Žmogaus veikloje susikaupia daug organinių atliekų, kurias būtina sutvarkyti, kad neterštų aplinkos. Vienas iš tokių būdų yra kompostavimas. Taip galima sunaudoti labai daug biologiškai skaidžių atliekų, o pagamintu kompostu gerinti dirvą.

Kompostavimas – mikrobiologinis, biocheminis ir fizikinis procesas, per kurį dėl kompleksinio mikroorganizmų, dirvožemio organizmų ir jų išskiriamų fermentų poveikio kontroliuojamomis aerobinėmis sąlygomis suyra biologiškai skaidžios atliekos ir, išsiskiriant anglies dvideginiui, vandeniui ir šilumai, susidaro humuso praturtintas organinis produktas – kompostas.

Organinių medžiagų ir atliekų perdirbimas ir tvarkymas kompostavimo technologijomis yra sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių ir patirties. Vien tik įvairių medžiagų ir atliekų sukrovimas į krūvas ar rietuves dar nereiškia, kad prasidės kompostavimo procesas ir pasigaminsite norimos kokybės komposto. Dažnai kompostavimo procesas neprasideda, o sukrautos atliekos taip ir lieka tik atliekomis.

Rinkoje paklausus tik aukštos kokybės kompostas. Deja, neretai kompostai yra prastos kokybės, nes medžiagos kompostuojamos netinkamai. Esame atlikę daugumos Lietuvoje gaminamo komposto ir vermikomposto tyrimus, ir kompostai nebuvo labai aukštos kokybės.

Labai svarbu pasirinkti konkrečioms atliekoms kompostuoti tinkamą technologiją. Ne visuomet atliekos gali suirti.  Kompostuoti organines medžiagas galima kaupuose, kanaluose arba tuneliuose, reaktoriuose ir t. t.

Nuo organinių atliekų rūšies ir cheminės sudėties priklauso komposto kokybė ir vertė. Prieš pradedant kompostuoti rekomenduojama ištirti naudojamų organinių atliekų cheminę sudėtį, mikrobiologinę taršą.

Su deguonimi procesas greitesnis

Kompostuojamas organines medžiagas galima aeruoti ar ne. Tai labai svarbu proceso trukmei, kuri gali būti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Kompostą aeruoti galima perkraunant krūvas, jas vartant, naudojant įvairių tipų dirbtinį aeravimą ir t. t.

Aerobinis kompostavimas vyksta esant pakankamai deguonies. Dominuoja aerobiniai mikroorganizmai, kurie, ardydami organines medžiagas, išskiria anglies dvideginį, amoniaką, vandenį, šilumą ir formuoja humusą – iš dalies stabilų galutinį organinės veiklos produktą. Per aerobinę veiklą atsiradę tarpiniai produktai, pavyzdžiui, organinės rūgštys, ardomi toliau, todėl fitotoksiškumo rizika nereikšminga. Per procesą sukuriama šiluma (temperatūra pakyla iki +70 °C) skatina baltymų, riebalų ir kompleksinių angliavandenių (celiuliozės) skaidymą, todėl organinės medžiagos ardomos gerokai sparčiau.

Per aerobinį procesą (jeigu pasiekiama gana aukšta temperatūra) sunaikinami žmogui ir augalams kenksmingi mikroorganizmai, piktžolių sėklos. Po kompostavimo visos piktžolių sėklos turėtų būti nedaigios.

Per aerobinį kompostavimą prarandama daugiau maisto medžiagų, tai darbui imlus procesas, vykstantis tik šiltuoju metų laiku, tačiau jo teikiami privalumai yra nepalyginti didesni nei anaerobinio kompostavimo. Žemės ūkio reikmėms rekomenduotinas būtent aerobinis kompostavimas.

Kaip įrengti aikštelę

Kompostavimo aikštelė turi būti lygioje, gerai drenuotoje vietoje, kad liūčių ir sniego tirpsmo vanduo greitai susigertų. Ji jokiu būdu negali būti laikinai užmirkstančioje vietoje ir blogai vėdinamoje žemumoje. Komposto krūvos vieta turi būti šilta, apsaugota nuo šaltų ir džiovinančių vėjų, bet neatviroje saulėkaitoje.

Komposto rietuvės orientuojamos iš pietų į šiaurę, tuomet tolygiau sušyla abi jų pusės. Jeigu aikštelė turi bendrą reljefo nuolydį, tai rietuvės orientuojamos žemėjimo kryptimi, kad netrukdytų nutekėti paviršiniam kritulių vandeniui.

Aikštelėje turi būti pakankamai vietos kompostavimo medžiagų ir priedų atsargai. Reikia įrengti stacionarų, laikiną ar mobilų laistymą, todėl netoli turi būti vandens paėmimo vieta.

Komposto gamybos aikštelės turi atitikti keliamus aplinkosauginius reikalavimus.

Anglies ir azoto santykis

Organinę medžiagą ardantiems mikroorganizmams reikia energijos, kuri priklauso nuo anglies ir azoto santykio (C:N). Būtina palaikyti šių elementų proporciją, kad kompostuojamos medžiagos būtų aktyvios. Daugumai dirvos mikroorganizmų tinkamiausias C:N santykis – nuo 15 iki 30 (15–30 anglies dalių tenka viena dalis azoto).

Vienos kompostuojamos medžiagos pasižymi didesne anglies, kitos – azoto koncentracija. Norint sureguliuoti C:N santykį, reikia atitinkamai komponuoti kompostuojamo substrato sudėtį. Jei pagrindinį atliekų srautą sudaro daug anglies turinčios medžiagos, reikia rasti ir pridėti atliekų, turinčių pakankamai azoto, ir atvirkščiai.

Komposto kokybė ir vertė priklauso nuo:

• kompostavimui naudojamų medžiagų;
• naudojamų medžiagų santykio (C:N santykis);
• kompostavimo technologijos.

Dėžėse, krūvose, rietuvėse

Nedideliam kiekiui organinių atliekų kompostuoti tinka įvairios konstrukcijos dėžės, kurias galima įsigyti ar pasigaminti patiems. Svarbiausia, kad į sudėtas medžiagas patektų oro. Todėl dėžės negali būti visiškai sandarios. Kompostuoti galima nedideliuose kaupuose. Sukrautas medžiagas rekomenduojama perkasinėti, kad patektų daugiau oro ir procesas vyktų intensyviau. Tokį kompostą geriausia panaudoti savo ūkio reikmėms.

Esant didesniems organinių medžiagų ir atliekų kiekiams, jas galima kompostuoti rietuvėse. Jos turi būti nuolatos vartomos. Tam galima panaudoti įvairius komposto krūvų vartymo ir formavimo mechanizmus. Pagamintą kompostą galima panaudoti savo ūkio reikmėms arba užsiimti jo gamyba ir prekyba.

Jeigu susidaro labai dideli organinių medžiagų ir atliekų kiekiai, o gyvulininkystės ūkiuose – daug kraikinio mėšlo, galima panaudoti biofermentacijos technologijas ir biofermentatorius – tuomet kompostą galima pagaminti per 7–14 dienų. Tokie ūkiai ar įmonės gali pradėti plėtoti kompostų gamybos ir prekybos verslą.

Sliekų, musių lervų panaudojimas

Organinėms medžiagoms ir atliekoms tvarkyti ir perdirbti galima taikyti vermikompostavimo technologijas pasitelkus kompostinius sliekus Eisenia fetida ir Eisenia andrei (dažnai įvardijama kaip Kalifornijos raudonieji sliekai) ar Dendroboena vetena. Reikia gerai išstudijuoti šių sliekų biologiją, sudaryti jiems optimalias sąlygas vermirietuvėse arba vermiložėse. Svarbu, kad į jas nepatektų kurmių ar žiurkių, kurie gali išnaikinti visą sliekų populiaciją. Negalima dėti aliejingų ar daug amoniakinio azoto turinčių medžiagų, nes jos gali pražudyti sliekus.

Vermikompostai (biohumusas) yra vertingesnė organinė trąšą nei tradicinis kompostas. Vermikompostų kokybė priklauso nuo organinių medžiagų, kurios naudojamos sliekams šerti, ir nuo taikomų technologijų.

Didelius maisto atliekų kiekius galima perdirbti panaudojant juodųjų plokščiamusių (Hermetia illucens) lervas ir gaminant zookompostus.

Kompostavimo technologijos pasirinkimą lemia tolesni komposto naudojimo būdai. Vienos technologijos taikomos, jeigu kompostas skirtas tiesiogiai tręšti augalus ir gerinti dirvožemio savybes. Tokiu atveju susikompostavimo lygis gali būti menkesnis. Tokį kompostą galima gaminti ir lauke įrengtose kompostavimo aikštelėse.

Kompostavimo procesui paspartinti gali būti naudojama:

• biofermentacijos technologijos (specialūs biofermentatoriai);
• įvairūs biologiniai preparatai; sliekai (vermikompostavimas ar vermikultivavimas);
• musių lervos.

Jeigu kompostas skirtas toliau perdirbti, jis turi būti labai gerai susikompostavęs. Procesas turi vykti uždarose arba pusiau uždarose patalpose.

Norint pagamintą kompostą ne tik naudoti savo ūkyje, bet ir juo prekiauti, reikia žinoti kai kuriuos ES teisinius reikalavimus. Prie žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų 2 kategorijos medžiagų priskiriami šie gyvūniniai produktai: mėšlas, nemineralizuotas guanas ir virškinamojo trakto turinys. Naudojant jas kompostavimui kaip sudedamąsias dalis, pats kompostas ar jo sudedamosios dalys turi būti apdorotos termiškai: ne trumpiau kaip 60 minučių bent +70 °C temperatūroje. Tai būtina, siekiant sumažinti sporas sudarančių bakterijų skaičių ir toksinų susidarymą. Įprastai kompostuojant tai pasiekti gana sunku.

Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose žemėse sulaiko drėgmę, atkuria nualintas dirvas. Komposto sugebėjimas atkurti dirvos struktūrą yra daug labiau vertinamas už jo, kaip trąšos, savybes. Naudojant kompostus gerokai greičiau atkuriami nualinti, pradėję biodegraduoti dirvožemiai. Kompostas greičiau padidina dirvožemyje organinių medžiagų kiekį nei tręšiant mėšlu.