Soduose, daržuose, laukuose ar net želdiniuose gana dažnai matyti įvairių rūšių gumbauodžių lervų daromų pažeidimų. Susipažinkime su šiais kenkėjais.

Gumbauodžiai (Cecidomyiidae) – tai dvisparnių (Diptera) būrio vabzdžių šeima, kuriai priskiriama apie 3 000 rūšių. Šie vabzdžiai paplitę visoje Europoje, taip pat Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Suaugusio gumbauodžio kūnas yra apie 1–4,5 mm ilgio, nuo gelsvo iki rudai juodo. Burnos organai sunykę. Daugelio rūšių lervos vystosi augalų ūglių, žiedų ar vaisių audiniuose ir sudaro įvairaus pavidalo gumbus – išaugas.

Lietuvoje gyvena apie 250 rūšių gumbauodžių. Daugelis rūšių žinomos kaip žemės ūkio augalų kenkėjai.

Tarp gumbauodžių yra ir grobuoniškų rūšių, kurių atstovai gali būti naudingi kaip biologinės augalų apsaugos agentai. Pavyzdžiui, plėšrieji gumbauodžiai Aphidoletes aphidimyza. Jų lervos minta amarais.

Sodų, uogynų kenkėjai

Dažniausiai sutinkami ir geriausiai atpažįstami kelių gumbauodžių rūšių lervų daromi žemės ūkio augalų pažeidimai. Daugelis sodininkų yra susidūrę su avietiniais gumbauodžiais (Lasioptera rubi), kurių lervos sužaloja aviečių stiebus. Avietinių gumbauodžių lervos gyvena stiebų viduje ir minta jų šerdimis, pažeistose vietose suformuodamos gumbus, virš jų stiebas nudžiūsta.

Avietynuose kenkia ir avietiniai ūgliniai gumbauodžiai (Resseliella theobaldi). Jų lervos žaloja aviečių ūglius.

Kriaušiniai gumbauodžiai (Contarinia pyrivora) gana dažnai gali būti kalti dėl to, kad dalis užmegztų vaisiukų tiesiog anksti nukrenta. Kenkėjų lervos maitinasi vaisių užuomazgose. Pažeisti vaisiai nenormaliai padidėja, pasidaro apvalūs, panašūs į obuoliukus. Vėliau užuomazgos patamsėja, susiraukšlėja, išburksta, pradeda pūti ir nukrenta ant žemės.

Gumbauodžiai „rodo dėmesį“ ir obelims. Jų lapus žaloja gana neseniai Lietuvos soduose atsiradusių obelinių lapinių gumbauodžių (Dasyneura mali) lervos. Tai – rausvos, begalvės, bekojės lervos. Jos užlenkia lapų kraštus ir ten maitinasi. Tokie lapai sukietėja, deformuojasi. Obeliniai lapiniai gumbauodžiai daugiausia plinta jaunuose ir intensyviai auginamuose versliniuose obelų soduose.

Serbentinių gumbauodžių (Dasyneura ribis) lervos pažeidžia vienmečius ir dvimečius serbentų ūglius prie žemės paviršiaus. Ant serbentų šakų, po žieve, aptinkama iki 2 mm ilgio lašišos spalvos lervų. Dėl jų veiklos atsiranda nekrozinių dėmių. Tose vietose žievė atšoka. Esant stipriam užkrėtimui, šakos gali nudžiūti jau pirmaisiais metais, o silpniau užkrėstos šakos nudžiūsta po 2–3 metų. Stipriausiai pažeidžiamos vidurinės ūglių dalys.

Na, o lapiniai gumbauodžiai (Dasyneura tetensi) kiaušinėlius deda į serbentų viršūninių ūglių neišsiskleidusius lapus. Sužaloti lapai nustoja augti, susisuka, deformuojasi, kartais nudžiūsta.

Apninka bastutinių šeimos augalus

Bastutinių šeimos augalus (brokolius, baltagūžius, žiedinius, briuselinius, lapinius kopūstus, griežčius, ridikėlius, rapsus) pažeidžia kopūstinių gumbauodžių (Contarinia nasturtii) lervos, o bastutinių šeimos augalų sėklojams kenkia ankštarinių gumbauodžių (Dasyneura brassicae) lervos.

Kopūstinių gumbauodžių lervos pažeidžia augalų viršūninį pumpurą, kuris nudžiūsta, o jo vietoje pradeda augti keli šoniniai pumpurai, dėl to kopūstai nesuka gūžių ar susuka tik kelias mažytes. Kopūstinių gumbauodžių lervų pažeisti lapai deformuojasi, lapkočiai dažnai pastorėja ir sulinksta. Sužalotose vietose formuojasi šoniniai žiedynai, kurie bręsta vėliau.

Į ankštarinių paslėptastraublių pažeistas ankštaras kiaušinėlius deda ankštarinių gumbauodžių patelės. Išsiritusios lervos maitinasi likusiomis sėklomis. Pažeistos ankštaros deformuojasi, išsipučia, gelsta ir anksčiau subręsta.

Žirninių gumbauodžių (Contarinia pisi) lervos kenkia žirniams, vikiams ir lęšiukams. Jos pažeidžia žiedus ir ankštis. Lervų apgraužti žiedai deformuojasi, paruduoja ir nukrenta. Pažeistų ankščių sienelės sustorėja, deformuojasi, sėklos būna mažos, raukšlėtos.

Lietuvos javų laukuose tai vienur, tai kitur vis aptinkama balninių gumbauodžių lervų pažeidimų. Šių kenkėjų patelės sudeda kiaušinius ant javų lapų. Išsiritusios lervos įsiskverbia į lapamakštes ir ten maitinasi augalo stiebu. Pažeistas stiebas deformuojasi, išorinėje pusėje susiformuoja iškilimai – išaugos.

Plinta šilauogynuose

Besiplečiant šilauogių plotams šalyje, gumbauodžiai tampa aktualūs ir šiuose uogynuose. Kenkėjai žinomi daugelyje šalių, kur auginamos šilauogės, o nuo 2018 m. aptinkami ir Lietuvoje. Šiuo metu beveik nėra uogyno, kur nebūtų aptikta šių kenkėjų.

Suaugę vabzdžiai (Dasyneura vaccini / Dasyneura oxycoccana) yra mažyčiai, maždaug 2–3 mm ilgio uodeliai. Suaugėliai atsiranda jau pavasarį, per vegetaciją išsivysto 2–3 kartos. Patelės deda kiaušinius ant jauniausių, dar neišsiskleidusių lapų. Kiaušiniai pailgi, blizgūs, iš pradžių skaidrūs, vėliau geltoni. Lervos be kojų, pieno baltumo, laikui bėgant kremiškos, užauga iki 1,5–2 mm ilgio. Jos žiemoja kokonuose žemėje po krūmais. Lervos pažeidžia augimo kūgelyje jauniausius lapelius. Pažeistų lapų kraštai užsiriečia, paruduoja ir nudžiūsta, ūglio viršūnė miršta. Sužaloti ūgliai pradeda pernelyg šakotis, sutrinka normalus jų augimas, taip susiformuoja „raganos šluota“. Tai riboja šilauogių derėjimą, nes augalai daug energijos sunaudoja nereikalingam šakojimuisi. Sutankėja krūmas, reikia kruopščiau genėti. Kenkėjai ypač žalingi motininėse plantacijose, nes labai pablogina sodinamosios medžiagos kokybę. Pažeisti krūmai neužauga reikiamo dydžio.

Nuo gumbauodžių nukenčia ne tik vegetatyvinės augalų dalys, bet ir žiediniai pumpurai. Pažeisti žiedpumpuriai išdžiūsta ir sunyksta praėjus maždaug dviem savaitėms po užsikrėtimo.

Žalingumą lemia meteorologinės sąlygos. Po iš dalies švelnios žiemos kenkėjų paprastai yra gausiau, o šaltas, sausas pavasaris gali trikdyti jų plitimą. Kai kurie tyrėjai teigia, kad dėl šių gumbauodžių prandama nuo 20 iki 100 proc. derliaus.

Siekiant apsaugoti šilauogynus nuo gumbauodžių, būtina sodinti sveikus augalus, nes cheminių augalų apsaugos produktų naudojimas dažnai sutampa su žydėjimo laiku, o tuo metu yra aktyvūs apdulkinantys vabzdžiai.

Cheminiais insekticidais kenkėjus reikia kontroliuoti motininių augalų plantacijose ir medelynuose, kur augalų apsaugos produktai naudojami kelis kartus. Tikslesnį kenkėjų pasirodymo laiką galima nustatyti panaudojant lipniąsias gaudykles. Apsaugą nuo gumbauodžių dažnai sunkina tai, kad jų lervos lieka susuktuose lapų, stiebų, vaisių audiniuose, išaugose, tad tiesioginis kontaktas su veikliąja medžiaga yra neįmanomas.

Gera agrotechninė priemonė yra mulčiavimas, nes didelė dalis žiemojančių kokonų lieka po mulčiu, ir sumažėja išsiritusių suaugėlių.