Profesorius Bronius Juralevičius – pirmasis žemės ūkio technikos mokslų daktaras Lietuvoje, 23 metus vadovavo Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mašinų katedrai. Lapkričio 1-ąją jam būtų sukakę 96 metai.

Gimė 1928 m. Ryliškių kaime, Merkinės valsčiuje, ūkininko šeimoje. Augo su dviem seserimis. Šeima vertėsi sunkiai. Dzūkijoje 8 ha ūkyje dosniau derėjo tik grikiai. Kad išlaikytų šeimą, tėvai nuo pavasario iki vėlyvo rudens papildomai uždarbiavo. Giminaičių pakviesti Juralevičiai persikėlė į Kulšiškių dvarą (Jonavos r.), jame tėvas dirbo ūkvedžiu. Vaikai nuo mažens talkino ūkyje.

Broniukas vaikystėje buvo liesas, bet sparčiai stiebėsi. 1936 m. pradėjo lankyti Beržų pradinę mokyklą (Jonavos r.), klasėje buvo aukščiausias. Mokslai sekėsi puikiai. 1940-ųjų birželį sovietų karinė armada okupavo Lietuvą. Juralevičių šeima, norėdama išvengti represijų, grįžo į tėviškę ir vėl ėmė ūkininkauti savo nederlingoje žemėje. Bronius tęsė mokslus Ryliškių pradžios mokykloje, vėliau – Merkinės gimnazijoje.

Rusų karo mašinai reikėjo naujų kareivių, buvo paskelbta visuotinė mobilizacija. Moksleivių į kariuomenę neėmė. Bronius neturėjo moksleivio pažymėjimo. Merkinėje šmirinėjantys įvairaus plauko tikrintojai dažnai atkreipdavo dėmesį į 187 cm ūgio jaunuolį (jam tebuvo penkiolika), jį sustabdydavo. Ne visada pavykdavo išvengti sulaikymo, kartą buvo suimtas, tardytas ir metus kalintas Lukiškėse įtarus, kad perdavė partizanų ryšininkui kelis pasų blankus.

Grįžęs iš kalėjimo, Merkinės gimnazijos mokytojų padedamas, B. Juralevičius eksternu išlaikė dešimtos klasės egzaminus ir tęsė mokslą su vienuoliktokais. 1948 m. buvo įregistruotas Kauno valstybinio universiteto Elektrotechnikos fakulteto pirmo kurso studentu, tačiau dokumentus atsiėmė, nes reikėjo pristatyti tėvų gyvenamosios vietos valdžios charakteristiką, kurioje neišvengiamai būtų paminėta ir apie jo kalinimą Lukiškėse. Tad pateikė dokumentus Žemės ūkio akademijos priėmimo komisijai. Akademijos studentų į armiją neėmė, nes čia buvo karinė katedra. Taip jis tapo Žemės ūkio mechanizacijos fakulteto studentu.

Ambicingas dzūkas

Dalis studentų gyveno bendrabutyje, įrengtame Žemės ūkio mechanizacijos fakulteto rūmų ketvirtame aukšte (Kaune, Laisvės al. ir S. Daukanto g. sankirtoje). Viename kambaryje glaudėsi devyni studentai. Net metalinių lovų visiems neužteko. Vėlai vakare studentai iš gatvės pasiskolindavo suolus ir parsinešę į bendrabutį ant jų miegojo. Veikė Akademijos studentų valgykla, kurioje sriubos lėkštė ir forminės duonos riekė jiems nekainavo.

B. Juralevičiaus pirmo kurso rudens ir pavasario sesijų devynių dalykų egzaminų žinios įvertintos labai gerai. Jis buvo atleistas nuo studijų mokesčio. Antrame ir trečiame kurse kelių dalykų žinios įvertintos gerai. Dėl nesutarimų su mašinų dalių dėstytoju, kuris kursinį projektą įvertino patenkinamai, o kitame semestre keliamųjų mašinų – gerai, prarado padidintą stipendiją, kurią atgavo tik per ketvirto kurso pavasario sesiją.

Fakulteto pedagoginiams kadrams sustiprinti iš tuometinio Leningrado žemės ūkio instituto atvyko žemės ūkio mokslų kandidatas Fiodoras Gusincevas, kurį 1951 m. paskyrė Žemės ūkio mechanizacijos fakulteto dekanu, o vėliau – ir Žemės ūkio mechanizacijos katedros vedėju. Du semestrus jis skaitė studentams žemės ūkio mašinų teorijos kursą ir vedė laboratorinius darbus rusų kalba. Pastebėjęs B. Juralevičiaus gabumus, ragino rengtis aspirantūros studijoms. Mašinų remonto katedroje 1953 m. B. Juralevičius pradėjo rengti diplominį projektą, susietą su Kauno remonto gamyklos rekonstrukcija (vadovas doc. A. Rebrijevas). Visus tai stebino, nes jo mašinų remonto dalyko egzamino žinios, kursinis projektas ir remonto gamybinė praktika buvo įvertinti gerai. Pasirinkimą galbūt lėmė diplomanto noras įrodyti, kad jo žinios buvo įvertintos neteisingai. 1953 m. balandį B. Juralevičius pradėjo dirbti Žemaičių Naumiesčio mašinų traktorių stotyje (MTS) vyriausiuoju inžinieriumi. Diplomantą ir projekto vadovą skyrė beveik 200 km. Jis Kauną pasiekdavo tik pakeleivingais sunkvežimiais. B. Juralevičius diplominį projektą parengė laiku, sėkmingai jį apgynė ir 1953 m. birželį rektorius įteikė diplomą su pagyrimu.

Pirmoji žemės ūkio technikos mokslų disertacija

Nežinant MTS vadovybei, padedant dekanui doc. F. Gusincevui, B. Juralevičius išlaikė stojamuosius egzaminus ir 1953 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas į Žemės ūkio mechanizacijos katedrą trejų metų aspirantūros studijoms. Darbo vadovu paskirtas doc. F. Gusincevas pasiūlė aspirantui temą – pagrįsti daržovių priežiūros kultivatoriaus racionalią noragėlių formą ir jų išdėstymą tarpueiliuose, kad nepažeidžiant kultūrinių augalų eilutės visame tarpueilyje būtų sunaikintos piktžolės. Patarė įvertinti daržovių sėjamosios ritininio ir žiedinio aparato sėklų išbėrimo tolygumą.

Aspirantas su auksinių rankų mokymo meistru Kazimieru Grybausku tyrimams paruošė eksperimentinį kultivatorių, penkis skirtingus noragėlių komplektus, kuriuos šešiais variantais buvo galima išdėstyti tarpueiliuose. Pavasarį, sudygus daržovėms, Akademijos mokomojo ūkio lauke tyrė eksperimentinio kultivatoriaus darbą. Nustatė, kad 0,6 m pločio tarpueilyje greta augalų eilučių turi eiti lėkštiniai diskai, už jų – vienpusiai plokščiapjoviai noragėliai ir galiausiai – strėlinis noragėlis. Siauresniuose tarpueiliuose rekomendavo kitaip išdėstyti noragėlius. Sudarytomis lygtimis pagrindė racionalų lėkštinių diskų padėties kampą ir paviršiaus gaubimo spindulį. Žiemą šildomoje laboratorijoje (Žaliakalnyje) tyrė daržovių sėjamųjų aparatų sėklų išbėrimo tolygumą. Nustatė, kad jas tolygiau išberia žiedinis sėjamasis aparatas.

Doc. F. Gusincevo konsultuojamas B. Juralevičius parengė disertaciją „Daržovių sėjamųjų ir pasėlių priežiūros mašinų darbinių dalių tyrimai LTSR sąlygomis“ ir autoreferatą rusų kalba. 1957 m. balandį Lietuvos žemės ūkio akademijos taryba suteikė B. Juralevičiui technikos mokslų kandidato laipsnį, o birželį SSRS aukštojo mokslo ministerijos sprendimu B. Juralevičiui patvirtintas technikos mokslų kandidato laipsnis. Tuo metu fakultete dirbo keletas technikos mokslų kandidatų, bet jų disertacijos nebuvo susijusios su žemės ūkio technika ir technologijomis. B. Juralevičius pirmasis Fakultete apgynė žemės ūkio technikos mokslų disertaciją.

Iš Kauno į Noreikiškes

Būdamas antro kurso aspirantu, B. Juralevičius pradėjo dirbti katedros asistentu (0,5 etato), o 1956 m. gruodį jam skirtas vyr. dėstytojo etatas. Žemės ūkio mechanizacijos fakulteto studentams skaitė žemės dirbimo, sėjos ir pasėlių priežiūros mašinų teorijos kursą. Dėstė aiškiai, neskubėdamas lentoje braižė sudėtingas mašinų schemas, teorinius skaičiavimus grindė lygtimis.

1958 m. sukūrė šeimą, Žaliakalnyje savo jėgomis statėsi namą. Su Regina Maldutyte-Juralevičiene užaugino tris sūnus, kurie baigė inžinerijos mokslus.

Noreikiškėse vyko intensyvūs Žemės ūkio mechanizacijos fakulteto pastato ir laboratorinio paviljono statybų baigiamieji darbai. Katedros vedėjas prof. A. Kondrotas paprašė B. Juralevičių rūpintis paviljono statybų užbaigimu ir žemės ūkio mašinų perkėlimu. Katedra 1962–1963 mokslo metus pradėjo Noreikiškėse. Priešais fakulteto rūmus dar driekėsi javų laukas. Katedrai buvo skirtos penkios laboratorijos, mašinų paviljonas, vienas kabinetas katedros vedėjui ir dėstytojams.

B. Juralevičius vadovavo naujai įsteigtos mašinų konstruktorių specialybės studentų grupei, rengė studijų planus, skaitė paskaitas. 1962 m. Akademijos taryba jam suteikė docento vardą, o Aukščiausioji atestacinė komisija Maskvoje išdavė docento diplomą.

Darbų lavina

1963 m. B. Juralevičių paskyrė katedros vedėju. Prof. A. Kondrotas naujajam vadovui užleido savo stalą. Doc. B. Juralevičius per posėdžius kviesdavo profesorių sėsti greta ir svarstomu klausimu pirmiausia klausdavo jo nuomonės. Visi jautė jų abipusę pagarbą.

Jauną katedros vedėją doc. B. Juralevičių užgriuvo darbų lavina. Tuo metu katedroje disertacijas buvo apgynę tik trys dėstytojai, penki aspirantai rengė disertacijas. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens laukuose vykdė tyrimus. Žiemą glaudėsi laboratorijose. Darbo sąlygos buvo labai nepalankios, todėl aspirantai nespėdavo per trejus metus parengti ir apginti disertacijų.

Žemės ūkio mašinų studijoms stigo mokymo priemonių lietuvių kalba. 1969 m. doc. B. Juralevičius ryžosi parengti žemės ūkio mašinų teorijos vadovėlį. Spręsdamas kasdienius katedros klausimus, skaitydamas studentams paskaitas, oponuodamas disertacijas, kiekvieną laisvą valandėlę ruošė vadovėliui brėžinius, rašė tekstą, kurį tuoj pat mašinėle spausdino laborantė Rufina Vilūnaitė. Taip dirbti galėjo tik užgrūdintas, tvirtos valios dzūkų krašto žmogus.

Katedros posėdžiuose 1968–1969 m. buvo įvertinta dešimt Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslo tyrimo institute parengtų disertacijų, taip pat – iš SSRS mokslo institucijų atvykusių mokslininkų disertacijos. Doc. B. Juralevičius buvo daugelio jų viešo gynimo oponentas. Katedros vedėjo žodis buvo svarus. Visos disertacijos buvo sėkmingai apgintos Akademijos ar disertantų mokslo institucijų tarybose.

B. Juralevičius 1968 m. su Respublikine normatyvų tyrimo stotimi sudarė pirmą ūkiskaitinę sutartį. Vedėjo paskatinti ūkiskaitines sutartis ir tyrėjų grupes subūrė docentai L. Špokas, A. Švenčionis, V. Vilimas. Katedroje sparčiai daugėjo mokslo darbuotojų, o vedėjui – papildomų rūpesčių.

1973 m. rugsėjį baigėsi doc. B. Juralevičiaus vadovavimo Žemės ūkio mechanizacijos katedrai 10 metų kadencija. Jis ėmėsi iniciatyvos sudaryti žemės ūkio mašinų klasifikatorių ir žemės ūkio mašinų ir jų dalių terminų žodyną, nes dėstytojai per paskaitas ir laboratorinius darbus vartojo skirtingus terminus. Katedros posėdžiai priminė širšių lizdą, nes kiekvienas aršiai gynė savo nuomonę. Galiausiai, vadovaujant doc. B. Juralevičiui, buvo parengta metodinė priemonė „Žemės ūkio mašinų klasifikacija“, o dėstytojams V. Gerulaičiui ir S. Lukėnui pavyko išleisti „Rusų-lietuvių žemės ūkio mechanizacijos terminų žodyną“. Tuo metu katedros dėstytojai parengė ir išleido kelis vadovėlius „Žemės ūkio mašinos“. 1979 m. rugsėjį katedrai vėl pradėjo vadovauti doc. B. Juralevičius.

Pasitinkant Nepriklausomybę

Vyriausioji atestacinė komisija (Maskvoje) 1986 m. patvirtino Akademijos mokslo tarybos sprendimą suteikti doc. B. Juralevičiui profesoriaus vardą. Tuo metu padaugėjo į Lietuvą iš Rytų Vokietijos įvežamos žemės ūkio technikos. Jai prižiūrėti reikėjo specialistų, mokymo ir serviso bazės. Prof. B. Juralevičiui tarpininkaujant katedroje duris atvėrė „Kombinat Fortschritt“ įrengtas mokymo centras. Griuvus Berlyno sienai  plėtėsi katedros bendradarbiavimas su Vakarų Vokietijos universitetais ir žemės ūkio valdymo institucijomis. Katedra padėjo fakulteto studentams parengti dokumentus, gauti vizas ir vasarą išvykti dirbti į Vokietijos ūkius.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą Akademijos bendruomenė sutiko išrinkusi naujus vadovus. Sparčiai vyko studijų pertvarka, tačiau dėl ekonominių ir socialinių priežasčių sumažėjo stojančiųjų į fakultetą, darbuotojams grėsė atleidimai. Profesoriui pavyko išvengti katedros darbuotojų atleidimo.

Akademijai, kartu su Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo ir Melioracijos mokslinio tyrimo institutais, buvo suteikta teisė sudaryti doktorantūros komitetus. Prof. B. Juralevičius vadovavo pirmiesiems doktorantūros komitetams.

Po 23 metų vadovavimo Žemės ūkio ir melioracijos mašinų katedrai, prof. B. Juralevičius 1991 m. vedėjo pareigas perdavė vyr. dėstytojui Vidmantui Butkui, o 1993 m. kartu su penkiais katedros kolegomis išėjo užtarnauto poilsio. Prof. B. Juralevičius neapleido katedroje jam skirto kabineto. Jis susidomėjo olandiška bulvių auginimo technologija, subūrė grupę mokslo darbuotojų ir ėmėsi ją tirti ūkiskaitiniais pagrindais.

Bendradarbiaudamas su „Pergalės koncernu“, rūpinosi rotorinio kultivatoriaus gamyba. Vėliau buvo pagamintas gilaus purenimo kultivatorius, bulvių sodinimo kombinuotas agregatas ir kitos mašinos. Jų gamyba buvo brangesnė už įvežtinę naudotą technika.

Nuo 1996 m. pavasario prof. B. Juralevičiaus vadovaujama bendradarbių grupė tyrė minimalaus žemės dirbimo ir neariminę technologijas. Energijos sąnaudoms mažinti naudojo kombinuotus agregatus. Šiais darbais jis baigė mokslinę veiklą.

* * *

B. Juralevičiaus studento, aspiranto, asistento, docento, profesoriaus glaudus ryšys su Žemės ūkio akademija tęsėsi ilgiau kaip 50 metų. Jo mokslinė ir pedagoginė veikla įvertinta garbės ir padėkos raštais. Vasario 16-osios proga Prezidento dekretu prof. dr. B. Juralevičius 1997 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

Palikęs Alma Mater profesorius vėl ėmėsi statybininko duonos: renovavo tėviškę, padėjo įsikurti sūnums. Pasiteiravus, kaip sekasi, jis su pašaipėle atsakydavo: „Juralevičiaus nebėra, liko tik šešėlis.“ 2018 m. kovo 31 d. jis atgulė amžinojo poilsio Dzūkijos krašte, Taručionių kapinėse, greta savo tėvų.

***

Bronius Juralevičius – paprastas, darbštus, atsakingas žmogus, atidus studentams, dėmesingas bendradarbiams. Kelionėse su katedros kolegomis visada sėdėdavo sunkvežimio kėbule, noriai dalyvavo išvykose į gamtą, kartu pietavo. Jis ypač atidžiai rengdavosi katedros kolegų jubiliejams, rūpinosi jų apdovanojimais, labai šiltai vertindavo jubiliato darbo pasiekimus. Pats pastatė sau paminklą – katedros pastatą. Jis 6 metus rūpinosi jo statyba, dažnai likdamas kovoje su biurokratija vienas. Visokeriopai skatino bendradarbius rengti lietuvių kalba vadovėlius, metodinę medžiagą. Pirmas įrengė programuotos apklausos kabinetus, konsultavo žemės ūkio mašinų gamintojus, naujuosius ūkininkus, vadovavo šešiems aspirantams, tarp jų – ir šio straipsnio autoriui. Jo indėlis žemės ūkio inžinerijos mokslui, dėmesys bendradarbiams nepamirštas lig šiol.