Ekologiniuose soduose ir tam tikrais kitais atvejais pomedžiuose herbicidai nenaudojami, taikomi kiti priežiūros būdai. Kokie jie yra ir kokius pasirinkti?

Ekologiniuose ir jaunuose soduose, kur nenaudojami herbicidai su glifosato veikliąja medžiaga, pomedžių piktžolės naikinamos mechaniškai. Tam naudojamos sekliai dirvą purenančios frezos. Teigiamas šio dirvos priežiūros būdo aspektas yra tai, kad pomedžių juostose mechaniškai sunaikintos piktžolės nebesudaro konkurencijos sodo augalų šaknims dėl drėgmės ar maisto medžiagų. Be to, purenant frezomis į dirvą įterpiamos pomedžiuose išbertos trąšos. Po sekliai įdirbtos dirvos sluoksniu sodo augalams susidaro optimalios dirvos drėgmės sąlygos.

Neigiamas mechaninio dirvos purenimo pomedžiuose aspektas yra tas, kad dažnai įdirbant dirvą sugadinama jos struktūra ir viršutiniame, geriausiai įtręštame, sluoksnyje pažeidžiamos ar visai sunaikinamos sodo augalų šaknys. Be to, tokia dirvos priežiūros sistema gana brangi dėl greito frezų darbinių dalių nusidėvėjimo. Taikant šią dirvos priežiūros sistemą jaunuose soduose padargai gali daugiau ar mažiau pažeisti vaismedžių kamienų žievę.

Mulčiavimas įvairiomis medžiagomis

Įvairiomis medžiagomis mulčiuotuose pomedžiuose visai eliminuojama ar maksimaliai sumažinama piktžolių konkurencija su sodo augalų šaknimis dėl vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų. Sudaromos puikios sąlygos vystytis sodo augalų šaknų sistemai ne tik gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, bet ir turtingiausiame paviršiniame dirvos sluoksnyje. Dažnu atveju pomedžiuose po mulčiu susidaro sodo augalams optimalios dirvos drėgmės sąlygos.

Neigiamas šios pomedžių priežiūros sistemos aspektas tas, kad, atsižvelgiant į mulčiui naudojamas medžiagas, tai gana brangu. Neužtenka vieną kartą pamulčiuoti, ilgainiui mulčio dangą reikia papildyti. Be to, naudojant įvairias mulčio medžiagas dažnai sudaromos sąlygos veistis peliniams graužikams.

Pomedžiams mulčiuoti naudotina: durpės, mėšlas, rapsų stiebai, javų šiaudai, medžių žievės, pjuvenos ar drožlės, polietileno plėvelė, speciali agrodanga.

Durpės – vienos geriausių mulčiavimo medžiagų, bet brangios. Šiam tikslui geriausiai tinka nesusiskaidžiusios aukštapelkių durpės. Durpių mulčio sluoksnį reikia kas 2–3 metus atnaujinti, nes jos susiskaido (mineralizuojasi), sluoksnis suplonėja. Kadangi durpės brangios, dažniausiai jomis mulčiuojama ne visa pomedžių juosta, bet tik apie naujai pasodinto sodo ar uogyno augalus. Užbėrus durpių aplink ką tik pasodintus sodo augalus, sudaromos puikios dirvos oro ir drėgmės sąlygos naujoms šaknims augti ir augalui prigyti.

Mėšlas taip pat gera mulčiavimo medžiaga tik, deja, pastaraisiais metais šiaudingo mėšlo, kuris tinkamiausias mulčiuoti, yra mažai. Šiuo metu dažniausiai, ypač didesniuose gyvulininkystės kompleksuose, gaunamas skystas mėšlas, kuris gerai tinka tręšti, bet visai netinka mulčiuoti.

Pamulčiavus šiaudingu mėšlu pomedžius, sudaromos ne tik puikios dirvos oro ir drėgmės sąlygos paviršinei augalų šaknų sistemai, bet ir patręšiama iš mėšlo besiplaunančiomis maisto medžiagomis. Ilgainiui mėšlui mineralizuojantis sodo augalai papildomai aprūpinami maisto medžiagomis, tad mineralinėmis trąšomis galima tręšti daug saikingiau. Dėl mėšlo mineralizacijos mulčio sluoksnį reikia kas 2–3 metus atnaujinti. Tiesa, su mėšlu patenka ir daug piktžolių sėklų, kurios sudygsta ir vešliai pomedžiuose auga. Vadinasi, šiaudingu mėšlu pamulčiuotas pomedžių juostas gali tekti nupurkšti ir herbicidais.

Jeigu šiaudingo mėšlo yra nedaug, kaip ir durpėmis, galima mulčiuoti ne visą pomedžių juostą, o tik šaknų zoną apie vaismedį po jo pasodinimo. Taip bus sunaudojama mažiau mėšlo, bet jis atliks gerą darbą – augalų sodinimo metais užtikrins puikias dirvos drėgmės ir oro sąlygas šaknų zonoje.

Susmulkintais rapsų stiebeliais storu sluoksniu mulčiuotos pomedžių juostos užtikrina ne tik puikias dirvos oro ir drėgmės sąlygas sodo augalams, bet ir stiebeliai irdami praturtina dirvožemį boro. Jo Lietuvos dirvožemiuose dažniausiai trūksta. Be to, yra nuomonių, kad, pamulčiavus rapsų stiebeliais, peliniai graužikai mažiau veisiasi negu pamulčiavus šiaudais. Deja, šis mulčias dar labai mažai naudojamas.

Storu šiaudų sluoksniu pomedžių juostas taip pat galima mulčiuoti. Naudojant šiaudus reikia prisiminti, kad būtina sistemingai ir efektyviai naikinti pelinius graužikus sode, nes šiauduose jiems geros sąlygos įsirengti lizdus ir daugintis.

Storu smulkintos medžių žievės sluoksniu mulčiuotų augalų šaknims taip pat yra puikios sąlygos vystytis pomedžiuose.

Pomedžiams mulčiuoti tinka ir medžių pjuvenos ar drožlės. Jos ilgainiui mineralizuojasi, tam mikroorganizmai panaudoja dirvožemio azotą, kurio reikia ir sodo augalų šaknimis. Vadinasi, pamulčiavus pomedžius pjuvenomis ar drožlėmis, būtina pavasarį sodo augalams skirtą azoto normą padidinti iki 10–20 proc., kad šaknims jo nepritrūktų ir taip pat pakaktų pūvančioms pjuvenoms ar drožlėms skaidyti. Azoto norma taip pat didinama ir tada, kai užberti kiti organiniai mulčiai, tokie kaip žievės, šiaudai. Aišku, uždėjus storą mėšlo sluoksnį, azoto netrūks, o kartais gali būti ir per daug, ypač sodo augalams netinkamu metu – antroje vegetacijos pusėje.

Pastaraisiais metais vis plačiau sodo augalams mulčiuoti naudojama balta ar juoda stabilizuota polietileno plėvelė ar speciali stora agrodanga. Polietileno plėvelė ypač tinka lašiniu būdu drėkinamuose soduose. Toks mulčiavimas, jeigu tinkamai sodas prižiūrimas, yra ilgaamžis. Didžiausias trūkumas, kad, šienaujant tarpueilius ar kultivuojant dirvą, su padargais dažnai užkabinama ištiesta plėvelė ir ji nuplėšiama ar kitaip sugadinama. Siekdami to išvengti dažnai sodininkai siaurą juostą, kur baigiasi įkasta plėvelė ir prasideda veja ar juodasis pūdymas, nupurškia herbicidais. Vadinasi, prižiūrint tarpueilius žoliapjovės ar kultivatoriai važiuoja 10–20 cm atstumu nuo patiestos plėvelės, o ta siaura juostelė pagal poreikį apipurškiama herbicidais. Taip nepažeidžiama plėvelė, o herbicidų sode naudojama iš dalies labai mažai.

Taigi, tinkamai parinktas dirvos priežiūros būdas sodo pomedžių juostose yra viena iš svarbiausių priemonių, leidžiančių užtikrinti sėkmingą vaismedžių konkurenciją dėl drėgmės, maisto medžiagų, net dėl šviesos ir sudaryti optimalias vaismedžių augimo ir vystymosi sąlygas. Ypač nepriekaištingai prižiūrėti būtina jaunų sodų pomedžius. Deja, dar ir pastaraisiais metais tenka matyti ką tik įveistų sodų, kur prie vaismedžių sukalti raudonai nudažyti kuoliukai – kad tarp suaugusių ir sėklas barstančių piktžolių matytųsi jų užgožti vaismedžiai, o jaunų sodų priežiūra apribojama vienu ar dviem tarpueilių nušienavimais. Toks naujų „sodininkų“ darbo stilius – tai ne tik ekonominiai nuostoliai, bergždžias išmokų reikalavimas, bet ir pasityčiojimas iš sodininkystės verslo.

***

Mulčiuojant bet kokiais mulčiais sudaromos geros sąlygos veistis peliniams graužikams, tad juos būtina reguliariai naikinti. Ypač tai aktualu, jeigu įrengtas lašinis laistymas. Laistomuose ir mulčiuotuose soduose ar uogynuose nenaikinami peliniai graužikai, ypač kai žiemą susidaro gili sniego danga, gali ne tik apgraužti augalų šaknis ar kamienus, bet ir stipriai pažeisti laistymo sistemą. Ją atkurti sunku ir brangu.