Jūsų dėmesiui du ryškiausi „Renault“ egzemplioriai – 2024-ųjų Europos „Metų automobilio“ rinkimuose triumfavęs Scenic E-Tech electric ir ką tik Senojo žemyno rinkoms pristatytas Symbioz.

Lengvųjų „Renault“ modelių meniu šiuo metu siūloma 10 skirtingo dydžio automobilių, iš kurių tik 2 nėra pozicionuojami kaip visureigiai, tai – Clio ir Kangoo. Visi kiti per keletą pastarųjų metų mutavo į tikrų tikriausius krosoverius arba akiplėšiškai tokiais apsimeta. Išsiaiškinkime, kuriai kategorijai priklauso Scenic E-Tech electric ir Symbioz.

Duoklė madai

Prancūzų automobilių gamintojus sunku apkaltinti fantazijos ar drąsos stoka. Jie padovanojo pasauliui tokius egzotiškus ratuočius, kaip Avantime, Fluence ar Vel Satis, sulaukusius, švelniai tariant, kontraversiškų reakcijų ir šmėžavusių keliuose ne ilgiau nei rudens padangėje matomi meteoritai. Tačiau kai kurie „Renault“ inžinierių kūriniai buvo neabejotinai genialūs, tapę naujų rinkos segmentų pradininkais. 1996-aisiais pasirodęs kompaktiškas vienatūris Scenic taip tik toks: fantastiškai universalus, funkcionalus ir praktiškas, su didesne nei daugelio didelių universalų interjero erdve, o drauge nepriekaištingai atrodantis ir ekonomiškas. Nors jis gimė kaip eksperimentinė Megane versija, netruko sulaukti pripažinimo ir įkvėpė konkurentus siūlyti analogus. Kaip tik dėl koncepcijos sėkmingumo per keletą vėlesnių metų debiutavo ir Opel Zafira, Toyota Corolla Verso, Volkswagen Touran, Ford C-Max ir keletas kitų vienatūrių.

Tačiau technikos pasaulyje nėra nieko amžino. Ženevos parodoje 2006-aisiais pasirodęs Nissan Qashqai turėjo kiek aukštesnę sėdėjimo poziciją ir prošvaisą, taip pat visureigišką išvaizdą. Nors šiuos dalykus sunku pavadinti kitaip nei smulkmenomis, pasirodo, būtent jų trūko „tobulo“ automobilio receptui. „Parketiniai“ visureigiai pradėjo pašėlusiai daugintis, kaip kokie bestuburiai (beje, būtent ši gyvybės forma sudaro net 97 proc. visų mūsų planetos gyvūnų). Kadangi pirkėjų kaprizai nekvestionuojami, bemaž visi automobilių gamintojai klasikinius hečbekus, universalus, kupė ir vienatūrius pavertė krosoveriais.

„Renault“ strategai net ir labai norėdami tokių dalykų ignoruoti negalėjo, todėl beveik visi modeliai: Megane, Captur, Arkana, Austral, Rafale, Espace, Scenic, o nuo šio rudens ir Symbioz (išsamiai apie jį kiek vėliau), pristatomi kaip „miesto visureigiai“.

Racionalumo paieškos

Įdomu tai, kad visi šie automobiliai skiriasi tik dydžiu. Absoliuti dauguma technologinių ir stilistinių sprendimų yra arba identiški, arba labai panašūs. Septintuoju prancūzišku krosoveriu tapęs Scenic vizualiai pabėgo nuo savo pirmtako per patrankos šūvį. Kėbulas atrodo kampuotas, tačiau neturi beprasmių briaunų ar dizaino detalių. Proporcijos kuria dinamiško ir tvirto automobilio su ryškiais firminiais bruožais – modernia ir patrauklia priekinių LED žibintų dėlione, mažyčiais „Renault“ logotipo rombais inkrustuotomis radiatoriaus grotelėmis, įleistomis durelių rankenėlėmis, dideliais plastikiniais ratų arkų apvadais ir t. t. – įspūdį.

Vidaus vaizdas iš esmės toks pat, kaip ir kitų pastaraisiais metais pristatytų ar atnaujintų „Renault“ modelių. Salonas gana paprastas, be nepamatuotų pretenzijų į prabangą, bet protingai suprojektuotas ir siūlantis keletą ypač ergonomiškų sprendimų. Tarkime, po centrinės konsolės viduryje sumontuotu multimedijos ekranu yra „greitųjų“ fizinių ir jutiklinių mygtukų klimato kontrolei ir kitoms svarbiausioms funkcijoms valdyti juosta, o po ja – nedidelis „balkonėlis“ su mobiliojo telefono laikikliu. Sėdinčiuosius gale skiriančiame atlenkiamame porankyje įrengti du tokie laikikliai, kurių poziciją galima reguliuoti, atsižvelgiant į keleivių skaičių ir poreikius.

Įspūdingas panoraminis stoglangis Solarbay su elektrochromine technologija. Ji pagrįsta ličio jonų judėjimu metalų oksiduose. Stiklas padengtas plonesnėmis nei žmogaus plaukas laidininkų plėvelėmis, kuriose elektra jonus priverčia „migruoti“ ir tuo pat metu radikaliai keisti šviesos laidumą per stoglangį vienu mygtuko paspaudimu arba naudojant „Google“ balso komandą. Lig šiol tokia salono erdvę itin efektyviai taupanti technologija buvo naudojama tik prabangiausiuose Mercedes ar McLaren modeliuose.

Šiek tiek stebina kukli interjero apdaila. Tačiau „Renault“ turi geležinį argumentą: didžioji dalis liečiamų ar tik matomų paviršių pagaminti iš perdirbtų arba atsinaujinančių medžiagų. Prancūzai vardija, kad vairuotojo erdvėje – nuo prietaisų skydelio gaubto iki durelių daiktadėžių ir kilimėlių – iki 80 proc. pagaminta iš įvairių pramonės atliekų polipropilenų, biologinės kilmės medžiagų, medvilnės ataudų, perdirbto plastiko, plieno ir kt.

Salone nenaudota natūrali oda: vairaračio užvalkalas pagamintas iš grūdėtos dangos audinio, o sėdynės – iš perdirbto pluošto. Šios medžiagos palieka mažesnį anglies dvideginio pėdsaką nei oda, tačiau nė kiek nesumažina kokybės pojūčio ar patogumo potyrių. Beje, tokiais pat taupymo ir optimizavimo principais vadovautasi gaminant kėbulą ir važiuoklę. Iki 80 proc. dalių – iš jau kartą kitu pavidalu gyvavusių juodųjų metalų ar aliuminio.

Elektriniai koziriai

Tačiau svarbiausi Scenic skirtumai nuo kitų „Renault“ šeimos modelių plika akimi beveik nepastebimi. Sugrįžęs į didžiąją automobilinių kovų areną (ketvirtosios kartos Scenic gamyba nutraukta 2022-aisiais), jis atsikratė vidaus degimo variklio ir tapo Scenic E-Tech electric. Oficialius skiriamuosius krosoverio bruožus turintis ratuotis siūlomas su 125– 160 kWh galios elektros varikliu ir vienu iš dviejų baterijų paketų. Mažesniojo talpa 60 kWh, didesniojo – 87 kWh. Su tokiu energijos rezervu galima įveikti iki 625 km (pagal WLTP metodiką). Oficialios elektros sąnaudos – 16,8 kWh/100 km, tačiau po savaitę trukusios draugystės ir beveik 1 000 km kelionių su malonumu fiksavau net 15 kWh/100 km nesiekiantį rezultatą. Žinoma, jis gali gana stipriai keistis, atsižvelgiant į konkretaus vairuotojo įpročius ir norus pasimėgauti 300 Nm siekiančio maksimalaus sukimo momento privalumais, bet kad keliauti pigiai galima be didesnių pastangų – neginčijamas faktas.

Taupyti energiją padeda Scenic E-Tech electric įdiegta keturių lygių rekuperacinio stabdymo sistema. Važiuojant ji įsijungia, kai nukeliate koją nuo akceleratoriaus pedalo – tada automobilio kinetinė energija paverčiama elektros energija, kuri kaupiama akumuliatoriuje. Kai stabdymo sistema naudojama energijai surinkti, elektros variklis papildomai veikia ir kaip generatorius. Atsižvelgiant į nuotaiką ir kelio tipą, dviem už vairo esančiomis mentelėmis galite pasirinkti vieną iš keturių lygių: nuo 0 (rekuperacijos nėra – atleidus akceleratoriaus pedalą automobilis rieda tuo pačiu greičiu) iki 3, kai didžiąją stabdymo dalį atlieka variklis.

Prireikus papildyti energijos atsargas ilgesnėje kelionėje, priverstinę pauzę galima sutrumpinti iš anksto paruošiant akumuliatorių – išnaudojant šilumos siurblį ir nustatant optimalią baterijos temperatūrą. Sistema naudoja „Google“ žemėlapius ir automatiškai aktyvuota pradeda iš anksto ruošti akumuliatorių įkrovai, vos tik automobilis priartėja prie programėlėje pasirinktų įkrovimo stotelių. Scenic E-Tech electric gali būti įkraunamas tiek 150 kWh galingumu, tiek ir su vienfazėmis namų sistemomis.

Kaip ir pridera elektromobiliui, kelionės komfortas pavyzdinis tiek kalbant apie salone girdimus triukšmus, tiek apie pakabos darbą.

Alternatyva benzingalviams

Pabaigai apie jauniausią krosoverių kolekcijos egzempliorių, hibridinę jėgainę turintį kompaktinės klasės Symbioz. Tai visiškai naujas vardas šios prancūzų kompanijos rinkodaros specialistų arsenale, kildinamas iš senovės graikų kalbos žodžio „symbiosis“, reiškiančio „gyventi kartu“ ir koreliuojantis su keletą dešimtmečių eksploatuojamu „Renault“ šūkiu – „automobiliai gyvenimui“ (pranc. voiture à vivre). Būtent taip kadaise buvo pristatomas Renault 16 modelis.

Naujokėlis Symbioz turėtų įsisprausti tarp Captur ir Austral. Būdamas 4,41 m ilgio, jis tik kiek daugiau nei 10 cm ilgesnis už vieną savo brolių, o už kitą – maždaug tiek pat trumpesnis. Ar tikrai trūks plyš reikėjo investuoti į dar vieną alternatyvą, buvo viena pagrindinių spaudos konferencijos, premjeros proga surengtos Baltijos šalių žurnalistams, temų. Kad ir kaip būtų, Symbioz neabejotinai ras savo auditoriją, nes automobiliukas visapusiškai patrauklus. Sukonstruotas ant CMF-B platformos, kuri naudojama Clio, Captur ir Arkana modeliuose, jis perėmė geriausius „Renault“ dizaino elementus, atrodo dailiai žvelgiant visais įmanomais rakursais ir kuria netgi kiek didesnio nei iš tiesų yra krosoverio įspūdį.

Vienas stipriausių jo kozirių – efektyvus hibridinės pavaros E-Tech 145 darbas. Ši sistema tobulinama nuo 2020-ųjų (ją projektuojant prancūzų inžinieriai pateikė daugiau kaip 150 patentų), todėl pagal degalų sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį yra viena rinkos lyderių.

Iš Symbioz pristatymo renginio, vykusio netoli Gdansko, nusprendę į Vilnių grįžti sava eiga ir per Lenkiją lėkdami maksimaliais leistinais greičiais, kelionės finiše fiksavome 6,2 l/100 km benzino sąnaudas. 1,6 litro darbinio tūrio 94 AG motoras negali pretenduoti į jokias dinamiškumo aukštumas, tačiau įprastoms kasdienėms kelionėms yra visiškai pakankamas. Jam į talką nuolat atkeliaujantys du elektriniai pagalbininkai (36 kW el. variklis ir 18 kW aukštos įtampos starteris / generatorius) su išmaniąja daugiarežime pavarų dėže be sankabos dirba kaip aukščiausio meistriškumo kamerinis orkestras. Kada vyksta ratus sukančių jėgainių rokiruotės, visai nejuntama.

„Renault“ atstovų teigimu, transmisijoje yra keturios pavaros benzininiam motorui ir dvi – pagrindiniam elektros varikliui. E-Tech hybrid 145 galios pavara derina vidaus degimo variklio ir elektros variklio veikimą iki 14 skirtingų būdų, kad būtų optimizuotas degalų naudojimo efektyvumas. Iš vietos Symbioz visada pajuda elektriniu režimu, todėl mieste iki 80 proc. laiko vairuotojas gali važiuoti elektra ir sutaupyti iki 40 proc. degalų, palyginti su įprastu benzininiu varikliu. Galios pavara sukurta taip, kad greitkelyje vidaus degimo variklis galėtų tiesiogiai varyti ratus, o elektros varikliai nebūtų naudojami veltui, kaip įprastose hibridinėse sistemose.

Šis krosoveris nėra skirtas daugiavaikėms šeimoms, tačiau yra stebėtinai funkcionalus. Galinė sėdynių eilė gali būti stumdoma 160 mm amplitude. Čia susirangiusiems keleiviams lieka 221 mm vietos keliams, o bagažinės talpa – 492 litrai. Kai ant galinių sėdynių nėra keleivių, sėdynių konstrukciją galima nustumti iki pat priekinių sėdynių atlošų ir bagažinės talpą padidinti iki solidžių 624 l, nulenkus galines sėdynes – iki 1 582 litrų. Bagažinė neturi bortelio, todėl lengva pasiekti plokščias grindis ir pakrauti net stambesnius daiktus.

Kaip ir Scenic E-Tech, automobiliukas turi modernųjį Solarbay stoglangį, todėl interjeras atrodo erdvesnis nei yra iš tiesų. Brangesnės Symbioz versijos turi OpenR Link multimedijos sistemą ir galimybę naudotis daugybe išmaniųjų „Google“ funkcijų. Bazinė naujojo krosoverio kaina – 30 290 eurų. „Renault“ tikisi itin aštria konkurencija išsiskiriančioje rinkos nišoje pervilioti dalį Nissan Qashqai, Hyundai Kona, Kia Niro, Peugeot 3008 ar Toyota CH-R gerbėjų.