Dėl didelio konkurencingumo ir ribotos pasiūlos Lietuvos žemės rinkoje kainos auga, nors 2023 m. įregistruota dešimtadaliu mažiau žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių (25 tūkst.) nei 2022-aisiais.

Vidutinė ariamosios žemės pirkimo kaina 2023 m. augo 8,1 proc., o pievų ir ganyklų – 7 procentais. Iki 2023 m. stabiliai kilusi vidutinė ariamosios žemės nuomos kaina sumažėjo apie 5 proc., o pievų ir ganyklų nuomos kaina nepakito. Paklausiausi išliko aukšto derlingumo sklypai.

Nedaug augo ūkininkaujančių asmenų iki 40 metų skaičius – padidėjo 5 procentais. Didžiausią grupę (50 proc.) sudarė ūkininkai nuo 40 metų iki pensinio amžiaus.

Lietuvos ekonomikai 2023-ieji buvo permainingi: besitęsianti geopolitinė įtampa, infliacija, išaugusios palūkanų normos ir energijos kainos lėmė lėtesnę verslo plėtrą, 0,3 proc. sumažėjusį BVP, apie 5 proc. susitraukusią pramonės apimtį, sumažėjusią gyventojų perkamąją galią. Nepaisant menkesnio ekonominio aktyvumo, iki tol penkmetį augusi Lietuvos pramonė išliko konkurencinga. Prekių eksportas 2023 m. sukūrė beveik 50 proc. šalies BVP, o žemės ūkis sudarė beveik penktadalį viso eksporto.

Žemės vertė ir įtaka eksportui

Registrų centro duomenimis, 2023 m. visų šalyje esančių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčių padidėjo apie 10 proc., o žemės ūkio paskirties žemės sklypų – apie 12 procentų. Bendra visų Lietuvos žemės sklypų vertė 2023 m. pabaigoje siekė apie 41 mlrd. Eur, o tai beveik 14 proc. daugiau nei 2022-aisiais.

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. Lietuvos eksportas siekė 39,5 mlrd. Eur – 11 proc. mažiau nei 2022 m., kai fiksuotas visų laikų rekordas – 44,31 mlrd. eurų. 2023 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 6,95 mlrd. Eur – 19,6 proc. viso šalies prekių eksporto. Nepaisant to, kad 2023-iaisiais, palyginti su 2022 m., žemės ūkio ir maisto produktų eksportas susitraukė 11,5 proc., žemės ūkis ir toliau sudaro beveik penktadalį viso šalies prekių eksporto ir išlieka itin svarbus Lietuvos ekonomikai. 2023 m. daugiausia visos produkcijos eksportuota į Latviją (10,8 proc.), Lenkiją (9,3) ir Vokietiją (7,8). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,9), Vokietiją (9,3), Nyderlandus (8,1), Latviją (8) ir Jungtines Valstijas (7 procentai).

Pirkimo–pardavimo, nuomos ir panaudos sandoriai

Remiantis NŽT Žemės fondo duomenimis, 2023 m. įregistruota 1 260 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės (be sodininkų bendrijų) pardavimo sutarčių, pagal kurias valdomas žemės plotas sudarė 1 540 ha – 58 proc. daugiau nei 2022-aisiais. Daugiausia valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo sandorių sudaryta Klaipėdos (298), Vilniaus (171) ir Tauragės (139) apskrityse. Pagal plotą, perleistą sudarant pardavimo sandorius, pirmavo Kauno (364 ha), Klaipėdos (360,8) ir Vilniaus (175,4 ha) apskritys.

Iki 2023 m. pabaigos Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotos 137 732 privačios ir 104 366 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys, pagal kurias išnuomotas atitinkamai 735 316 ir 190 396 ha žemės plotas. Palyginti su 2022 m., išnuomotas privačios žemės plotas padidėjo 17 proc., valstybinės žemės – apie 6,3 procento. Taip pat registruotos 444 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartys, pagal kurias valdytas 7 641 ha plotas, ir 66 841 privačios žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartys, pagal kurias valdytas plotas sudarė 254 681 hektarą.

Apleistos ir neprižiūrimos žemės mažėja. Registrų centro duomenimis, 2023 m. viduryje šalyje fiksuota beveik 39 tūkst. žemės ūkio paskirties sklypų su apleistais žemės ūkio naudmenų plotais, kurie sudarė apie 20,4 tūkst. hektarų. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia apleistos žemės buvo Vilniaus rajone – 3 300 sklypų, kurie užėmė 1 800 ha, taip pat Molėtų – 3 000 (1 700), Zarasų – 2 300 (1 500), Utenos – 2 100 (1 000) ir Trakų – 2 000 (900 ha) rajonuose.

Turimais duomenimis, 2023 m. pabaigoje 68 proc. žemės ūkio paskirties žemės priklausė valdų nariams nuosavybės arba įregistruotos NTR nuomos (panaudos) teise, 24 proc. – neįregistruotos NTR nuomos (panaudos) iš kitų asmenų teise, 7 proc. žemės nuomota iš valstybės.

Žemės fondas

Valstybės žemės fondo duomenimis, 2023 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos sudarė 3 382 584 ha – 51,81 proc. šalies ploto: 3 002 532 ha užėmė ariamoji žemė, 362 352 ha – pievos ir natūralios ganyklos, 17 700 ha – kolektyviniai sodai.

Žemės ūkio naudmenų plotas 2023-iaisiais sumažėjo 0,33 proc. ir metų pabaigoje siekė 3 371 339 ha: ariamosios žemės plotas padidėjo 0,03 proc. (iki 3 003 398 ha), o kolektyvinių sodų – 1,39 proc. (iki 17 945 ha), pievų ir natūralių ganyklų plotas sumažėjo 3,41 proc. (iki 349 996 ha).

Šalyje 2023 m. pabaigoje privačios nuosavybės teise registruoti 1 250 229 žemės ūkio paskirties žemės sklypai (be kolektyvinių sodų), kurie užėmė 3 473 216 ha šalies ploto. Daugiausia jų registruota Vilniaus (180,9 tūkst.), Kauno (173,9), Šiaulių (160) ir Panevėžio (150,8 tūkst.) apskrityse. 2023-iaisiais, kaip ir ankstesniais metais, pagal žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotą pirmavo Šiaulių (519,3 tūkst. ha), Panevėžio (470,8), Kauno (447,8) ir Vilniaus (405,4 tūkst. ha) apskritys.

Pirkimo ir nuomos kainų palyginimas

Remiantis Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) ir Registrų centro duomenimis, vidutinė 2023 m. ariamosios žemės pirkimo kaina buvo 5 417 Eur/ha – 8,1 proc. didesnė nei 2022 m., kai ji siekė 5 012 Eur/ha. Vidutinė ariamosios žemės pirkimo kaina 2023 m., palyginti su 2013-aisiais, išaugo beveik 2,7 karto.

Vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės pirkimo kaina 2023 m. buvo 3 835 Eur/ha – 7 proc. aukštesnė nei 2022 m., kai ji kainavo 3 585 Eur/ha. 2023 m. vidutinės šalies pievų ir ganyklų žemės pirkimo kainos, palyginti su 2013 m., pakilo beveik 3,2 karto.

Vidutinė šalies ariamosios žemės nuomos kaina 2023 m. siekė 229 Eur/ha – 5 proc. mažiau nei 2022 m., kai kainavo 241 Eur/ha. 2023 vidutinės šalies ariamosios žemės nuomos kainos, palyginti su 2013-ųjų kainomis, išaugo beveik 2,9 karto.

Vidutinė šalies pievų ir ganyklų žemės nuomos kaina 2023 m. išliko tokia pat, kaip ir 2022 m. – 164 Eur/ha. Nuo 2013-ųjų šalies vidutinė pievų ir ganyklų žemės nuomos kaina išaugo 3,1 karto.

Ariamosios žemės našumas ir kainos

Registrų centro ir ŽŪDC duomenimis, 2023 m. mažiausios ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos buvo Zarasų (2 356 Eur/ha), Utenos (2 904), Šalčininkų (2 936), Švenčionių (2 972), Lazdijų (3 003) ir Pagėgių (3 275 Eur/ha) savivaldybėse. Gana mažomis vidutinėmis pirkimo kainomis pasižymėjo žemiausių našumo balų ariamosios žemės sklypai Ignalinos (3 333 Eur/ha), Varėnos (3 373), Molėtų (3 588), Druskininkų (3 687), Rokiškio (3 745), Trakų (3 747), taip pat kiek aukštesnių našumo balų sklypai Tauragės (3 684) ir Šilalės (3 703 Eur/ha) rajonuose.

Derlingiausios ariamosios žemės sklypų, įvertintų aukščiausiais žemės našumo balais, vidutinės pirkimo kainos svyravo nuo 5 735 iki 8 426 Eur/ha. Daugiausia tokių sklypų buvo Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Savivaldybių lygmeniu brangiausiai kainavo derlingos Joniškio (8 426 Eur/ha) ir Pasvalio (8 301 Eur/ha) rajonų savivaldybių žemės. Daugiau nei 7 000 Eur/ha kainavo aukšto derlingumo žemė Šakių (7 442), Kauno (7 123) ir Pakruojo (7 120) rajonuose.

Didžiausios derlingiausių ir mažiausios nederlingų ariamosios žemės pirkimo kainos skiriasi beveik 3,6 karto.

Mažiausios ariamosios žemės vidutinės nuomos kainos 2023 m. buvo žemo našumo balo sklypų Birštono (54 Eur/ha), Šalčininkų (73), Rokiškio (86), Zarasų (89), Druskininkų (97), Elektrėnų (106), Švenčionių (109), Šilalės (114), Utenos (115), Varėnos (117), Ignalinos (140 Eur/ha) savivaldybėse. Taip pat vidutinio derlingumo žemėse Kazlų Rūdos (150 Eur/ha), Kaišiadorių (151) ir Mažeikių (169 Eur/ha) savivaldybėse.

Didžiausiomis ariamosios žemės vidutinėmis nuomos kainomis 2023 m. išsiskyrė Plungės (428 Eur/ha), Pakruojo (310), Širvintų (303), taip pat aukštą žemės našumo balą turinčios Akmenės (298), Marijampolės (263) ir Pasvalio (260 Eur/ha) savivaldybės. Produktyviausios ir nederlingiausios ariamosios žemės hektaro nuomos kaina skiriasi beveik 8 kartus. Pažymėtina, kad miestų teritorijoje esančių ariamosios žemės kainos ne visada atspindi realią situaciją.

Didžiausios pievų ir ganyklų vidutinės pirkimo kainos 2023 m. vyravo derlingose Šiaulių (7 299 Eur/ha), Vilkaviškio (6 665), Raseinių (5 889), Kėdainių (5 861), Marijampolės (5 705) ir Kauno r. (5 421 Eur/ha) savivaldybėse. Aukštomis kainomis pasižymėjo ir nederlingos Klaipėdos (5 261 Eur/ha) bei Plungės (5 000 Eur/ha) rajonų savivaldybės.

Ariamosios žemės pirkimo kainos

Ariamosios žemės vidutinės pirkimo kainos 2023-iaisiais, kaip ir 2022 m., augo visose apskrityse. Labiausiai kainos kilo Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Marijampolės apskrityse – atitinkamai 10,4, 10, 8,8 ir 8,6 procento. Kauno apskrityje kainos augo daugiau nei 7,8 proc., Klaipėdos apskrityje – 4,2 procento. Vilniaus, Utenos, Tauragės ir Alytaus apskrityse augimas buvo nedidelis – siekė atitinkamai 2,8, 2,2, 1,7 ir 1,4 procento. Vidutinė ariamosios žemės pirkimo kaina šalyje 2023 m., palyginti su 2022 m., padidėjo 8,1 procento.

Ariamosios žemės pirkimo kainos 2017–2023 m. kilo Alytaus, Kauno, Marijampolės, Telšių ir Utenos apskrityse, kiekvienais metais didėjo nuo 0,4 iki 23,2 procento. Visose kitose apskrityse kainos svyravo tai aukštyn, tai žemyn. Didesni vidutinių ariamosios žemės pirkimo kainų svyravimai 2017–2022 m. stebimi Vilniaus ir Tauragės apskrityse, kur kainos augo nuo 1,7 iki 34,3 proc. arba krito nuo 1,1 iki 10,6 procento.

Vidutinės ariamosios žemės pirkimo kainos 2023-iaisiais, palyginti su 2013 m., didėjo visose apskrityse vidutiniškai 2,7 karto. Telšių ir Alytaus apskrityse augimas siekė 4–4,3 karto. Kitose apskrityse kainos per dešimtmetį kilo 1,4–3,6 karto.

Ariamosios žemės nuomos kainos

Aukščiausios vidutinės ariamosios žemės nuomos kainos 2023 m. buvo Šiaulių ir Tauragės apskrityse – atitinkamai 258 ir 237 Eur/ha. Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio ir Telšių apskrityse kainos svyravo nuo 206 iki 229 Eur/ha. Žemiausios kainos buvo Utenos, Alytaus ir Vilniaus apskrityse – nuo 143 iki 195 Eur/ha.

Ariamosios žemės vidutinės nuomos kainos 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo apie 5,1 procento. Didžiausias kritimas fiksuotas Klaipėdos ir Utenos apskrityse, kur kainos smuko 35–56,9 procento.

Palyginus 2017–2023 m. duomenis, visose Lietuvos apskrityse matyti gana dinamiški nuomos kainų pokyčiai: didžiausi svyravimai fiksuoti Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse, kur kainos kilo nuo 2,3 iki 96,4 proc. arba krito nuo 2,2 iki 56,9 procento. Marijampolės, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse minimu laikotarpiu kainos augo nuo 3,1 iki 64,8 procento.

Ariamosios žemės nuomos kainos 2023 m., palyginti su 2013-ųjų kainomis, augo vidutiniškai 2,9 karto. Didžiausias augimas, kuris siekė 4,2–4,6 karto, fiksuotas Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Mažiausiai per dešimtmetį nuoma pabrango Kauno, Marijampolės, Tauragės ir Utenos apskrityse – 2,4–2,5 karto.

Nagrinėjant vidutines ariamosios žemės nuomos kainas ir jų kitimo dinamiką verta paminėti, kad vertinami oficialiai registruotų sandorių šalių pateikti skaičiai ir sumos, kurie nuo faktinės situacijos gali skirtis.