Ankstyvasis karvių veršingumo nustatymas – vienas iš svarbių veiksnių, lemiančių bandos reprodukciją ir pelningumą. Kai kurias karves tenka sėklinti du ar net tris kartus. Todėl ypač svarbu kuo anksčiau sužinoti sėklinimo rezultatą.

Per pastaruosius dešimtmečius, kai krizės vertė žmones priimti kuo racionalesnius gamtos, medicinos, veterinarijos mokslų sričių sprendimus, atsirado pažangių, patikimų kasdienių darbų ir problemų sprendimo būdų. Ne išimtis ir gyvulininkystė. Jai pastaraisiais metais mokslas skyrė nemažai dėmesio, atsirado naujovių, šiuolaikiškų ir konstruktyvių sprendimų.

Pieningumas didėja, vaisingumas mažėja

Sėkmingą pieno ūkio raidą užtikrina optimali bandos reprodukcija. Pastaraisiais metais Lietuvoje pieno ūkiai stambėja, didėja primilžiai, kartu daugėja įvairių reprodukcijos problemų. Dėl sutrikusio karvių vaisingumo ar pavėluoto sėklinimo ūkininkai patiria nuostolių.

Didelio produktyvumo bandose produkcijos kiekis itin susijęs su sveikata ir reprodukcija. Pastebėta tendencija – didėjant karvių pieningumui, didėja ir jų poreikiai, kuriuos vis sunkiau patenkinti, todėl prastėja reprodukcinės savybės.

Ne visos šiuolaikinių veislių pieninės karvės apsivaisina per tris mėnesius po veršiavimosi. Dažniausia neapsivaisinimo priežastis – didelis produktyvumas ir sutrikusi energijos apykaita. Energijos deficitas išnyksta pasiekus laktacijos piką. Sumažėjus produktyvumui, reprodukcijos sistema funkcionuoja sėkmingiau.

Maksimalų reprodukcinį pajėgumą karvės pasiekia 5–7 metų amžiaus. Su karvių amžiumi didėja embrionų mirtingumas, o dėl nevisaverčio kiaušinėlio išsivystymo mažėja apsivaisinimo galimybė.

Veršingumui nustatyti – ir nauji, ir seni būdai

Nevaisingomis laikomos tos karvės, kurios neapsivaisina sėklinant 4–5 kartus (arba iki 160 dienų po apsiveršiavimo). Šiuolaikinių veislių karvėms būdingi neryškūs rujos požymiai, o nuo 10 iki 40 proc. karvių apskritai neturi šių požymių. Manoma, kad tai neteisingos atrankos ir didelio produktyvumo padarinys.

Kiekvienos gyvūnų rūšies nėštumo trukmė savita. Veršingumo trukmė priklauso nuo gyvulio amžiaus, veislės, kūno masės, aplinkos temperatūros, užsimezgusio embriono lyties, ypač daug įtakos turi genetiniai veiksniai. Karvių veršingumas gali tęstis 280–286 paras.

Veršingumą nustatyti galima keliais būdais.

Išvaizda. Ypač ryškiai pasikeičia jaunesnių karvių ir telyčių šeriai – tapusios veršingos jos ima blizgėti. Nuo šešto mėnesio, kai gimda jau yra pilvo ląstoje, ryškiai padidėja dešinysis šonas.

Klinikiniai požymiai. Specialius gimdos kaklelio, makšties ir kitus pokyčius vertina veterinarijos gydytojas.

Rektinės palpacijos metodas. Juo galima nustatyti, kad dviejų mėnesių veršingos karvės vaisingas gimdos ragas yra beveik dvigubai didesnis už nevaisingą ragą. Būna nežymiai sustorėjusi vidurinė gimdos arterija.

Trijų mėnesių veršingos karvės vaisingas gimdos ragas jau 3–4 kartus didesnis už nevaisingą, keturių mėnesių ima jaustis karunkulai, o nuo penkto juntama gimdos arterijos vibracija.

Rujos stebėjimas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios užsitęsia periodas nuo veršiavimosi iki sėklinimo (servis periodas), yra nerujojimas (anestrus) po apsiveršiavimo.

Skiriamos keturios klinikinės nerujojimo formos:

• tylioji ruja,
• kiaušidžių folikulinės cistos,
• kiaušidžių funkciniai sutrikimai,
• susilaikęs geltonkūnis.

Apie kiaušidžių funkcinį pajėgumą galima spręsti pagal jų palpuojamąją formą. Tikrinama, ar kiaušidžių dariniai atitinka lytinio ciklo periodą.

Skenavimas ultragarsu. Per ultragarsinį tyrimą kiaušidžių darinius įmanoma skaičiuoti, matuoti ir, svarbiausia, atliekant pakartotinį tyrimą – tiksliai įvertinti folikulų ir geltonkūnių augimą ar regeneraciją.

Diagnozuojant ypač svarbu įvertinti folikulų augimą. Kadangi šį procesą reguliuoja hormonai, augimo faktorius, ląstelių tarpusavio sąveika ir genai, folikulų augimas geriausiai atspindi karvės reprodukcinį pajėgumą. Per lytinį ciklą folikulai auga dviem bangomis, rečiau trimis ir keturiomis. Folikulų augimo bangų skaičiui įtakos turi karvės amžius, sezonas, primilžis.

Laboratoriniai tyrimai. Tai tiksliausias būdas, vertinant hormonų (progesterono) raidos pokyčius, kurie atsiranda per nėštumą. Laboratoriniais tyrimais nustatomas karvių kiaušidžių aktyvumas ir lytinio ciklo visavertiškumas.

Progesteroną išskiria geltonkūnio ląstelės. Esant fiziologinei lytinio ciklo eigai, progesterono koncentracija kraujyje padidėja 4-ąją ciklo dieną, 8-ąją pasiekia aukščiausią lygį ir išsilaiko iki 17-os dienos.

Pagal hormonų koncentraciją nustatomas tinkamiausias sėklinimo laikas. Per rują progesterono koncentracija mažiausia. Nesumažėjęs hormonų kiekis 21–24 parą po sėklinimo rodo, kad karvė veršinga. Išnykęs lytinis ciklas ir didelė progesterono koncentracija yra susijusi su geltonkūnio ar liuteinizuotomis kiaušidžių cistomis, susilaikiusiu geltonuoju kūnu.

Gali būti naudojamas histologinis metodas – tai citologinis makšties gleivinės mėginio įvertinimas. Gleivinės ląstelių dydis ir forma ypač priklauso nuo hormonų raidos. Nėštumo pradžioje kraujyje padidėja estrogenų ir jų metabolitų. Jie pastebimai pakeičia epitelio ląstelių biologiją. Citologinis metodas yra gana tikslus, bet dėl sudėtingumo retai taikomas.

Devintame dešimtmetyje buvo sukurtas prietaisų ir antikūnų rinkinys progesteronui nustatyti. Atlikus tyrimą tiksli progesterono koncentracija nėra nustatoma, tačiau pagal testo spalvos pokyčius galima spręsti, ar ji aukšta, ar žema. Reakcija vertinama vizualiai arba elektroniniu skeneriu. Spalva vertinama po pusės valandos nuo reakcijos pradžios ir palyginama su standartine progesterono koncentracija.

Progesterono koncentracija kraujyje ir piene koreliuoja. Progesteronas yra giminiškas su pieno riebalais steroidinis hormonas, todėl piene nustatoma didesnė jo koncentracija. Santykinė kraujo ir pieno progesterono koncentracija yra tokia pati. Tyrimui netinka pieno mėginiai, paimti iš mastitu sergančių karvių, nes dėl uždegimo pakinta pieno sudėtinių dalių santykis. Didelė progesterono koncentracija 20–24 parą po sėklinimo leidžia nustatyti veršingumą tik 75 proc. tikslumu.

Šiuo metu hormonai nustatomi imunofermentinės analizės metodu (IFA) ir šio metodo pagrindu sukurti diagnostiniai rinkiniai įvairiems hormonams identifikuoti.

Metodas pagrįstas antigeno – tiriamojo hormono ir antikūno sąveika.

Tam monokloniniai antikūnai, t. y. antikūnai tik prieš tam tikrą antigeną, sujungiami su fermentu, galinčiu nuspalvinti bespalvę medžiagą. Jei nėra antigeno, t. y. tiriamojo hormono, fermentas neaktyvus, nes jis sujungtas su antikūnais. Jei įvyksta sąveika „antigenas–antikūnas“, fermentas atblokuojamas ir taip paveikia bespalvį substratą, kad jo metabolitai tampa matomi plika akimi – spalvingi. Tyrimų rezultatai nuskaitomi spektrofotometru, naudojant atitinkamą metodikoje nurodytą filtro bangos ilgį.

Suprantama, kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, tik juos įvertinęs galvijų augintojas ar veterinarijos gydytojas gali pasirinkti optimaliausią.

Imunofermentinė analizė

Panagrinėkime plačiau galimybę nustatyti karvių veršingumą IFA metodu ir šio metodo privalumus.

Ankstyvoji diagnostika. IDEXX galvijų nėštumo testas tiksliai aptinka glikoproteinus (PAGs) kraujo serume arba plazmoje (EDTA konservuotuose kraujo mėginiuose) jau 28 parą po karvės apsėklinimo. Įdomu tai, kad skirtingų gyvūnų rūšių glikoproteinų aptikimo galimybės kraujo serumo ar pieno mėginiuose yra nevienodos.

Greitas rezultatas. Rezultatai gaunami tą pačią dieną, kai buvo pristatyti mėginiai, kadangi laboratorijoje atlikti tyrimą užtrunka tik 2,5 valandos.

Patikimumas. Atliekant tyrimus iš serumo ir plazmos, diagnostinis jautrumo vidurkis yra 99,2 proc., specifiškumo vidurkis iš serumo siekia 93,8, o iš plazmos – net 95,1 procento.

Patogus darbo planavimas. Veterinarijos gydytojai gali išplėsti savo siūlomas paslaugas ūkininkams ir jiems pageidaujant išsiaiškinti ankstyvą karvės veršingumą be jokio papildomo darbo tuo pačiu metu, kai galvijams atliekami planiniai stebėsenos ar kitu tikslu atliekami infekcinių ligų tyrimai.

***

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) tyrimai iš galvijų kraujo serumo atliekami kiekvienais metais. Tyrimų skaičius svyruoja nuo šimto iki tūkstančio per metus. Nors yra nuolatinių klientų, norėtųsi, kad šia ankstyvojo karvių veršingumo tyrimų galimybe pasinaudotų daugiau ūkininkų ar veterinarijos gydytojų ir taip palengvintų savo darbą, taptų pažangesni.

Akivaizdu, kad, taupant laiką ir lėšas, sumaniausia gamyboje naudoti tas siūlomas priemones, metodus ar kitus būdus, kurie yra sukurti ilgametę darbo patirtį turinčiose kompanijose ir patikrinti praktikoje.

***

Naujas ankstyvojo karvių veršingumo nustatymo IFA metodu diagnostinis rinkinys, sukurtas JAV gamintojo „IDEXX Laboratories“, buvo pristatytas prieš 13 metų ir skirtas ne tik JAV, bet jau ir pasaulinei rinkai. Tais pačiais metais rinkinys pasiekė ir Lietuvą. 2012 m., bendradarbiaudamas su Alytaus, Lazdijų, Švenčionių, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų ūkininkais bei veterinarijos gydytojais, NMVRVI atliko metodo patikrinimą (tirtos 336 karvės). Atlikta rezultatų analizė, kontrolinių medžiagų standartinio nuokrypio skaičiavimas. „Truputį veršingų“ karvių nebuvo rasta. Keliolika šimtų diagnostinių rinkinių per savo darbinę praktiką naudojusiems specialistams smagu buvo matyti tiksliai apibrėžtus (veršinga arba neveršinga karvė) rezultatus.