Ekologinis žemės ūkis mūsų šalyje gyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau yra verslininkų, tikinčių ilgalaikėmis šios krypties perspektyvomis: užsienio kapitalo įmonė „Ingleby Lithuania Agro“ pasuko ekologinės sėklininkystės keliu. Ką ūkis augina, kokias technologijas taiko?

Kėdainių r., netoli Pagirių, įsikūrusio ūkio gamybinio centro pastatai iš tolo išsiskiria skandinaviškam kaimui būdinga rudai raudona spalva ir pasitinka nepriekaištinga tvarka. Ūkį dešimt metų valdo žemės ūkio korporacija, kurios pagrindinė buveinė yra Kiogės mieste Danijoje.

„Ingleby Lithuania Agro“ ūkis pradėjo nuo chemizuotų augalininkystės technologijų, bet prieš keletą metų savininkai nutarė pereiti prie ekologinės gamybos. Pereinamasis laikotarpis truko trejus metus, o šiemet jau suteiktas ekologinio ūkio statusas.

Maždaug 3 000 ha žemės dirbantis ūkis specializuojasi ekologinėje sėklininkystėje: augina kviečių, speltų, avižų, dobilų, vikių, pupų, žirnių, liucernų, facelijų ir kai kurių kitų retesnių augalų sėklas. Ūkyje pastatyti ne tik derliaus sandėliai, džiovykla, veikia moderni ir naši sėklų apdorojimo linija su gravitaciniu stalu, kuris gali labai tiksliai išrūšiuoti sėklas pagal stambumą.

Sėklų auginimo specifika

Anot ūkio agronomo Almanto Žigo, pagrindinė idėja yra plėtoti ekologinę sėklininkystę, taip pat teikti klientams sėklų dauginimo paslaugą. Šiemet 60 proc. bendro ūkio derliaus sudarė sėklų produkcija, o likusi dalis realizuota kaip įprasta (ne sėklų) ekologinė produkcija.

Technologijos irgi pritaikytos sėklininkystei. „Šiemet auginome 450 ha pupų su vikiais ir 50 ha vien pupų. Nukūlę derlių vikius atskiriame ir juos parduodame kaip sertifikuotą ekologinę sėklą, o pupas – kaip įprastą ekologinę produkciją. Panašiai ir auginant rapsus su vikiais (rapsai jiems reikalingi kaip atrama): nukuliame viską bendrai, o tuomet derlių išrūšiuojame – vikiai eina kaip sėkliniai, o rapsai – kaip įprasta produkcija“, – apie sėklinių pasėlių specifiką pasakoja agronomas.

Pasak A. Žigo, auginant mišinius, galima šiek tiek sumažinti riziką, apsidrausti nuo besikeičiančių oro sąlygų. Pavyzdžiui, šiemet tuose laukuose, kur buvo pasėtos vien pupos, jų derlingumas sudarė tik 1,7 t/ha, o ten, kur pupos augo su vikiais, bendras ankstyvos sėjos pasėlio derlingumas siekė 2,5 t/ha (vikių derlius sudarė apie 60 proc.).

Šiais metais ūkis augino per 500 ha sėklinių dobilų (raudonųjų, rusvųjų ir baltųjų). Ar tiek jų augins ir ateityje, lems būsimo derliaus rezultatai. Pastebėta, kad ekologiškus sėklinius dobilus užauginti vis sunkiau: daug nuostolių padaro įvairūs kenkėjai, kurie pažeidžia augalus ir dėl to mažėja sėklų derlius. Kadangi ūkininkaujant ekologiškai insekticidų negalima naudoti, kenkėjų žala dobilų sėklų derliui didžiulė. Jei situacija nesikeis, sėklinių dobilų plotus gali tekti mažinti. Agronomas tikisi, kad galbūt pavyks užauginti gerą liucernų sėklų derlių, tuomet didintų jų plotus.

Ūkyje užaugintas ekologiškas sėklas daugiausia perka klientai iš Švedijos, Vokietijos, dalis parduodama ir vienai Lietuvos sėklininkystės įmonei, su kuria sudaromos sutartys. „Ūkis gana didelis, todėl galime pasiūlyti pirkėjams nemažus sėklų kiekius. Kadangi skrupulingai laikomės ekologinių sėklų dauginimo reikalavimų, pasiekiame tokią kokybę, kokios reikia“, – sako ūkio specialistas.

Technikos parke – retos mašinos

Ūkio bazėje išrikiuota daugybė naujos, modernios žemės ūkio technikos. Tiesa, didžioji dauguma padargų, traktorių ir kombainų – ne nuosavi, o nuomojami. Pasak agronomo, ūkio savininkų nuostata tokia, kad pirkti visą techniką neverta, nes investuoti tektų labai daug, o mašinos dėvisi greitai, vėl tektų jas keisti, o tai kainuotų. Nuomojant visuomet yra galimybė dirbti naujausiomis, moderniausiomis mašinomis. Išlaidos nuomai, savininkų nuomone, ekonomiškai priimtinos. Be to, atkrenta rūpesčiai dėl technikos remonto ir aptarnavimo.

„Sudaromos 5 metų nuomos sutartys, taigi kas 5 metus ūkis gauna naujausią žemės ūkio techniką. Paskaičiuota, kad tokiais tempais atsinaujinti techniką ją perkant neapsimokėtų. Technika dirba tikrai daug, tai po tiek metų traktoriai būna gerokai padėvėti“, – pasakoja A. Žigas.

Šiame ūkyje galima pamatyti ir tokių padargų, kurių, ko gero, retai kuris ekologinis ūkis turi. Pavyzdžiui, anglų gamybos speciali pjaunamoji su bunkeriu, kurios dalgiai gali nukirpti piktžolių žiedynus virš kultūrinių augalų ir surinkti juos į bunkerį. Taip pasėlio neužteršia subrendusios piktžolių sėklos.

Ūkyje yra speciali pjaunamoji, kuri sėklinius dobilus nupjauna ir guldo į pradalges. Ten jie savaitę džiovinami ir tik tuomet kombainais iškuliami. Šią mašiną galima panaudoti kitur, pavyzdžiui, piktžolėtuose pasėliuose ar mišiniuose, kuriuos iš pradžių reikia nupjauti, padžiovinti, o tuomet galima kulti.

Sėklinius pasėlius laisto ir tręšia mėšlu

Nieko nestebina, kai daržininkai laisto bulves ar kitas daržoves. O „Ingleby Lithuania Agro“ ūkyje eksperimentuojama laistant sėklinius lauko augalų pasėlius – tam ūkis įsigijo 7 laistymo mašinas ir kitą įrangą. Pasak agronomo, su ja per sezoną galima palaistyti iki 600 ha. Kadangi šiose vietovėse nėra didelių paviršinio vandens telkinių, jis imamas iš ūkio gręžinių (vykdoma vandens apskaita, mokami mokesčiai).

Kalbėdamas apie pasėlių priežiūrą, agronomas priduria, kad ekologiniai ūkiai neturi didelio trąšų pasirinkimo, todėl ūkyje dažniausiai tręšiama paukščių mėšlu, kuris perkamas iš ekologinių paukštynų. „Atsivežame palaido mėšlo, sandėliuojame galulaukėse, pavasarį ar rudenį iškratome ir iš karto įterpiame į dirvą. Jeigu pavyks planą įgyvendinti, tai kartą per trejus metus kiekvienas laukas gaus po 4–5 t/ha mėšlo“, – sako A. Žigas.

Praktika parodė, kad tręšti ir laistyti sėklinius pasėlius buvo verta. Pasak agronomo, lauke, kuris gavo paukščių mėšlo ir buvo galima pasėlį palaistyti, avižų derlingumas perkopė 3 t/ha. O tos avižos, kurios buvo patręštos mėšlu, bet nelaistytos, tai dėl sausros užaugino 1,5 t/ha grūdų.

„Tai rodo, kaip žemdirbiai yra priklausomi nuo gamtos, ne viską lemia tik mūsų pastangos“, – priduria ūkio specialistas. Jis nuolat stebi dirvožemių būklę: šį sezoną daugelyje apylinkės laukų drėgmės trūko, nes lietaus buvo gerokai mažiau nei daugiametis vidurkis.

Agronomas pasakoja, kad šiemet ūkyje pradėjo komposto gamybos bandymus: naudojo pasiskolintą masės vartymo mašiną, pagamino beveik 200 t komposto. Ateityje planuojam jo gamybai panaudoti perteklinę žaliąją dobilienos masę, ją maišys su šiaudais, dar galima pridėti medžio drožlių. „Daug domėjomės komposto gamybos technologijomis, tikimės, pavyks rasti geriausią mums priimtiną variantą. Galvojame iš komposto gaminti vadinamąją „arbatą“ pasėliams laistyti. Kartu su paukščių mėšlu ji pagerintų dirvos struktūrą ir padidintų humuso kiekį“, – atskleidžia pašnekovas. Ūkio dirvožemių našumas labai įvairus – nuo 34 iki 45 balų.

Dirvas aria, pasėlius akėja

Visos ekologinio ūkio dirvos ariamos. Nors anksčiau buvo atliekami bandymai taikant minimalų žemės dirbimą, jis nepasiteisino. A. Žigo žodžiais, iš pradžių minimalus žemės dirbimas tarsi tiko, tačiau po to, kai laukuose ėmė rastis daugiamečių piktžolių (usnių ar varpučių), be plūgo jų nepavyko įveikti. Todėl daugiau neeksperimentuoja – visus laukus aria.

„Su turimais trimis vartomaisiais plūgais (10, 8 ir 5 korpusų) per dieną (12 val.) galime suarti iki 60 ha. O pasėti galime iki 120 ha. Todėl per darbymetį aria pasikeisdami visi, kas tik moka, kad galėtume greičiau tinkamu laiku pasėti“, – sako agronomas. Suartas dirvas kultivuoja vieną ar kelis kartus, atsižvelgdami į žemės būklę, kad būtų suformuotas kuo geresnis sėklos guolis. O tuomet sėja.

Ekologinėje augalininkystėje vienas svarbiausių dalykų – gebėjimas efektyviai kontroliuoti piktžoles. Kokius būdus taiko „Ingleby Lithuania Agro“ ūkis?

„Auginant žieminius augalus, vienas aspektas – kuo vėlesnė sėja. Šį rudenį žieminius kviečius pradėjome sėti rugsėjo 25- ąją, baigėme spalio 10-ąją. Daug kam atrodė, kad vėlokai. Žinoma, paskutinės sėjos kviečiai nėra išsikrūmiję, bet sėjome veislę Skagen, kuri gerai krūmijasi ir pavasarį. Tad atšilus orams, kai bus sausa, saulėta, dar geriau – jeigu bus labai vėjuota, akėsime pasėlius du kartus. Važiuosime su akėčiomis 30 laipsnių kampu įstrižai eilučių, o po kelių dienų – taip pat įstrižai, tik iš priešingo kampo. Tuo laiku piktžolės būna pradėjusios dygti (baltų siūlelių fazė) ir labai gerai išnaikinamos“, – pasakoja A. Žigas.

Turimomis 24 m darbinio pločio akėčiomis per dieną galima įdirbti iki 300 ha. Dar yra ir 12 m pločio akėčios. Tad su abejomis per dieną 400 ha įveikiami.

Nuakėti kviečiai gauna oro, gali geriau augti. Toliau jau paliekama patiems kultūriniams augalams kovoti su likusiomis piktžolėmis, kurių daug ir nebūna.

Akėjami ne tik javai, bet ir, pavyzdžiui, pupos. Tik joms pasirenkamas kitas laikas: pirmą kartą akėjama po sėjos, kai lieka kelios dienos iki pupų sudygimo (kol daigai dar po žeme ir jų nepažeidžia akėčių darbinės dalys), antrą kartą – jau gerokai paaugus pupoms, kai jos siekia pusę sprindžio. Tada vertinama reali lauko situacija akėti ar ne pagal pupų ir piktžolių būklę. „Akėdami pažeidžiame ir kultūrinius augalus, todėl šiemet pavasarį pupų antrą kartą neakėjome, nes prognozės rodė labai sausus, be lietaus orus. Būtų pupos irgi nukentėjusios. Kaskart situacija kita, spręsti reikia lanksčiai“, – sako A. Žigas.

Tikslai – ilgalaikiai

Apibendrindamas šių metų ekologinės sėklininkystės rezultatus, ūkio agronomas sako, kad pasėlių derlingumo atžvilgiu jie nebuvo labai džiugūs, nes augalams pakenkė sausra. „Planavome iš hektaro kulti po 300 kg dobilų, bet kai kuriuose laukuose gavome tik po 50 kg. Labai skyrėsi ir augintų mišinių derlingumas. Pavyzdžiui, pupų su vikiais: ankstyvos sėjos gavome iki 2,7 t/ha mišinio, iš kurio daugiau buvo vikių, mažiau – pupų. O vėlyvos sėjos negavome nė 2 t/ha mišinio. Labai svyravo ir avižų derlingumas. Rapsų su vikiais planavome užauginti apie 2 t/ha mišinio, bet kai kuriuose laukuose kūlėme tik po 1 toną. Žieminiai kviečiai iš pradžių atrodė labai gražūs, bet derlingumo vidurkis siekė apie 3 t/ha. Sausra padarė savo visuose laukuose, ypač paveikė vasarinius kviečius“, – sako A. Žigas.

Kol kas ekologinė sėklininkystė pelno neatnešė. Jau vien dėl to, kad investuota daug ir pirmus trejus pereinamuosius metus reikėjo dirbti pagal ekologinio žemės ūkio reikalavimus, o realizuoti produkcijos kaip ekologiškos ūkis dar negalėjo. Derliai buvo maži, o kaina – dar mažesnė. Tačiau nuo šių metų, turint ekologinio ūkio statusą, viskas įgauna kitą pagreitį. „Ingleby Lithuania Agro“ ūkio savininkai investuodami žvelgia į ilgalaikę perspektyvą ir turi toli siekiančių tikslų.

***

UAB „Ingleby Lithuania Agro“ – ne vienintelis korporacijos „Ingleby Farms & Forests ApS“ ūkis. Latvijoje ji valdo 7 000 ha, o Rumunijoje – beveik 20 000 ha ūkius. Korporacija priklauso turtingai švedų Rausing’ų šeimai, iš viso valdančiai 43 ūkius (augalininkystės, sodininkystės, gyvulininkystės) ir miškus devyniose šalyse ir keturiuose žemynuose. Bendras žemių ir miškų plotas sudaro daugiau kaip 100 tūkst. ha, iš kurių 32 proc. saugomos kaip natūralios buveinės, įskaitant 2,8 proc. vandens buveinių.