Trąšų normos ir tręšimo greičio kombinacija tiesiogiai veikia trąšų pasiskirstymą – tinkamas važiavimo greitis gali užtikrinti tolygesnį jų paskleidimą ir sumažinti nuostolius.

Augalų derlingumui ir dirvožemio našumui didinti svarbios yra agrotechnikos priemonės, tarp kurių reikšmingą vietą užima tręšimas. Kartu su kitomis priemonėmis (sėjomaina, žemės dirbimu, sėja, pasėlių priežiūra ir kt.) tręšimas yra vienas efektyviausių būdų gerinti augalų derlingumą ir derliaus kokybę.

Norint pagerinti trąšų pasiskirstymą ir spartesnį jų pasisavinimą, dažnai rekomenduojamos skystosios trąšos. Vis dėlto jų nepatartina naudoti augalams dygstant, nes didelės druskų koncentracijos gali neigiamai paveikti pasėlių tankumą. Be to, palyginti su granuliuotomis trąšomis, skystosios turi trūkumų, pavyzdžiui, didesnis svoris, dėl kurio važiuojant su technika ir purškiant dirvoje lieka gilios provėžos, o tai gali pažeisti pasėlius. Skystosioms trąšoms reikia specialių talpyklų su siurbliais, o tai sunkina sandėliavimą; kyla metalinių purkštukų dalių korozijos problema ir užšalimo rizika esant žemai temperatūrai. Dėl to ūkininkai dažnai renkasi granuliuotas trąšas. Tad svarbu ieškoti efektyvių šių trąšų paskleidimo būdų, siekiant tolygaus pasiskirstymo ir mažesnių nuostolių.

Atsižvelgiant į ūkininkavimo sistemos tipą (intensyvi, tausojamoji ar ekologinė) ir augalų mitybos išteklius (organinių ar mineralinių trąšų), būtina parinkti tinkamus trąšų naudojimo būdus organizaciniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais.

Optimali tręšimo sistema aprūpina augalus būtinomis maisto medžiagomis visais jų augimo etapais ir palaiko stabilų dirvožemio našumą. Tačiau dėl netinkamai parinkto tręšimo laiko, metodo ar trąšų paskirstymo neretai prarandama dalis maisto medžiagų.

Taupiai naudojant mineralines trąšas galima sumažinti derliaus savikainą ir apsaugoti aplinką. Todėl svarbu žinoti tiksliojo (precizinio) tręšimo technologinių parametrų įtaką granuliuotų mineralinių trąšų paskleidimo efektyvumui. Tai padeda suprasti, kaip optimizuoti tręšimo procesus, mažinti trąšų nuostolius ir neigiamą poveikį aplinkai.

Bandymų variantai

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai atliko mineralinių granuliuotų amonio sulfato trąšų (1–6 mm dydžio) paskleidimo tyrimus, naudodami išcentrinę dvidiskę mineralinių trąšų barstomąją RAUCH AXIS 30.2 EMC (+W). Per tyrimus vėjo greitis buvo 2–4 m s^-1. Barstymo plotis – 18 m. Eksperimentas atliktas pagal standartą LST EN 13739 – 2 : 2012 (EN 13739 – 2 : 2011 (E)) ir ASAE S314.2 (standartas nusako dėžučių, skirtų išbertoms trąšoms surinkti, išdėstymą, kad būtų galima apskaičiuoti rezultatą). Važiavimo greitį ir trąšų normą parinko tyrėjai. Pasirinktas skirtingas išberiamas trąšų kiekis: 80, 100 ir 120 kg/ ha, ir skirtingas barstomosios važiavimo greitis – 9 ir 14 km/val.

Nustatyta, kad, barstant trąšas 80 kg/ ha norma ir važiuojant 9 km/val. greičiu, didesnis kiekis granuliuotų trąšų išbyra darbinio pločio viduryje, o važiuojant 14 km/val. greičiu, didesnis kiekis granulių atsiduria barstymo darbinio pločio dešinėje pusėje.

Trąšas barstant 100 kg/ha ir 120 kg/ ha normomis, kai abiem atvejais važiavimo greitis 9 km/val. ir 14 km/val., didesnė granuliuotų trąšų dalis pasiskirsto darbinio pločio centre.

Barstymo greitis ir sklaida

Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad važiuojant 14 km/val. greičiu ir barstant trąšas 120 kg/ha norma, trąšų kiekis dėžutėse buvo reikšmingai mažesnis, palyginti su 9 km/val. greičiu. Tai rodo, kad, važiuojant didesniu greičiu, trąšos išsisklaido didesniame plote.

Barstant 80 kg/ha ir 100 kg/ha trąšų normas, reikšmingų skirtumų tarp skirtingų važiavimo greičių nepastebėta. Be to, važiuojant 9 ar 14 km/val. greičiais, esminių skirtumų tarp 80 ir 100 kg/ha trąšų normų barstymo nenustatyta. Tačiau, kai trąšų norma yra 120 kg/ha, o greitis 9 km/val., matyti esminiai skirtumai, palyginti su 80 kg/ha ir 100 kg/ha normomis, kai barstoma tokiu pat greičiu.

Esant 120 kg/ha normai ir 14 km/ val. greičiui, esminiai skirtumai nustatyti, palyginti su 80 kg/ha norma, kai trąšos barstytos tokiu pačiu 14 km/val. greičiu.

Tolygus trąšų paskirstymas

Apibendrinant eksperimentinių tyrimų rezultatus, galima teigti, kad barstant trąšas 100 kg/ha ir 120 kg/ha normomis bei važiuojant 9 ir 14 km/val. greičiu, didesnis granuliuotų mineralinių trąšų kiekis iškrenta darbinio pločio centre. Tačiau, kai trąšų norma siekia 80 kg/ha, važiuojant 9 km/val. greičiu, didesnis trąšų kiekis sutelkiamas barstymo pločio viduryje, o padidinus greitį iki 14 km/val., trąšų kiekis daugiau pasiskirsto dešinėje darbinio pločio pusėje. Be to, barstant 120 kg/ha norma ir važiuojant 14 km/ val. greičiu, trąšos pasklinda plačiau, nei nustatytas darbinio pločio plotis (18 m).

Siekiant užtikrinti tolygų granuliuotų mineralinių trąšų pasiskirstymą konkrečiomis vykdytų tyrimų sąlygomis, rekomenduojama pasirinkti tręšimo normą nuo 100 iki 120 kg/ha ir važiavimo greitį nuo 9 iki 14 km/val., atsižvelgiant į barstytuvo technines charakteristikas ir gamintojo nurodymus, o prieš pradedant darbą sukalibruoti barstytuvą. Jeigu trąšų rūšys ir barstymo sąlygos keičiasi, gali keistis ir darbo rezultatas.

***

Tręšimo planas – tai įvairių priemonių, skirtų užtikrinti augalų mitybos poreikius ir padidinti planuojamą derlių, visuma. Pagrindiniai tręšimo planavimo tikslai yra užauginti pageidaujamo dydžio ir kokybės derlių, sunaudojant kuo mažiau trąšų, išlaikant dirvožemio derlingumą ir mažinant taršą cheminėmis medžiagomis.