinti ir kitų pesticidų, pavyzdžiui, herbicidų poreikį.