Griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai, pabrangusi nafta keičia požiūrį į techninių alyvų regeneravimą.

Pirmieji alyvos regeneravimo problema susirūpino energetikai. Transformatorinei alyvai keliami aukšti kokybės reikalavimai: aukšta izoliacijos varža, maži dielektriniai nuostoliai, neutralumas izoliacinių medžiagų atžvilgiu. Ekonominiai skaičiavimai rodo, kad regeneravimas, palyginti su alyvų keitimu naujomis, leidžia sutaupyti 50–60 proc. išlaidų, be to, užtikrina mažą transformatorinių pastočių ir skirstyklų avaringumą.

Regeneraciją sudaro dehidratacija, džiovinimas ir mikrofiltracija. Didelės galios objektuose šis procesas vykdomas nuolat (On-Line), o mažos – atliekant periodišką alyvos parametrų kontrolę, esant reikalui, ji keičiama arba regeneruojama vietoje su mobilia įranga neatjungus transformatoriaus. Regeneruotos alyvos parametrai panašūs į nenaudotos. Regeneruojant pašalinamos alyvose dėl senėjimo susidariusios organinės rūgštys, alyva išdžiovinama.

Technologija nėra paprasta. Pirmiausia siurbiama alyva pašildoma ir prateka pro specialų filtrą. Jame sulaikomos kietosios dalelės. Toliau ji patenka į sorbcinę koloną, kurioje atskiriami dėl senėjimo susidarę cheminiai junginiai. Kitas etapas – džiovinimas ir dujų pašalinimas. Regeneruojant kartu su atvalomis prarandama apie 2 proc. alyvos.

Beje, signalas, kad būtina atlikti regeneravimą, yra lentelėje pateiktų parametrų priartėjimas prie ribinių verčių. Kietosios dalelės ir vanduo kaupiasi vietose, kur stipriausias elektromagnetinis laukas. O tai yra rimtas pavojus patikimam transformatoriaus darbui.

Palyginti su hidraulinėmis, turbininėmis, mechaninio apdirbimo alyvomis, transformatorinė yra lengviau valoma dėl mažesnio užterštumo, lėtesnio senėjimo ir darbo esant žemesnėms temperatūroms.

Sunkiausia regeneruoti variklines alyvas

Hidrauliniuose įrengimuose į darbinę alyvą per sandariklius patenka daug didesnis kietųjų dalelių kiekis, o per alsuoklius – vanduo. Efektyviam alyvos valymui naudojamos vakuuminės centrifugos. Pašildžius alyvą, vanduo išgarinamas esant žemesnei temperatūrai ir centrifugoje atskiriamos kietosios dalelės ir šlamas. Nors ekonomiškai naudingiau filtruoti, tačiau dėl gerokai didesnio teršalų kiekio šis metodas nėra toks efektyvus net ir kaitinant alyvą iki aukštesnių temperatūrų, nes filtravimo elementai tiesiog užsiklijuoja teršalais.

Stacionariuose įrenginiuose (presavimo ir kėlimo, kompresoriuose, turbinose, kurių avarijos paralyžiuoja visą gamybos procesą) naudojamai alyvai taikomas permanentinis valymas. Iš jos specialiais mikrofiltrais pašalinama drėgmė ir kietosios dalelės iki 1 μm.

Dar sunkiau valyti ir regeneruoti variklines alyvas. Į alyvą patenka degimo produktai, dylančių detalių metalinės mikrodalelės. Techniškai ir ekonomiškai regeneruoti apsimoka, jei atgaunama 80 proc. alyvos, kuri gali būti naudojama kaip bazė regeneruotai alyvai gaminti. Siekiant pagerinti alyvų technines charakteristikas, paprastai naudojama daug parametrus gerinančių mineralinių ir organinių priedų, kurie, veikiant degimo dujoms ir aukštoms temperatūroms, alyvai senėjant sudaro itin kancerogeninius junginius. Pastaruosius pašalinti gana sunku. Todėl išvalyta atliekinė alyva dažniausiai naudojama žemesnės kokybės techninėms alyvoms gaminti.

Iš 1 t naftos gaunama apie 150 kg bazinės aukštos kokybės alyvos, iš atliekinės – iki 600 kg žemesnės kokybės bazinės alyvos. Norima, kad regeneruotos alyvos sudarytų apie 30 proc., o atgautos bazinės – iki 50 proc. visų sunaudotų. Kol kas šių rekomenduojamų normų nepasiekiama. Norint mažinti iškastinio kuro (naftos) naudojimą, atsiras taršos mokestis iš jo gaminamoms alyvoms ir tepalams.

Aviacijoje, kur patikimumui keliami itin aukšti reikalavimai, regeneruotos alyvos nenaudojamos, o taikomi savi darbinių alyvų ir kuro kokybės reglamentai (gautų alyvų periodiniai, prieš ir po keitimo, mėginių paėmimai). Panašūs reglamentai taikomi svarbiuose energetiniuose objektuose (atominėse elektrinėse) ir nepertraukiamai dirbančiose gamyklose.

Reglamentuoja norminiai dokumentai

Antžeminiame transporte netinkamos naudoti senos alyvos grąžinamos tiekėjui ar perdirbimo ir utilizavimo įmonėms. Tai reglamentuoja daugybė normatyvinių dokumentų, kurie ES šalyse rengiami vadovaujantis Bendrijos direktyvomis atskiroms alyvų rūšims. Vietos saviveiklai čia nėra.

Dažnas krosninio kuro vartotojas randa instrukcijose pastabą ar nuorodą apie galimybę maišyti krosninį kurą su sena mašinine alyva. Tokio mišinio deginimas ne tik didina aplinkos taršą, sukelia katilo eksploatacinių problemų, bet ir draudžiamas normatyviniais dokumentais. Senos ir netinkamos naudoti alyvos ir jų valymo atliekos gali būti deginamos tik atliekų utilizavimo įmonėse griežtai kontroliuojamais kiekiais ir vykdant gaunamų ir utilizuojamų atliekų apskaitą. Itin taršios atliekos dažniausiai deginamos cemento gamyklose. Taip kancerogeninės atliekos savotiškai konservuojamos cemente.

Daug alyvų regeneravimo srityje pasiekė kinai. Tai paskatino tuometinė politinė ir ekonominė padėtis. Santykiai su Rusija buvo įtempti, o valiutinių lėšų trūkumas vertė taupyti. Jie ne tik rado optimalius technologinius valymo režimus, bet ir pradėjo gaminti mobilius alyvų regeneravimo modulius, kad nereikėtų mažoms ir vidutinėms įmonėms atliekų transportuoti. O štai ES naudojama stacionari regeneravimo įranga.

Ko galima laukti ateityje? Pagamintų regeneruotos bazinės alyvos pagrindu alyvų jau yra prekyboje. Energetikos įmonėse tai pereitas etapas. Transformatorinės alyvos regeneravimas mažina gamybos kaštus ir didina energijos tiekimo patikimumą.

Didelės transporto įmonės suskubo laiku pasirūpinti sudaryti utilizavimo sutartis. Lieka mažieji vartotojai – privatus transporto sektorius, servisai. Pro juos praeinantis tepalų ir techninių skysčių kiekis, matant transporto srautus gatvėse ir trasose, nėra mažas. Vykdant ES žaliojo kurso nuostatas ir mažinant naftos ir jos produktų vartojimą, reikalavimai daugiau regeneruoti techninių alyvų griežtės. Regeneravimo paklausa tik didės. Jei bus nepakeistas planas ir po 2035–2040 m. naudosimės vien elektromobiliais, techninių alyvų suvartojimas sumažės natūraliai, o didžiausias įmones kontroliuoti visada lengviau. Gyvensime švariau, bet vargu ar pigiau.