Probiotikų integravimas į žemės ūkį gali būti perspektyvus įrankis kuriant sveikesnę ir tvaresnę maisto auginimo sistemą. Vienas iš pavyzdžių – probiotikų naudojimas morkų pasėliuose.

Siekiant išvengti gausaus nesubalansuotų cheminių trąšų naudojimo, atsižvelgiant į tvaraus žemės ūkio plėtros reikalavimus ir Europos žaliąjį kursą, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama augalams naudingiems mikroorganizmams (probiotikams), kurie galėtų pakeisti cheminių trąšų naudojimo praktiką tiek ekologinėse, tiek neekologinėse auginimo sistemose.

Ekologinis ūkininkavimas yra pagrįstas natūralių metodų taikymu, kai auginant augalus nenaudojamos sintetinės trąšos ar pesticidai. Ekologiškai ūkininkaujant skatinama tokia praktika, kaip sėjomaina, kompostavimas ir natūralūs kenkėjų kontrolės metodai, kad būtų sukurta sveika ir subalansuota ekosistema. Morkų, auginamų derlingesniame ir sveikesniame dirvožemyje, geresnė kokybė, jos tampa atsparesnės aplinkos neigiamam poveikiui.

Ūkininkaujant chemizuotai sintetinės trąšos ir cheminiai pesticidai naudojami siekiant gausaus derliaus. Nors šis ūkininkavimo metodas leidžia užauginti gausesnį derlių, ilgainiui jis gali lemti dirvožemio degradaciją, mažesnę mikroorganizmų įvairovę ir menkesnį augalų derlingumą. Chemizuotai auginamos morkos gali būti didesnės masės, tačiau, tręšiant sintetinėmis trąšomis, jos gali skirtis skoniu ir savo maistine verte, palyginti su ekologiškai auginamomis morkomis.

Bandymai su biostimuliatoriumi

Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai atliko tyrimus augindami morkas ekologinėmis ir neekologinėmis sąlygomis, jas paveikdami biostimuliatoriumi ProbioAgro, ir palygino jo poveikį kiekybiniams ir kokybiniams derliaus rodikliams. Šis preparatas pagamintas Latvijoje pagal japonų mokslininkų sukurtą konceptą. Jis susideda iš Bacillus subtilis, mielių Saccharomyces cerevisiae, pieno rūgšties bakterijų Bifidobacterium animalis, B. bifidum, B. longum, Lactobacillus diacetylactis, L. casei, L. delbrueckii, L. plantarum, Lactococcus lactis, Streptococcus thermophilus, fototropinių bakterijų Rhodopseudomonas palustris ir R. sphaeroides.

Ekologiškame ir neekologiškame ūkiuose, abu įsikūrę Pasvalio rajone, buvo įrengta po du 1 ha ploto eksperimentinius laukus (iš viso 4 bandymų variantai). Abiejuose neekologinio ūkio laukuose (tiek kontroliniame, tiek bandymų) prieš sėją buvo naudojamos N₁₁₅P₄₀K₁₅₂ trąšos (mažesnė dozė nei įprasta). Probiotikais buvo nupurkštos 9 lapelių tarpsnio morkos: tiek neekologiniame, tiek ekologiniame ūkyje ProbioAgro preparato naudota 2 l/ha, kontrolinis laukas buvo nupurkštas tik vandeniu.

Išryškėjo skirtumai

Siekiant įvertinti derliaus produktyvumą, buvo nustatyta šakniavaisių masė ir ištirti biocheminiai parametrai.

Lyginant ekologinio ir neekologinio auginimo su probiotikais rezultatus, išryškėjo keli skirtumai. Ekologiškai auginamos morkos, paveiktos probiotikais, suformavo mažesnį derlių, palyginti su tręštomis sintetinėmis trąšomis, tačiau pastebėta, kad dėl probiotikų poveikio abiejų ūkių šakniavaisiai buvo didesni apie 20 proc., palyginti su kontroliniais augalais.

Atlikus lyginamąjį skirtingose ūkininkavimo sistemose augintų morkų maistinės vertės tyrimą, ekologinio ūkio šakniavaisiai dėl didesnio monosacharidų kiekio buvo saldesnio skonio. O vitaminų ir antioksidantų kiekis prilygo neekologinio ūkio rodikliams.

Nors tirtas preparatas neturėjo didelės įtakos nitratų kaupimuisi, tačiau kiekybinė analizė parodė, kad ekologiškose morkose buvo per pusę mažiau nitratų nei neekologiškose.

Šie tyrimai atskleidė, kad tiek ekologiškos, tiek sintetinėmis trąšomis tręštos morkos, apdorotos probiotikais, pasižymėjo geresne maistine verte ir didesniu derliumi, palyginti su biostimuliatoriumi neapdorotomis morkomis. Tai rodo, kad probiotikai gali suteikti vertingos naudos, nepaisant koks ūkininkavimo būdas. Įdomu tai, kad nors ekologiškos morkos paprastai auginamos be sintetinių trąšų ar pesticidų, apdorojimas probiotikais dar labiau sustiprino jų natūralų atsparumą ir maistingumą, todėl jos gali būti patrauklesnis pasirinkimas sveikata besirūpinantiems vartotojams.

Atlikus šį tyrimą galima teigti, kad probiotikų integravimas į žemės ūkį, ypač į morkų auginimą, yra perspektyvus įrankis, kuriant sveikesnę ir tvaresnę maisto auginimo sistemą. Nors pirmenybė (dėl didesnio derliaus) yra teikiama chemizuotam ūkininkavimui, tačiau probiotikai ir šį būdą gali paversti tvaresne, labiau aplinką puoselėjančia sistema. Manoma, kad, eilę metų naudojant probiotikus ekologiškuose laukuose, galima pasiekti tokią dirvožemio struktūrą, kurioje bus galima užauginti daržoves, kokybiniais ir kiekybiniais parametrais prilygstančias neekologiškam ūkio derliui.

Apibendrinant galima teigti, kad probiotikai yra perspektyvi maisto industrijos priemonė, kuri prisidėtų prie aplinkos ir mitybos tvarumo.

***

Morkos (L. Daucus carota) plačiai auginamos visame pasaulyje. Lietuvoje 2024 m. deklaruotas 674 ha morkų plotas, iš jų – 27,3 ha auginamų ekologiškai. Morkų auginimo būdas – ekologinis ar chemizuotas – gali turėti įtakos jų vystymuisi, derliui, jo kokybei ir aplinkai.

***

Probiotikai, kurių sudėtyje yra naudingųjų bakterijų, grybų ir kitų mikroorganizmų, dėl savo gebėjimo gerinti dirvožemio kokybę ir skatinti augalų augimą vis dažniau naudojami ir ekologiniuose, ir neekologiniuose ūkiuose. Pagal japonų mokslininkų dr. Teruo‘o Higa‘o ir dr. James‘o F. Parr‘o atliktą tyrimą į dirvožemį įterpti efektyvūs mikroorganizmai skaido organines medžiagas ir padaro jas prieinamas augalams, padeda slopinti kenksmingus patogenus, todėl augalai tampa sveikesni. Manoma, kad probiotikai galėtų tapti įrankiu, gerinančiu maisto kokybę, kuris taip pat būtų naudingas žmonių sveikatai, nes naudojant probiotikus padidėtų biologinių junginių kiekiai augaluose.