Ugniukai yra vieni dažniausių kenkėjų, su kuriais susiduria kukurūzų augintojai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse.

Šie kenkėjai, ypač jų lervos, žaloja augalus, todėl mažėja derlius, žemdirbiai patiria rimtų ekonominių nuostolių. Kad užkirstų kelią jiems plisti, ūkininkai taiko įvairias strategijas ir metodus.

Ugniukų arba Pyralidae šeimos vabzdžių (angl. corn borer moths) lervos aktyviai maitinasi kukurūzų stiebais ir burbuolėmis, rečiau lapais, todėl suaugę augalai tampa silpnesni, mažiau atsparūs ligoms ir mažiau produktyvūs. Dėl stiebo pažeidimų augalai gali lengviau lūžti pučiant stipriam vėjui, o tai dar labiau padidina derliaus praradimo riziką.

Ugniukų daromos žalos mastai

Europos kukurūziniai ugniukai (Ostrinia nubilalis) – dažniausiai kukurūzų laukuose aptinkama Pyralidae šeimos rūšis. Šie vabzdžiai dauginasi greitai, o lervos gali peržiemoti dirvoje (dažniau augalų likučiuose, ypač kukurūzų ražienoje) ir išlikti aktyvios iki pavasario, kai kukurūzai vėl pradeda augti.

Dėl vabzdžių padarytos žalos kukurūzams, jų derlius gali sumažėti net iki 30 proc., nelygu užkrėtimo stiprumas. Lervų pažeisti augalai yra jautresni ir kitoms ligoms, kurios irgi gali turėti įtakos derliui. Efektyvi ugniukų kontrolė leidžia išvengti neigiamų padarinių ir sumažinti ekonominius nuostolius.

Pyralidae vabzdžių kontrolės būdai

Yra keletas efektyvių Pyralidae vabzdžių kontrolės būdų. Viena iš pagrindinių prevencinių priemonių yra ražienų ir augalų likučių išvežimas iš laukų. Pyralidae lervos dažnai žiemoja stiebuose ir kitose augalų liekanose, todėl padėti gali gilus dirvos įdirbimas ar ražienų skutimas, lėkščiavimas. Geriausia yra mulčiavimas – nors tai lėtas ir brangus procesas, jis sumažina kenkėjų populiaciją sunaikindamas jų žiemojimo vietas. Po derliaus nuėmimo rekomenduojama stagarus ir ražieną susmulkinti, kompostuoti ar bent jau sulėkščiuoti, kad sumažėtų lervų galimybės peržiemoti.

Kitas būdas – sėjomaina ir augalų kaitaliojimas. Sėjomaina yra paprasta, tačiau efektyvi strategija. Vengiant kasmet sėti kukurūzus toje pačioje vietoje, sudaromos nepalankios sąlygos Pyralidae vabzdžiams plisti. Renkantis augalus, kurie nėra Pyralidae šeimos kenkėjų maisto šaltinis, galima natūraliai mažinti jų populiaciją ir stabdyti vabzdžių dauginimąsi.

Kai laukuose pamatome didesnį Pyralidae vabzdžių aktyvumą, galima naudoti insekticidus arba biologinius preparatus. Tačiau cheminė kontrolė turėtų būti taikoma atsakingai ir saikingai, atsižvelgiant į atsparumo problemą. Pavyzdžiui, kai kurios Pyralidae rūšys yra atsparios tam tikriems insekticidams, todėl svarbu rotuoti veikliąsias medžiagas. Biologinė kontrolė – tai naudingų vabzdžių, pavyzdžiui, parazitų, kurie naikina Pyralidae kenkėjus ir padeda kontroliuoti jų populiaciją, įdiegimas.

Dar vienas būdas – sekimas ir priežiūra. Pyralidae vabzdžių populiaciją svarbu nuolat stebėti naudojant feromonines gaudykles arba stebėjimo metodus. Tai leidžia tiksliai nustatyti, kada kenkėjų skaičius pradeda augti, ir imtis veiksmų, kol žala netapo reikšminga. Sisteminis stebėjimas gali padėti išvengti perteklinių purškimų ir sumažinti poveikį aplinkai.

Svarbu priemonių ir būdų visuma

Pyralidae šeimos vabzdžiai, ypač kukurūzų ugniukai, yra rimtas kukurūzų augintojų iššūkis. Numoti į jį ranka nereikėtų, o tinkamai taikant kontrolės metodus ir prevencines priemones galima reikšmingai sumažinti jų daromą žalą. Ražienų tvarkymas, sėjomaina, biologinė kontrolė ir augalų apsaugos priemonės yra efektyvūs būdai, padedantys apsaugoti pasėlius ir užtikrinti gausų derlių. Rūpestingas požiūris į kenkėjų kontrolę leidžia ne tik pagerinti derliaus kokybę, bet ir sumažinti cheminių priemonių naudojimą, prisidedant prie tvaraus žemės ūkio.