Žemės ūkio naudmenų plotų Kauno rajone mažėja. Urbanizacijos plėtra keičia agrarinį kraštovaizdį, todėl jos įtaka žemės ūkiui juntama vis labiau. Kartu tai formuoja naują žemės naudojimo paveikslą.

Kauno rajono savivaldybės geografinė padėtis palanki žemės ūkiui plėtoti. Šiaurinėje dalyje daugiausia vyrauja karbonatingi glėjiški rudžemiai ir išplautžemiai, pietinėje – jauražemiai, išplautžemiai, smėlžemiai, durpžemiai.

Žemės naudmenų struktūra kinta dėl ekonominių, politinių, kultūrinių ir kitų visuomenės veiksnių. Dažniausiai tai susiję su didėjančiu kaimo gyventojų skaičiumi, valstybės vykdoma žemės ūkio politika, žemės ūkio produkcijos poreikiu, vietovės geografiniu ir gamtiniu potencialu.

Lietuvoje esminių žemės naudmenų pokyčių įvyko plečiantis miškams, kurie savaime užaugo apleistose, nedirbamose žemėse ir pelkynuose.

Kita žemės ūkio naudmenų kaitos priežastis – priemiesčių plėtra į gretimus žemės ūkio naudmenų plotus.

Kauno rajono žemės fondo naudmenų kitimo 2016–2024 m. analizė rodo, kad per šį laikotarpį susitraukė tik žemės ūkio naudmenų plotai. Jų sumažėjo 2 037 hektarais. Beveik pusė šio ploto (821 ha) sudaro užstatytos teritorijos, 1 307 ha – kiti žemės plotai (medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista ir nenaudojama žemė).

Labiausiai padaugėjo užstatytų teritorijų. Žemės naudojimo pokyčiams įtaką daro urbanizacija, nes daugiausia keičiami žemės ūkio naudmenų plotai. Tai atspindi skirtingų metų ortofotografinių žemėlapių duomenys.

Vykdant urbanizacijos plėtrą agrarinėse teritorijose, iškyla naujų gyvenamųjų kvartalų. Neplaninga urbanizacija gali būti pavojinga dviem aspektais: mažėja vertingos žemės ūkio paskirties žemės plotai; neigiamą įtaką patiria ūkio subjektai, kurie verčiasi žemės ūkio veikla. Planuojant statybas mažai paisoma žemės ūkio ateities perspektyvų. Be to, teritorijos neretai užstatomos neatsižvelgus į ugdymo įstaigų lokaciją, viešojo susisiekimo infrastruktūrą, žemės našumą, kraštovaizdžio formavimą ir kt.

Nepaisant priemiesčių plėtros, pagrindiniai žemės ūkio naudmenų naudotojai Kauno rajone yra ūkininkai. 2024 m. lapkričio 1 d. duomenimis, Kauno rajone buvo 2 390 ūkių.

Didesnių kaip 500 ha ūkių Kauno rajone nėra (2022 m. buvo vienas). Daugiausia yra ūkių iki 1 ha ir 1–5 ha – atitinkamai 801 (33,5 proc.) ir 1 158 (48,6 proc. visų Kauno r. ūkių).

Kauno r. 2016 m. registruoti 3 683 ūkiai. Iki 2020-ųjų jų skaičius išliko stabilus. Vis dėlto 2022 m., palyginti su 2016 m., ūkių liko net 35,6 proc. mažiau – 2 373. Taip galėjo nutikti dėl griežtesnių teisinių reikalavimų, susijusių su aplinkosauga, sumažėjusiomis pieno supirkimo kainomis, vadinamųjų sofos ūkininkų ūkių išregistravimu, COVID-19 pandemijos poveikiu smulkiesiems šeimos ūkiams.

Lietuvoje per dešimtmetį žemės ūkio naudmenų plotai sumažėjo beveik 100 000 hektarų. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis jos sudarė 3 371 339 ha – 51,64 proc. viso Lietuvos ploto.

Vidutinis Kauno r. ūkio dydis – 5,05 ha, Lietuvoje – 15,49 hektaro.

Kauno rajone vyrauja smulkūs ir labai smulkūs ūkiai. Yra tik 13 ūkių, turinčių daugiau kaip 100 ha žemės.

Savivaldybėje yra 3 023 žemės ūkio valdos (vidutinis dydis – 101 ha), bendras jų plotas siekia 305 689 ha, bet tik 39 308 ha sudaro žemės ūkio paskirties žemė, o 249 545 ha yra miškų paskirties valdos.

Kauno rajone 2024 m. žemės ūkio naudmenas deklaravo 2 042 pareiškėjai. Analizė rodo, kad jų mažėja (palyginti su 2012 m., deklaracijas pateikė net 36 proc. mažiau ūkininkų). Didžiausias deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotas buvo 2020 m. – 67 522 hektarai.

Kauno rajone 2024 m. daugiausia auginta žieminių kviečių, daugiametės ganyklos užėmė 4 703 ha plotą. Ganyklų arba pievų iki 5 metų deklaruota 1 737 ha, vienmečių ir daugiamečių žolių – 1 584 hektarai.

Kauno rajone yra 777 apleisti, neprižiūrimi ir žemės ūkio veiklai nenaudojami žemės plotai, jie užima 427 hektarus. Šie plotai menkina šalies kraštovaizdį, o laikui bėgant apauga krūmynais ar menkaverčiais augalais. Žemės naudojimo kaita – ilgalaikis procesas. Specializuotų ūkių plėtra, apleistų derlingų žemių įtraukimas į žemės ūkio veiklą ir dirvožemio derlingumo savybių apsauga – štai keletas būdų, galinčių sustabdyti ar sumažinti neigiamus žemės ūkio naudmenų pokyčius. Vis dėlto pirmiausia apie pokyčius reikėtų galvoti rengiant bendruosius planus, kurie aiškiai nustatytų žemės naudojimo prioritetus. Tokie planai turėtų apimti žemės ūkio veiklai skirtus plotus, teritorijų skirstymą pagal dirvožemį ir rekomenduojamą ūkių specializaciją.

***

Kauno rajonas

Plotas – 1 496 km². Gyventojų – 106,3 tūkst. Vienas didesnių ir tankiausiai apgyvendintų, sparčiausiai augančių šalies rajonų (1996–2024 m. gyventojų padaugėjo 37 proc.). Kauno rajono gyventojai – vieni jauniausių šalyje (amžiaus vidurkis yra 39 metai).

Didesnėje dalyje vyrauja žemumos. Gamtinį karkasą formuoja Nemuno, Neries, Nevėžio santakos, miškų masyvai, upeliai ir draustiniai.

Žemės ūkio naudmenos užima 49,5 proc. teritorijos, priskiriamos prie labai geros ūkinės vertės (žemės našumas svyruoja nuo 47,1 iki 52 balų).