Žemės ūkio perspektyvas Šakių rajono ūkininkas Darius Bilskis vadina liūdnomis dėl vis didėjančių reikalavimų, tačiau pats ūkininkavimo be nuolatinių investicijų neįsivaizduoja.

Su žmona Rūta Akėčių kaime ūkininkaujantis Darius Bilskis sako, kad kūrimosi pradžia prieš tris dešimtmečius buvusi labai sunki (neturėjo technikos, nebuvo kreditų, atidėjimų), bet sąlygos ūkininkauti anuomet buvo palankesnės. „Viskas griežtėja, reikalavimų daugėja, ateina globalus pasaulis, kuris pramonėje ir žemės ūkyje valgo viską iš eilės. Tad perspektyvos liūdnos. Tačiau į ūkį investuojame, nes jei pasakysi, kad jau gana ir nieko nedarysi, iš karto mirsi“, – įsitikinęs ūkininkas.

Iki 2008-ųjų Bilskių ūkis buvo mišrus – laikė keletą melžiamų karvių, augino prieauglį ir iki 50 kiaulių, dabar specializuojasi tik augalininkystėje: augina žieminius kviečius, rapsus, miežius, pupas ir cukrinius runkelius, kuriuos į sėjomainą įtraukė prieš porą metų, kai supirkimo kaina siekė 50 Eur/t. Pasak Dariaus, runkeliai leidžia išplėsti sėjomainą, pailginti darbų sezoną, taip pat šiek tiek išskaidyti riziką. Runkeliams, kurie ypač gerai dera, nes net kolūkio laikais niekada nebuvo tose žemėse auginti, skiria keliolika hektarų.

Įsirengė saulės elektrinę

Prasidėjęs karas Ukrainoje ir dėl to pabrangusi elektra paskatino D. Bilskį galvoti apie nuosavą elektrinę. Taip prieš porą metų ūkyje atsirado 20 kW saulės jėgainė, įrengta ne ant stogo, o ant žemės, šalia grūdų ruošos komplekso. Elektrinę statė savo lėšomis, nesinaudojo parama.

Pasak Dariaus, plokštės sumontuotos ant žemės, siekiant didesnio gamybos efektyvumo, be to, ir tinkamų stogų joms montuoti ūkyje nėra. Senojo ūkinio pastato, kur anksčiau gyvulius laikė, pirmiausia reikia stogą pakeisti, o tai gerokai didesnė investicija nei įrengti elektrinę; montuoti ant arkinio sandėlio stogo irgi būtų gerokai brangiau kainavę, nes specialių konstrukcijų reikėtų.

„Čia visi kabelių įvadai buvo šalia, vieta laisva, niekam netrukdė, kampas tinkamas, todėl ir pastatėme šalia grūdų komplekso. Tiesa, pastatas užstoja vėją, todėl plokščių ventiliacija šiek tiek per maža ir tai turi įtakos elektros gamybai, ypač karštomis dienomis. Tačiau jei plokštės būtų įrengtos ant stogo, aušinimas karštomis dienomis būtų dar prastesnis ir gamyba labiau kristų“, – tikina D. Bilskis ir priduria, kad, stebėdamas elektros gamybos kreivę, mato, jog didžiausias valandinis efektyvumas yra ne karštomis vasaros dienomis, bet kovą–balandį.

Galvodamas apie ateitį, rinkosi apie 40 proc. galingesnę elektrinę nei užtektų ūkio poreikiams, tačiau verslauti, parduodant elektrą, neplanuoja. „Būna metų, kad vien grūdams džiovinti iki 10 tūkst. kilovatų reikia. Ir pirmais elektrinės veikimo metais prisukome daug kilovatų, tad už elektrą būtų reikėję nemažai mokėti, todėl tai buvo geras sprendimas išlaidoms mažinti. Tik gal metais per anksti pasistatėme, nes vėliau įranga gerokai atpigo“, – šypteli pašnekovas.

Tikisi paramos grūdų bokštams

Maždaug prieš dešimtmetį, kai dirbo apie 250 ha, Bilskiai pradėjo kurti grūdų ruošos kompleksą savo ir banko lėšomis, į projektą investavo 1,5 mln. litų (maždaug 435 tūkst. eurų). Darius suskaičiavo, kad per trejus metus, kol neturėjo džiovyklos, vien dėl drėgnumo, neskaičiuojant nuostolių dėl grūdų kokybės, prarado apie 72 tūkst. eurų – tiek atskaitymai siekė. Atsižvelgdamas į geriausią kainos ir našumo santykį, pasirinko švedų ir danų gamybos įrangą – džiovyklą, valomąją ir tris bokštus. Be 750 m³ talpos ventiliuojamo bokšto grūdams laikyti, įsirengė dar kompensacinį ir ekspedicinį, kad galima būtų greitai grūdus pakrauti į išvežantį transportą. Pasak jo, iš ekspedicinio bokšto į krovininį transportą pakrauti 25–28 t grūdų užtrunka 6–7 minutes, o į jį grūdai gali birti automatiškai be sustojimo.

Nors ūkyje yra arkinis angaras, kuriame galima grūdus sandėliuoti, tačiau pirmenybę teikia bokštams (grūdus sandėliuoja ir pačioje džiovykloje, ir visuose trijuose bokštuose), tad ir planuose – dar dviejų grūdų bokštų po 750 m3 įsirengimas (jie buvo numatyti projekte, tačiau statant džiovyklą pinigų pritrūko). Įsigyti bokštus kelis kartus bandė pasinaudodamas ES parama, tačiau vis reikalavimų neatitiko. Praėjusiais metais vėl pateikė paraišką paramai. Kadangi pinigų skirta daugiau nei surinkta paraiškų, ūkininkas tikisi, kad paraiška bus patvirtinta ir pavyks gauti 80 tūkst. eurų kompensaciją.

Jo teigimu, sandėliuoti ir aušinti išdžiovintus grūdus bokštuose patogiau nei angare, lengviau ir jų kokybę išlaikyti. „Supylus į sandėlį neataušintus grūdus galima labai daug problemų ir nuostolių prisidaryti, ypač kalbant apie salyklinius miežius. Angare sunkoka suvaldyti šilimo procesus, o jei miežiai pakaista, pašunta, suplėksta, iš karto patiriami nuostoliai, nes tokie grūdai tinka nebent šernams, bet ir jų mūsų krašte nelikę“, – pasakoja pašnekovas ir pabrėžia, kad išdžiovinti miežiai, taip pat pupos iš naujo atidrėksta, tad geras aušinimas ir ventiliavimas laikant šias kultūras ypač svarbu.

Derlių veža tiesiai į uostą

Jei pavyks įrengti dar du bokštus, sandėliavimo pajėgumų ūkiui, atsižvelgiant į metus, kuliančiam nuo 2,3 iki 2,5 tūkst. t grūdų, užteks, nereikės sukti galvos, kaip išlaikyti jų kokybę angare. Juolab kad iki 30 proc. grūdų parduoda per javapjūtę pagal dar žiemą pasirašytas išankstines sutartis, nes paprasčiausia reikia apyvartinių lėšų. Ilgai nelaiko ir pupų – dažniausiai jų paklausa didžiausia būna iki lapkričio. „Pastaruosius kelerius metus stengiuosi savo lėšomis trąšas ir augalų apsaugos produktus pirkti ir neimti kredito. Palūkanos nuo 9 iki 12 proc. siekia, tad jei kas tiek moka ir neskaičiuoja, vadinasi, gerai gyvena. Taip įmonės mus už mūsų pačių pinigus perka“, – sako D. Bilskis.

Angarą, kuriame laikoma ūkio technika, per javapjūtę naudoja kaip tarpinį sandėlį drėgniems grūdams. Kaip laikinas talpyklas sėkliniams grūdams laikyti (ūkininkas pats ruošia nemažą dalį sėklos) panaudoja ir traktorių priekabas – iš viso jų ūkyje keturios. Pats Darius ir kulia, ir džiovina grūdus, juos iš laukų su traktorine priekaba veža vienas samdomas ūkio darbuotojas, o sandėlininkės darbus atlieka žmona Rūta. „Spėju pats pjauti ir kitą dieną išdžiovinti grūdus, naktimis retai kada dirbu, ilgiausiai – iki vidurnakčio ar pirmos nakties. Kai turiu kur grūdus supilti, darbus lengvai suderinu ir visi procesai daug sklandesni“, – sako Šakių r. ūkininkas ir prisimena laikus, kai, neturėdamas kur grūdų laikyti, buvo priverstas juos pats vežti į ne vieną Lietuvos elevatorių, kuriame, jo žodžiais, daugiau mokėdavo ir tiksliau kokybę nustatydavo, eilėse stovėti, naktimis važinėti.

Visi parduodami ir iš ūkio išvežami grūdai, išskyrus salyklinius miežius, per Klaipėdos jūrų uostą keliauja į užsienį. Grūdams vežti samdo transportą arba juos išsiveža įmonės, kurios superka grūdus. Dažniausiai visi grūdai iš ūkio iškeliauja iki kovo pradžios. Ūkininkas pastebi, kad, išvežant grūdus ne per javapjūtę, transporto paslaugos pigiau kainuoja.

„Vežėjų kainos per javapjūtę ir vėliau vežant skiriasi, kartais susidaro iki 10–20 Eur/t skirtumas. Pavyzdžiui, jei vežimo kaina skiriasi 10 eurų, vežant 1 000 t grūdų ne per javapjūtę, susidaro 10 tūkst. eurų skirtumas, vadinasi, neprarandi tų pinigų“, – grūdų laikymo privalumus vardija D. Bilskis. Ir prasitaria, kad įsirengęs grūdų bokštus ateityje svarstys ir apie sunkvežimio ar vilkiko įsigijimą, kad pakaitomis su darbuotoju galėtų patys grūdus į uostą išvežti. Kartu tai padėtų užtikrinti ir darbuotojo užimtumą žiemos laikotarpiu.

Daugiausia naudojama mašina – purkštuvas

Ūkio technikos parke dominuoja John Deere technika – trys traktoriai ir javų kombainas. Šio prekių ženklo traktorius buvo pirmasis vakarietiškas ūkio traktorius, įsigytas 2006 m., pasinaudojus išperkamąja nuoma, nors ūkininkavimo pradžioje dirbo ir vikšriniu DT 74, dviem naujais Belarus (vienas ūkyje likęs lig šiol), T150.

„Kai rinkausi traktorių, vietinis vadybininkas gerai dirbti mokėjo ir įtikino. O kai įsigijau pirmąjį John Deere, taip ir tęsiu, nes nusprendžiau, kad nereikia man zoologijos sodo ūkyje. Pirma, paprasčiau dirbti su viena įmone, juolab kad ir centras vietoje, antra, visi serviso vyrai pažįstami, į visus klausimus greitai gaunu atsakymus, galiu jiems bet kada skambinti, visada atsiliepia, per darbymetį – net vidurnaktį“, – technikos pasirinkimo kriterijus atskleidžia ūkininkas.

Ūkyje lig šiol dirba pirmasis John Deere 6920, paprastai naudojamas tik purškimui, taip pat John Deere 8310R ir 6215R traktoriai bei prieš ketverius metus įsigytas naujas javų kombainas – galingiausias iš „John Deere“ kratiklinių – T670.

Tačiau vis dėlto pirmoji vakarietiška mašina ūkyje buvo ne 2006 m. įsigytas traktorius, o prikabinamas Rauch purkštuvas. Tiesa, jo ūkyje jau nebėra – vietoje jo 2018 m. ūkininkas įsigijo Horsch purškimo mašiną. „Tręšiu vien skystomis trąšomis, tai purkštuvas ūkyje dirba nuolat. Skystosios trąšos mano ūkyje labiau pasiteisina, todėl ir dvi vagonines cisternas joms laikyti įsigijau. O barstyklę ūkyje labai nedaug naudoju – tik kalkėms ir granuliuotam paukščių mėšlui išbarstyti“, – kalba ūkininkas, NPK birias trąšas įterpiantis lokaliai su Väderstad Rapid sėjamąja, įsigyta dar 2008 m., pasinaudojus pirmąja ES parama ūkyje. Beje, Bilskiai ES parama technikos parkui modernizuoti pasinaudojo tris kartus – 2008, 2010 ir 2013 metais.

Tiesa, šia sėjamąja vasarinius augalus greičiausiai sės jau paskutinį kartą, nes sulaukė žinios, jog patvirtinta paramos paraiška bearimių technologijų sėjamajai įsigyti. Ūkininkas išsirinko 6 m darbinio pločio patobulintą Horsch Pronto DC/NT, kurioje sumažintas žemės dirbimas iki minimalaus. Nors šia sėjamąja galima sėti tiesiogiai, tačiau Darius galvoja ja sėti į minimaliai dirbtą dirvą.

„Ši sėjamoji man priimtiniausia pagal kainos ir kokybės santykį, sėjos kokybė tenkina – vienu kvietimu anksčiau kaimynas tokią pat mašiną įsigijo, tad galėjau stebėti jos darbą ir rezultatus. Tikiuosi, kad rudenį jau sėsiu su nauja sėjamąja, tačiau prieš pradedant sėją būtina šiek tiek patobulinti purkštuvą – padidinti darbinį plotį nuo 28 iki 30 m, kad tiktų technologinės vėžės. Esu sutaręs, kad kai tik pabaigsiu didžiuosius purškimus, liepos viduryje atvažiuos įmonės atstovai ir perdarys purkštuvą“, – pasakoja Darius.

Nors ne vienus metus ūkininkas atlieka dirvožemio tyrimus ir turi tręšimo planus (tiria, kad galėtų stebėti, kas darosi su dirvožemiu), tačiau tręšimą kintamomis normomis pagal žemėlapius vertina atsargiai, nes, jo teigimu, norimo efekto nepavyksta gauti. Tręšiant kintama norma teoriškai turėtų lygintis dirvožemis, tačiau praktiškai taip nėra, nes daug kas priklauso nuo dirvožemio struktūros ir granuliometrinės sudėties, kuri tame pačiame lauke gali labai skirtis.

Naujausias praėjusių metų pirkinys – teleskopinis Manitou krautuvas. Tris dešimtmečius ūkininkas vertėsi be teleskopinio krautuvo (vietoj jo naudojo 10 t sunkvežimį su krovimo kranu ir Belarus traktorių su priekiniu krautuvu arba iš kaimyno skolindavosi), tačiau praėjusių metų pavasarį susigundė pardavėjo siūloma akcija per 3 m. išsimokėti be palūkanų ir įsigijo. Prisipažįsta, kad ne vienus metus galvojo naudotą įsigyti, bet vis nerasdavo tinkamo pagal kainos ir kokybės santykį.

Plūgas – tausojamosios žemdirbystės padargas?

Žemę D. Bilskis paprastai dirba noragine Väderstad TopDown mašina, diskinį Väderstad Carrier skutiklį naudoja tik pabiroms daiginti, kai kada – arimui paruošti sėjai vietoj germinatoriaus arba, jei reikia pagal situaciją, po dirbimo noraginiu skutikliu. Neatsisako ir plūgo – turi jų ūkyje net du: Kuhn ir Lemken, kai kada jais abiem ir dirba. Pasak ūkininko, viena, ariant kai kurių kultūrų gerokai geresni derliai būna, antra, tai vienintelis būdas kovoti su vis didėjančia graužikų populiacija, kurių plitimą skatina sausi orai ir minimalaus dirbimo technologijos, trečias dalykas – piktžolių kontrolė.

„Kiek teko lankytis užsienyje, ūkiai sugrįžta prie arimo, nes nesusitvarko su piktžolėmis. Ir mūsų laukuose daugėja tokių piktžolių, kurių niekada nebuvo arba buvo tik pokario metais. Grįžta dirsės, plinta tuščiosios avižos, nes dirbant minimaliai žemė pakapstoma, o naikinamos jos tik arimu. Girdėjau, kad net stambūs ūkiai, kurie buvo atsisakę plūgų, pernai vėl susipirko. Plūgas – tausojamosios žemdirbystės padargas, nes ariant chemijos reikia 30 proc. mažiau nei dirbant minimaliai, be to, derlius būna geresnis. Tad plūgo greičiausiai nepavyks atsisakyti“, – įsitikinęs D. Bilskis.

Aria dirvą ūkininkas cukriniams runkeliams, o štai rapsams kartais aria, kartais – ne, nelygu situacija ir klimato sąlygos. Laukus, kuriuose planuoja pavasarį sėti vasarines kultūras – miežius, pupas, pirmiausia apsėja tarpiniais augalais, dažniausiai žirnių ir avižų mišiniu, ir spalį aparia. „Pastebėjau, kad sėjant į minimaliai dirbtą dirvą pupų derlius būna gerokai mažesnis nei sėjant į artą, be to, daugiau problemų su vabalais būna. Tik sėjant jas į artą dirvą, naudojant įvairius vandens minkštiklius ir kitus priedus pavyksta užauginti kokybiškas pupas“, – arimo nauda neabejoja Šakių r. ūkininkas Darius Bilskis.