Tvarumas žemės ūkyje jau ne pasirinkimas, o būtinybė. Tačiau kaip žinoti, ar ūkis atitinka tvarumo standartus? Įvertinti tai padeda konkretūs kriterijai ir vertinimo metodai.

Viešojoje erdvėje ir tarp tyrėjų diskutuojama apie tvaraus ūkio sampratą ir šios koncepcijos įgyvendinimą. Tarptautinės organizacijos, norėdamos apibrėžti tvarų ūkį, naudoja daugybę kriterijų ir jų kombinacijų, kurie apima šiuos aspektus:

• ekonominius;
• socialinius;
• aplinkosauginius;
• technologinius;
• gyvūnų gerovės ir kt.

Vis dažniau susiduriama su klimato kaitos padariniais, aprūpinimo maistu, saugaus ir sveikatai palankaus maisto tiekimo klausimais, todėl Lietuvai reikia nusistatyti, koks ūkis laikomas tvariu, kokie kriterijai apibrėžia tvarumą, kaip įgyvendinti šią koncepciją. Tai svarbu ir dėl finansinės paramos, mat Europos Komisija daug dėmesio skiria tvariems ūkiams ir ūkininkavimo metodams, kai kuriais atvejais numato paramą tik už tvarius gamybos metodus.

Kalbant apie pieno ūkius, Lietuva 2017 m. prisijungė prie Roterdamo pienininkystės deklaracijos ir įsipareigojo plėtoti tvarų pienininkystės sektorių, tačiau tuomet nenumatyta, kokie veiksmai ar priemonės tai leistų įgyvendinti. Analizuojant pieno ūkių tvarumą svarbu paminėti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO), kurios tikslas – pasirūpinti, kad žmonės reguliariai valgytų kokybišką maistą, gyventų aktyviai ir sveikai.

Tvarūs pieno ūkiai modernizuoja fermas taip, kad užtikrintų komfortiškas gyvulių augimo sąlygas, melžti ir gyvulių būklei stebėti naudoja robotus. Estijos mokslininkai imitavo pieninių galvijų ūkininkavimo sistemą, pritaikę genetinius ir ekonominius parametrus, kurie parodė, kad daugiausia dėmesio skiriama didesniam karvės produktyvumui užtikrinti, nekenkiant gyvulio sveikatos ir gerovės rodikliams.

Jordanijoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad sausųjų medžiagų suvartojimas nulemia karvių produktyvumą ir efektyvumą. Dėl brangstančių pašarų kyla šėrimo sistemų alternatyvų, užtikrinančių pakankamą baltymų kiekį, poreikis.

Šveicarų bandymai rodo, kad nuo pasirinktos pienininkystės sistemos (bandos dydžio, veislės, gyvulių produktyvumo, ploto, šėrimo ir vėdinimo strategijos) priklauso ir amoniako bei metano emisijų kiekis.

Airių tyrėjai pastebi, kad šiuolaikinėse tvarios pienininkystės sistemose, siekiančiose optimizuoti bandą ir užtikrinti atskirų gyvulių poreikius, tikslinga taikyti naujas technologijas, kurios apima skaičiavimus, elektroniką ir vaizdo įrašus. Tokios sistemos suteikia galimybę realiu laiku įvertinti gyvulių būklę, aptikti sumažėjusio produktyvumo karves. ES tvarių ūkių sistemų pavyzdžiai pateikiami žemiau.

Gyvulininkystės sektoriuje tvarumui vertinti naudojamas ne vienas metodas, tarkime, „Delphi“, IDEA, MESMIS, MOTIFS, RISE, SAFE ir kt.

Vienas žinomiausių metodų – MOTIFS (angl. Monitoring Tool for Integrated Farm Sustainability). Jį taikant pasirinkti tvarumo kriterijai yra vienodai svarbūs, išskyrus ekonominį produktyvumą ir dirvožemio kokybę. Šis metodas taip pat atsižvelgia į ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį aspektus.

Vadovaujantis MOTIFS metodu, ekologiškai tvarus žemės ūkis veikia aukščiausiu ekologinio efektyvumo lygiu pagal principą – pagaminti daugiau su mažiau. Tai sukuria pridėtinę vertę, sumažina išteklių naudojimą ir poveikį aplinkai. Ekologiškai tvarus ūkis taip pat veikia stabilioje agroekosistemoje, kuri užtikrina:

• optimizuotą gamybą, kai tausojami gamtos ištekliai, pvz., dirvožemis, vanduo;
• maksimaliai uždarus fizinius ir biologinius ciklus;
• maksimaliai išlaikomą biologinę įvairovę.

Ekonomiškai tvarus žemės ūkis maksimaliai padidina pridėtinę vertę, padengia bent patirtas išlaidas, užtikrina produktyvią gamybą ir maksimalų našumą. Taip pat sumažina žemės ūkio veiklos riziką, o tai lemia, kad, tarkime, pasikeitus palūkanų normai ar kritus pelnui, nereikia stabdyti veiklos.

Pagal šią metodiką, socialiai tvarus žemės ūkis apima:

• ūkininkų teisę į būstą, pajamas, sveikatą, darbą ir geras darbo sąlygas, švietimą;
• tapatybės išlaikymą, leidžiantį gyventi pagal vertybes, be visuomenės normų;
• socialinį kapitalą, kuris sukuria plačią socialinės paramos žemės ūkiui bazę.

MOTIFS metodikoje numatyta, kad, vertinant tvarumo rodiklius, reikia atsižvelgti į tokius kriterijus:

• priežastinį ryšį – ar yra akivaizdus ir tiksliai apibrėžtas ryšys tarp rodiklio ir stebimo reiškinio;
• jautrumą – ar pasikeitusi situacija atspindi rodiklio vertės pokytį;
• tvirtumą – ar tinkamai parinktas rodiklio skaičiavimo metodas, ar jo vertė minimaliai priklauso nuo išorinių veiksnių;
• etalonų naudojimą – ar rodiklio reikšmės lengvai suprantamos ir interpretuojamos.