Kyla susidomėjimas drambliniais česnakais. Jie lengvai prisitaiko prie klimato sąlygų ir auginami panašiai kaip žieminiai. Tačiau norint gauti didelį ir kokybišką derlių, būtina visus darbus atlikti laiku ir žinoti keletą šių daržovių auginimo ypatumų.

Pagrindiniai dramblinių ir žieminių česnakų skirtumai yra ropelių dydis ir skoninės savybės. Dramblinių česnakų ropelės ir skiltelės gerokai didesnės. Skiltelė gali sverti net iki 100 g, o visa ropelė – iki 500 g. Tokį ropelių dydį, masyvią anžeminę augalo dalį ir intensyvų augimą lemia genetiškai užprogramuotas aukštas, palyginti su kitais česnakinių genties porūšiais ar rūšimis, dramblinių česnakų ploidiškumo lygis.

Drambliniai česnakai, kitaip nei žieminiai, žiedynuose neformuoja orinių svogūnėlių. Jų sėjinukai, dar vadinami sodinukais, susidaro prie ropelės po žeme ir dažniausiai yra po jos išoriniu lukštu arba susijungę trumpa, panašia į šakniaplaukį, jungtimi. Viena ropelė gali suformuoti nuo 3–5 iki 10 kietu išoriniu apvalkalu dengtų sodinukų, panašaus dydžio kaip lazdyno riešutų.

Lietuvoje drambliniai česnakai kol kas populiaresni tarp daržininkų mėgėjų. Plotai dar maži, dažnai sodybose pasisodinama po kelias dešimtis augalų. Auginant nedidelį česnakų kiekį, visi darbai atliekami rankomis, pasodinę daugiau augintojai bando iš dalies arba visiškai mechanizuoti priežiūros darbus.

Pagrindiniai veiksniai, turintys daugiausia įtakos šių daržovių vystymuisi ir augimui, yra sveika dauginamoji medžiaga, tinkamos dirvos parinkimas, gera pasėlių priežiūra, derliaus nuėmimo laikas, džiovinimas. Daug įtakos turi ir meteorologinės sąlygos. Dramblinių česnakų, kaip ir kitų augalų, fotosintezės intensyvumas ir ropelių produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip efektyviai šaknys pasisavina maisto medžiagas iš dirvožemio. Tik gerai išsivysčiusios šaknys geba aprūpinti augalus vandeniu ir maisto medžiagomis, gerina šių augalų ištvermingumą žiemą ir lemia tolesnį sėkmingą ropelių vystymąsi bei augimą.

Drambliniai česnakai (lot. Allium ampeloprasum var. Ampeloprasum) priklauso česnakinių augalų (Allium) genčiai. Dėl savo kilmės jie panašesni į porus ir laikomi daržinių porų porūšiu. Daržinių porų (Allium ampeloprasum L.) rūšies pirminis genofondas pasižymi didele genetine ropelių dydžio, formos, žiedų spalvos, dauginimosi būdo ir kitų savybių įvairove. Dėl šių botaninių skirtumų rūšį sudaro keli porūšiai, kurių vienas ir yra drambliniai česnakai. Šių augalų gebėjimas formuoti ropeles ir jose esantys biocheminiai junginiai juos daro labai panašius į valgomuosius arba vadinamuosius žieminius česnakus (Allium sativum L.).

Dauginamosios medžiagos ruošimas ir sodinimas

Drambliniai česnakai dauginami tik vegetatyviai – skiltelėmis arba sodinukais. Žiedynuose susiformavusios sėklos yra sterilios ir nedaigios. Dauginant sodinukais, prekinio dydžio ropelės užauga po 2–3 metų. Pirmaisiais metais užauga nežydintis augalas, kuris suformuoja tvirtą vienaskiltę ropelę. Antraisiais metais ši ropelė dalijasi į atskiras skilteles, tačiau dažniausiai susiformuoja mažesnio dydžio ropelės su 2–3 skiltelėmis. Nors auginimui iš sodinukų gali prireikti papildomų metų, tai yra gera medžiaga, norint padidinti dramblinių česnakų dauginimosi koeficientą.

Siekiant pagerinti sodinukų daigumą, rekomenduojama mechaninėmis priemonėmis atsargiai, nepažeidžiant minkštimo, suskaldyti arba pašalinti išorinį apvalkalą, prieš tai maždaug parą pamirkius vandenyje.

Norint sulaukti derliaus jau antraisiais metais, sodinamos skiltelės. Atrenkamos sveikos, mechaniškai nepažeistos, stambios ir vidutinio dydžio. Nors iš stambesnių skiltelių išauga didesnio dydžio ropelės, optimalus dramblinių česnakų sodinamos skiltelės svoris turėtų būti apie 20–50 g. Profilaktikai nuo ligų sukėlėjų skiltelės vieną parą mirkomos 0,05 proc. koncentracijos kalio permanganato tirpale. Atliekant terminę dezinfekciją, skiltelės 10–15 min. laikomos karštame, apie +50 ^oC temperatūros vandenyje. Taip pat naudinga prieš pat sodinimą dauginamąją medžiagą pamirkyti tirpaluose su biostimuliatoriais, skatinančiais šaknų vystymąsi.

Lietuvos klimato sąlygomis dramblinių česnakų skiltelės sodinamos rudenį, spalio antroje pusėje. Sodinukus galima pasodinti anksčiau. Sodinimo schema priklauso nuo auginamo ploto, priežiūros darbams turimos technikos, skiltelių dydžio. Nedidelius kiekius geriausia sodinti lysvėse. Jose susidaro palankesnės sąlygos pasišalinti pertekliniam vandeniui, be to, geriau supurenamas dirvožemis. Skilteles sodinant lysvėse ir augynus prižiūrint rankomis, atstumas tarp eilučių turėtų būti apie 30 cm, eilutėje tarp augalų – 15–20 cm. Skiltelės į žemę įterpiamos 10–15 cm ir giliau. Smulkesnės skiltelės sodinamos sekliau, stambesnės – šiek tiek giliau. Per giliai pasodintos skiltelės vėliau sudygsta, užsitęsia jų vegetacija.

Norint pagerinti žiemojančių dramblinių česnakų apsaugą nuo didelių šalčių ir ypač staigių temperatūros svyravimų, pasėlius naudinga mulčiuoti. Geriausia durpėmis, šiaudais, žole.

Dirvos parinkimas ir pasėlių priežiūra

Dirva drambliniams česnakams auginti turėtų būti parenkama saulėtoje, nuo vyraujančių vėjų apsaugotoje vietoje. Jie gali augti iš dalies pavėsingose vietose, tačiau tada bus smulkesnės ropelės. Šie augalai mėgsta neužmirkusią, derlingą dirvą, turinčią daug maisto medžiagų. Kad jas augalai pasisavintų, įtakos turi ir šaknų sistemos išsivystymas. Kuo didesnė šaknų masė, tuo daugiau maisto medžiagų augalai pasisavina net susidarius ir nepalankioms augimo sąlygoms. Svarbų vaidmenį šaknų siurbiamajai galiai turi dirvos granuliometrinė sudėtis. Drambliniai česnakai nėra jautrūs dirvos sudėčiai, tačiau tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo (geriausia priesmėlio), purios, turinčios daug organinių medžiagų, neutralaus (pH 6–7) rūgštumo dirvos. Šių daržovių nereikėtų sodinti po įprastų česnakų ir kitų šios šeimos augalų. Į tą patį lauką galima sodinti ne anksčiau kaip po 4 metų.

Drambliniai česnakai auga intensyviai, todėl svarbus yra optimalus tręšimas ir drėgmės kiekis dirvoje. Per sausras, ypač jeigu jos būna lapų augimo ir ropelių formavimosi tarpsniu, pasėlį būtina laistyti. Taip pat, kai išdžiūsta maždaug 5 cm gylio dirva. Tą daryti geriausia anksti ryte, patartina nesudrėkinti augalų lapų, kad išvengtume grybinių ligų. Palieta dirva turėtų būti lengvai drėgna, o laistyti nebereikėtų likus 2–3 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Sudygus skiltelėms, taip pat po laistymo ar intensyvesnio lietaus – purenami tarpueiliai. Purenimas mažina piktžolių kiekį.

Drambliniams česnakams, kaip ir daugeliui kitų rūšių augalų, reikalingiausi maisto elementai yra azotas, fosforas ir kalis. Kai trūksta azoto, lėtėja ropelių augimas, gelsta lapai, išauga žemesni augalai. Dėl to sumažėja produktyvumas, prastėja derliaus kokybė. Fosforas būtinas šaknų sistemai vystytis ir derliui formuotis. Kai fosforo trūksta, lėčiau vystosi šaknys, sutrinka lapijos augimas, lapų galai tampa raudono arba violetinio atspalvio. Kalis didina atsparumą nepalankioms žiemojimo sąlygoms ir ligų sukėlėjams, gerina derliaus kokybę ir produkcijos laikymąsi.

Kai trūksta mikroelementų, dramblinių česnakų lapuose pasireiškia įvairios chlorozės, gelsta ar deformuojasi tiek senesni, tiek jauni vidiniai lapai. Optimaliai augti reikalingiausi mikroelementai siera, manganas, varis, boras.

Drambliniai česnakai tręšiami panašiai kaip ir kiti česnakinių šeimos augalai, tačiau per dideli kiekiai trąšų gali skatinti intensyvų lapų augimą, o ne šaknų formavimąsi. Tokiu atveju susidarys mažesnės ropelės. Mineralinės fosforo, kalio ar kompleksinės rudeninės trąšos išberiamos ir įterpiamos ruošiant dirvą prieš pat sodinimą.

Azoto trąšomis drambliniai česnakai tręšiami pavasarį, kai sudygsta skiltelės ir pradeda augti pirmieji lapeliai. Pradėjus augalams augti, svarbiausias elementas yra ir fosforas, todėl kartu su azoto trąšomis verta pamaišyti kompleksinių trąšų, turinčių didesnį kiekį fosforo, arba trąšų, kurios buvo naudotos iš rudens.

Skystomis kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis augalus reikėtų pradėti tręšti 5–6 lapų augimo tarpsniu. Šis tręšimas kartojamas 3–4 kartus kas dešimt dienų. Tręšti baigiama liepos pradžioje.

Norint naudoti organines trąšas, drambliniams česnakams tiktų gerai perpuvęs mėšlas ar kompostas, jeigu priešsėlis nebuvo jais tręštas.

Esant nepalankiems veiksniams ar stresinėms augimo sąlygoms – ekstremalioms temperatūroms ar jų svyravimams, kai česnakai sunkiai pasisavina trąšas iš dirvos, rekomenduojama augalus papildomai tręšti mitybiniais tirpalais su aminorūgštimis per lapus. Tai taupo augalų energiją, kurią jie gali nukreipti kitiems fiziologiniams procesams, padedantiems įveikti nepalankias augimo sąlygas.

Auginant dramblinius česnakus maistui, kaip ir žieminius česnakus, specifinis darbas yra žiedynstiebių šalinimas. Norint gauti kuo didesnes ropeles, vos tik išlindę žiedynstiebiai nulaužiami arba nupjaunami. Literatūroje nurodoma, kad žiedynstiebių šalinimas gali padidinti ropelių derlingumą net iki 35 procentų.

Dramblinius česnakus, kaip ir kitus česnakinių šeimos augalus, gali pažeisti kai kurios ligos ir kenkėjai. Dažniausiai pasitaikančios ligos – lapų rūdys, įvairūs puviniai. Ligų sukėlėjai dramblinius česnakus dažniau ir intensyviau apninka, kai vyrauja drėgni orai.

Iš kenkėjų pavojingiausi yra nematodai ir svogūninės musės, kurie pažeidžia šaknis ir besiformuojančias ropeles.

Norint išvengti ligų ir kenkėjų, rekomenduojama sodinti tik sveiką dauginamąją medžiagą, laikytis sėjomainos, reguliariai tikrinti augalus ir šalinti sergančius, neperlaistyti, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų, laikyti palikti tik sveikas, gerai išdžiovintas ropeles.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Jeigu skiltelės sodinamos rudenį, dramblinių česnakų vegetacija trunka apie 270–320 dienų. Ropelės raunamos, kai pagelsta ar parunda augalų lapai ir kai pradeda džiūti žiedai (tuo tikslu verta palikti kelis augalus su žiedynstiebiais). Norint nustatyti tinkamą ropelių nuėmimo laiką, iš anksto galima išrauti kelis augalus ir įvertinti, ar išryškėjo skiltelių kontūrai ropelėje. Jeigu skiltelių kontūrai dar labai neryškūs, vertėtų augalus dar 2–3 savaites palikti dirvoje.

Šie česnakai nėra labai jautrūs nuėmimo laikui, bet prastėja labai vėlai iškastų ropelių prekinė išvaizda, išoriniame lukšte ir skiltelių minkštime gali atsirasti mikropažeidimų.

Vegetacijos pabaigoje dramblinių česnakų stiebas būna trapus, o ropelės didelės, todėl, nuimant derlių, pirmiausia labai svarbu šakniavaisių pakeltuvu ar kastuvu pakirsti augalų šaknis ir iškelti ropeles, tik po to išrauti ir nupurtyti žemes.

Derlių imti, jeigu įmanoma, reikėtų sausuoju laikotarpiu.

Ropelės džiovinamos prapučiamoje vietoje po priedangomis arba gerai vėdinamose patalpose. Kai būtina, naudojami aktyviosios ventiliacijos įrenginiai. Ropelės išdžiūsta per 3–10 savaičių. Džiovinamas ropeles reikėtų apsaugoti nuo tiesioginės saulės, kad nepažaliuotų skiltelių minkštimas.

Išdžiovintos ropelės baigiamos valyti, pašalinamos šaknys, iki 2–3 cm nupjaunamas stiebkotis. Nuimant ir tvarkant derlių negalima pažeisti lukštų ir dugnelio, nes mechaniškai pažeistos skiltelės gali pradėti pūti. Drambliniai česnakai laikosi gerai. Dėl ilgo džiūvimo laikotarpio ir biologinių augalų savybių ropelės nekontroliuojamose sąlygose gali išsilaikyti net 8–10 mėnesių. Ropelės per žiemą laikomos sandėlyje dėžėse arba stelažuose 20–30 cm sluoksniu. Optimali laikymo temperatūra nuo 0 iki +4 °C.

Apibendrinant dramblinių česnakų auginimo ypatumus, reikia pastebėti, kad dabar jų dauginamosios medžiagos kaina gerokai didesnė negu žieminių česnakų. Siekiant gauti gerą ir kokybišką derlių, reikia visus darbus atlikti laiku ir laikytis rekomenduojamų auginimo technologinių elementų. Dėl per mažo sodinamųjų skiltelių dydžio, per didelio kiekio trąšų per vegetaciją, nenuoseklaus laistymo ar oro sąlygų, taip pat dėl per ankstyvo derliaus nuėmimo dažnai nesiformuoja skiltelės ir vystosi vienaskiltės ropelės. Todėl reikėtų sodinti tinkamo dydžio skilteles, nepertręšti augalų, reguliariai laistyti ir nuimti derlių, kai pradeda nykti lapai. Dramblinių česnakų veislių pasirinkimas labai nedidelis, tačiau iš esamos pasiūlos verta atsirinkti geriausiai augančius pavyzdžius. Dauginamąją medžiagą reikėtų įsigyti specializuotuose sėklų prekybos tinkluose ar parduotuvėse.

***

Drambliniai česnakai yra kilę iš Viduržemio jūros regiono, tačiau šie daržo augalai vegetatyviai dauginami visame pasaulyje. Komerciniais tikslais jie auginami Kinijoje, Indonezijoje, Tailande, Egipte ir kitose šalyse. Viena didžiausių Europos augintojų ir vartotojų yra Italija.

***

Drambliniai česnakai dėl savo gražių žiedų dažnai auginami dekoratyviniams tikslams aplinkai puošti, taip pat efektyvus augalas siekiant atbaidyti kenkėjus. Auginant česnakus šiais tikslais, toje pačioje vietoje juos galima palikti keletą metų. Paliktos augti, nepersodintos ir nepadalytos skiltelės ropelėse kitais metais pasidalija ir suformuoja grupę žydinčių stiebų – po vieną žiedynstiebį ir žiedyną iš kiekvienos skiltelės.

***

Dramblinių česnakų skiltelių minkštimas ne toks aštrus ir labiau primena porų ir česnakų derinį. Dėl švelnesnio ir saldesnio poskonio drambliniai česnakai puikiai tinka vartoti tiems, kurie nepageidauja stipraus specifinio česnakų kvapo ir skonio. Kulinarijoje galima vartoti daug dramblinių česnakų, ypač keptuose patiekaluose, troškiniuose ar padažuose. Puikiai tinka skrudinti ant grotelių. Šviežios skiltelės gali būti naudojamos kaip švelnaus skonio salotų ar marinatų priedas, o susmulkintas minkštimas labai tinka ruošiant lengvus česnakinius užtepus.

***

Drambliniai česnakai turi gydomųjų savybių ir gali būti vartojami ligų prevencijai. Šių augalų ropelės, nors ir švelnesnio skonio, vis tiek turi sieros junginio alicino, kuris pasižymi antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis, todėl stiprina organizmo imuninę sistemą. Drambliniai česnakai turi stiprių antioksidantų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio. Šios daržovės gerina kraujotaką, gali turėti įtakos reguliuojant kraujospūdį, sumažinti cholesterolio lygį.