Ekologinės sistemos (tiesioginių išmokų rūšis) – pagrindinė ES Bendrosios žemės ūkio politikos 2023–2027 m. programinio laikotarpio naujovė. Nors visos ES šalys savo strateginiuose planuose privalėjo sukurti ekologines sistemas, ūkininkai jose dalyvauti gali savanoriškai.

Parama pagal ekologines sistemas teikiama ūkininkams, kurie įsipareigoja laikytis žemės ūkio praktikų, naudingų klimatui, aplinkai, gyvūnų gerovei ir kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.

Kiekviena šalis ekologinėms sistemoms turi skirti ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų biudžeto, tačiau leidžiama nukrypti nuo šios taisyklės, jei aplinkos, klimato ir gyvūnų gerovės intervencijoms skirtas finansavimas viršija 30 proc. viso Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros (EŽŪFKP) įnašo. Ekologinės sistemos finansuojamos iš I ramsčio lėšų, joms netaikomas bendro finansavimo reikalavimas.

Pagal šias sistemas ūkininkams mokamos bazinę pajamų paramą papildančios išmokos arba išmokos, kuriomis kompensuojamos visos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos (arba jų dalis). Ekologinės sistemos turi būti įgyvendinamos bent dviejose iš šių veiklos sričių:

• klimato kaitos švelninimo;
• prisitaikymo prie klimato kaitos;
• vandens kokybės apsaugos ar gerinimo;
• dirvožemio apsaugos;
• biologinės įvairovės apsaugos;
• tvaresnio ir mažesnio pesticidų naudojimo;
• gyvūnų gerovės didinimo arba kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.

ES šalims nenurodyta, kiek ekologinių sistemų turi parengti. Iš viso Bendrijos šalyse sukurtos 158, jų įvairovė yra labai didelė. Lietuva sukūrė daugiausia ekologinių sistemų – 16, o Prancūzija, Vengrija, Airija ir Nyderlandai – tik po vieną. Nepaisant to, kad pastarosios šalys turi tik po vieną ekologinę sistemą, visos jos yra daugialypės, apima daugybę skirtingų galimybių ir praktikų. Ūkininkai gali rinktis, kuria pasinaudoti.

Mokslininkai, išanalizavę ir įvertinę ES šalių BŽŪP strateginius planus¹, pažymi, kad dauguma ekologinių sistemų paprastai dar skirstomos į vadinamąsias vieneto sumas su atskiromis žemės ūkio praktikomis, išmokų dydžiais ir kt. Visose ES šalyse tokių vieneto sumų yra 514. Daugiausia – Graikijoje (86), Ispanijoje ir Lenkijoje (po 44). Lietuvoje yra 16 ekologinių sistemų ir 30 vieneto sumų. Tik dvi šalys – Vengrija ir Nyderlandai – sukūrė po vieną ekologinę sistemą su viena vieneto suma. Vengrijoje ūkininkai pasirenka kiekvienai žemės naudojimo kategorijai tinkamą praktiką ir prisiima įsipareigojimus visame ūkio plote. Skirtingoms praktikoms taikoma balų sistema, kuri atspindi skirtingus aplinkosaugos siekius. Nyderlanduose ūkininkai gali rinktis iš 22 praktikos pavyzdžių (ekologinės veiklos rūšių), kurių kiekvienas įvertintas pagal jų naudą aplinkai ir klimatui. Norėdami dalyvauti ekosistemose, ūkininkai turi pasiekti taškų ir išmokų ribą, pagal kurią nustatoma, į kurią pakopą jie pateks – bronzos, sidabro ar aukso.

Septynios ES šalys – Belgija (Valonijos regionas), Čekija, Estija, Portugalija, Latvija, Slovakija ir Nyderlandai – šioms sistemoms skyrė daugiau kaip 25 proc. (25,1–32,4 proc.) tiesioginių išmokų biudžeto lėšų. Devyniose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, ekologinėms sistemoms skirta dalis sudaro 25 procentus. Keturios valstybės (Slovėnija, Austrija, Suomija ir Vengrija) šioms sistemoms skyrė mažiausiai lėšų (14,8–16,5 proc.), tačiau aplinkos ir klimato intervencijoms skyrė daugiau kaip 30 proc. viso EŽŪFKP įnašo.

Tik Vengrija ir Prancūzija pagal ekologines sistemas ūkininkams teikia bazinę pajamų paramą papildančias išmokas. Kitos šalys pasirinko kompensacinį metodą, kuris taikomas atskirai arba kartu su bazine pajamų parama.

Kalbant apie veiklos sritis, kuriose įgyvendinamos ekologinės sistemos, visose ES 27 šalyse jos apima dirvožemio apsaugą. Be to, visos narės, išskyrus Kiprą, įgyvendina ekologines sistemas klimato kaitos švelninimo srityje. Didžiojoje daugumoje šalių (25) šios sistemos apima vandens apsaugą (išskyrus Vengriją, Italiją ir Slovakiją) ir bioįvairovės apsaugą (išskyrus Austriją, Kiprą ir Švediją). Yra šešios šalys, kurios įgyvendina ekologines sistemas visose septyniose veiklos srityse: tai Bulgarija, Graikija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija ir Portugalija.

Kalbant apie naudojamas žemės ūkio naudmenas, dauguma Bendrijos narių (26) sukūrė ekologines sistemas, skirtas ariamajai žemei, daugiamečiams augalams (23) ir pievoms (21). Graikija ir Vokietija turi agrarinės miškininkystės ekologinę sistemą. Be to, yra šalių (18), kuriose šios sistemos apima ir kitokio pobūdžio žemės (dažniausiai susijusios su gyvulininkystės ūkiais) naudojimą.

Daugiausia ES šalys remia šias ekologinių sistemų žemės ūkio praktikas:

• sėjomainą ir (arba) pasėlių įvairinimą (27);
• dirvožemio dangą (25);
• pesticidų valdymo praktiką, augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimus, įskaitant jų uždraudimą (22);
• cheminių pesticidų alternatyvų skatinimą (15);
• trąšų naudojimo apribojimus (19);
• ganyklų tvarkymą (22);
• pievų tvarkymą (17);
• kraštovaizdžio elementų išsaugojimą (19).

Apibendrinus ekologinių sistemų taikymą ES šalyse, galima daryti išvadą, kad jų įvairovė labai didelė. Skiriasi tik modeliai ir finansavimo strategijos.

Ekologinės sistemos Švedijoje

Čia sukurtos trys sistemos: ekologinė gamyba, tarpiniai pasėliai ir tiksliojo ūkininkavimo planavimas. Daugiausia lėšų tenka ekologinei gamybai (51,6 proc.), o didžiausia naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis – tiksliojo ūkininkavimo planavimui (36,6 proc.).

Ekologinės sistemos Danijoje

Šioje šalyje yra šešios ekologinės sistemos – ekologinis ūkininkavimas, aplinkai ir klimatui palanki žolė, tikslinis reguliavimas, biologinė įvairovė ir tvarumas, dirvožemių, kuriuose gausu anglies dvideginio, plėtimas ir augalinės kilmės produkcija. Didžiausia visų ekologinėms sistemoms skirtų lėšų dalis tenka ekologiniam ūkininkavimui (31 proc.), o didžiausia naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis – tiksliniam reguliavimui (16,5 procento).

Ekologinės sistemos Lenkijoje

Lenkijoje sukurtos šešios ekologinės sistemos – medingųjų augalų plotai / juostos, anglies kaupimo ūkininkavimas ir maistinių medžiagų valdymas, integruota augalininkystė, biologinė augalų apsauga, vandens sulaikymas daugiametėse pievose ir gyvūnų gerovė. Didžiausia tiek visų ekologinėms sistemoms skirtų lėšų dalis, tiek naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis tenka anglies kaupimo ūkininkavimui ir maistinių medžiagų valdymui – atitinkamai 64,1 ir 70 procentų.

Pagal anglies kaupimo ūkininkavimo ir maistinių medžiagų valdymo ekologinę sistemą ūkininkas gali rinktis iš aštuonių praktikų. Kiekvienai jų suteikti balai, todėl mokama išmoka apskaičiuojama pagal gautų balų sumą, atsižvelgus į vykdomų praktikų skaičių, jų balų vertę ir plotą, kuriame bus vykdomos. Vieno balo vertė sudaro 100 Lenkijos zlotų (apie 22,5 Eur).

Ekologinė sistema Airijoje

Airija siūlo vieną ekologinę sistemą, pagal kurią ūkininkams atlyginama už klimatui, biologinei įvairovei, vandens kokybei ir aplinkai naudingus veiksmus, taikomus ūkiuose. Ši sistema apims 85,1 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų. Sistemą sudaro aštuonios aplinkai palankios praktikos. Aktyvūs ūkininkai, siekiantys gauti 77 Eur/ha ekologinės sistemos kompensacinę išmoką, turi vykdyti dvi iš aštuonių siūlomų aplinkai palankių praktikų.

¹ Chartier et al., 2023. Mapping and analysis of CAP strategic plans – Assessment of joint efforts for 2023–2027

² Münch, A. et al. 2023, Research for AGRI Committee – Comparative analysis of the CAP Strategic Plans and their effective contribution to the achievement of the EU objectives, European Parliament, Policy Department for Structural and Cohesion Policies, Brussels