Šunų integravimas gali padėti apsaugoti bandas nuo vilkų. Saugojimo efektyvumui įtakos turi bandos dydis, ganymo būdas, puolančių vilkų ir bandą saugančių šunų kiekio santykis ir kt.

Šiuo metu vilkų populiacijos reguliavimas vertinamas kontroversiškai. Vieni teigia, kad vilkus reikia saugoti ir mokytis gyventi su jais, kiti oponuoja dėl patiriamos žalos, dėl baimės sutikti vilkus ir pan. Vilkų baimė pagrįsta, šie plėšrūnai tikrai daro žalos ūkiams.

Nuo vilkų labiausiai kenčia avininkystės sektorius. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. laukiniai žvėrys Lietuvoje per metus papjovė 1 656 avis, 662 galvijus, 265 ožkas.

Dėl didėjančios vilkų populiacijos ir jų migracijos į Vakarus pastaraisiais metais besiganančių gyvulių apsauga nuo plėšrūnų tapo labai svarbi. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad vilkai dažniau puola tas bandas, kuriose nėra saugančio šuns. O kai vilkai vis dėlto pasirenka pulti bandas su šunimis, daugiau atvejų, kai gyvūnai lieka nenukentėję. Tad šunų integravimas gali prisidėti prie bandos saugumo.

Ganymo būdai

Planuojant įsigyti šunį bandai saugoti, pirmiausia reikėtų apsvarstyti, koks gyvūnų ganymo būdas bus taikomas. Tokiu atveju ūkininkas galės nuo mažumės šuniuką tinkamai auklėti, mokyti ir užauginti gerą bandą saugantį aviganį.

Tradicinis būdas – banda ganosi palaidai, o ją seka ir saugo šuo. Šio būdo trūkumas, kad avims susiskirsčius į mažus pulkelius šuniui sunkiau jas saugoti. Šiam ganymo būdui labai svarbu, kad šuo ir avys turėtų labai stiprų socialinį ryšį.

Ganymas, kai banda dieną leidžia laukuose, o naktį – aptvertose ganyklose. Šis metodas panašus į tradicinį. Reikia stipraus šunų ir avių socialinio ryšio. Tačiau būtina priežiūra ir aptverta ganykla.

Ganymas aptvertose ganyklose. Šiuo metu tai populiariausias ganymo būdas ir, kaip rodo tyrimai, vienas efektyviausių metodų. Taip ganant plėšrūnų padaryti nuostoliai, atsižvelgiant į ganyklos dydį, gali būti sumažinti beveik 100 proc. Nors tai gana brangus metodas, toks šunų naudojimas neatima daug ūkininkų laiko, nes šunys gali saugoti bandą dieną ir naktį nedalyvaujant žmonėms. Kuo mažesni ganyklos plotai, tuo geriau, nes avys būna arčiau viena kitos, todėl šunims lengviau jas saugoti. Šiam metodui irgi svarbu stiprus šunų ir avių socialinis ryšys.

Ganymas, kai piemuo ir šuo kartu prižiūri avis. Tokiu būdu patiriami dar mažesni nuostoliai, negu ganant jau minėtais būdais. Šio ganymo pranašumas – nebūtinas stiprus socialinis ryšys tarp avių ir šuns, t. y. neganymo sezonu šuo gali būti laikomas kaip šeimos augintinis. Tiesa, tokio ganymo būdo Lietuvoje nėra.

Kokio dydžio bandą gali saugoti šuo

Bandai reikalingas sarginių aviganių skaičius nustatomas pagal bandos dydį, saugotinos žemės pobūdį, ganymo būdus, vilkų skaičių ir kt.

Šalyse, kur laukinių žvėrių apstu, keturkojų sargų turėtų būti daugiau, taip pat daugiau jų turėtų būti toliau nuo ūkio ar arti miško besiganančioje bandoje. Skirtinguose šaltiniuose galima rasti skirtingą rekomenduojamą sarginių aviganių skaičių bandoms saugoti. Pavyzdžiui, C. de Roincé siūlo, kad vienas šuo prižiūrėtų 200 avių aukštų kalnų ganyklose ar 100 avių kitur. Šie skaičiai panašūs į tuos, kurie pateikiami ir kitų šalių rekomendacijose.

Bandai, kuri ganosi šalia ūkio, pakanka dviejų šunų. Geriau patino ir patelės, nes jie geriau bendradarbiauja. Du šunys naudingiau ir užpuolus vilkams, be to, vienam iš dviejų susirgus, banda neliks be šuns.

Šuns jauniklio išsirinkimas ir ruošimas

Bandas saugantys šunys ūkiuose atlieka labai svarbią funkciją, kurios negali pakeisti nei žmogaus darbas, nei jokia mašina. Išskirtinai aštrūs šuns pojūčiai ir įgimtas instinktas puikiai tinka avių, ožkų, galvijų bandų ar net arklių priežiūrai. Tačiau kiekvienas toks šuo reikalauja individualaus požiūrio į priežiūrą ir mokymą.

Ir nors bendrieji visų naminių šunų veisimo, auginimo ir sveikatos priežiūros principai yra tokie patys, bandas saugantys aviganiai turi specifinių poreikių. Todėl prieš įsigydamas šunį ūkininkas turi išsiaiškinti, kaip išsirinkti šuns jauniklį, kaip auginti, socializuoti, dresuoti, kad jis gerai ir ilgai dirbtų jam numatytą darbą.

Moksliniuose straipsniuose rekomenduojama šunį įsigyti vėlyvą rudenį ar žiemą, kai avys tvartuose, o augintojai gali skirti daugiau laiko tinkamam jauniklių auginimui. Kai mažas šuniukas peržiemoja tvarte su banda, gaunami geriausi rezultatai ateityje.

Bandoms saugoti reikėtų atsirinkti šunis, kurie elgiasi labiau kaip laukiniai protėviai, t. y. kurie mieliau renkasi būti su savo gauja nei su žmogumi, o į naujoves reaguoja lojimu. Sarginiai aviganiai turėtų būti „nepaperkami“, itin ištikimi, nepasitikintys svetimais ir drąsiai kovojantys už savo bandą.

Pastebėta, kad bandoje naudojant du šunis jie labiau pasitikėjo savimi, buvo sargesni ir grėsmės akivaizdoje veiksmingesni negu vienas. Pasirinkus auginti iš karto du jaunus sarginius aviganius galima susidurti ir su problemomis. Pavyzdžiui, aprašyta atvejų, kai du šunys, auginti kartu iki šešių mėnesių amžiaus, su gyvuliais elgėsi žaismingiau ir įkyriau, negu šunys, augę po vieną.

Socializacija ir dresūra

Šuns dresūra yra gana ilgas procesas, apimantis socializavimą ir išankstinį mokymą, pamažu didinant pratimų intensyvumą. Bandas saugantys šunys turi būti ne tik pripratę prie šuns šeimininko ir jo šeimos bei kitų šunų, bet, kaip jau minėta, jei pasirenkamas ganymo būdas, kai šuo bandą saugos vienas, labai svarbu stiprus socialinis šuns ir bandos ryšys. Stiprų ryšį tarp šuns ir jo saugomos bandos galima sukurti jauniklį auginant kartu su gyvulių banda.

Norint užauginti bandą gerai saugantį aviganį, būtina atkreipti dėmesį į keletą svarbiausių šuns auginimo etapų.

Pirminės socializacijos etapas. Pirminiai šuniuko socialiniai santykiai, lemiantys vėlesnį prisirišimą, pradeda formuotis jam sulaukus 3–8 savaičių. Pagal VMVT nustatytą tvarką šuniukai į naujus namus gali keliauti ne anksčiau kaip 2 mėn. amžiaus, todėl svarbu pasirinkti tinkamą veisėją, kuris atkreiptų dėmesį į šuniuko poreikius šiuo momentu.

Antrinė socializacija (8–16 sav.). Atsiranda nerefleksyvus rūpestį skatinantis šuniuko elgesys. Tai tampa sudėtingo suaugusiojo socialinio elgesio pagrindu. Per antrinę socializaciją jaunikliams būtina užmegzti glaudžius socialinius santykius su banda. Straipsniuose teigiama, kad šuniuką auginant kartu su avimis nuo 6–8 savaičių amžiaus ir ribojant kontaktą su žmonėmis, šuo suvoks avis kaip būrio narius, kuriuos prireikus gins. Per tyrimą pastebėta, kad socialinio prisirišimo formavimosi kritiniu laikotarpiu sarginis aviganis, turėjęs minimalų kontaktą su avimis, ignoravo jas arba negailestingai priekabiavo prie jų vėlesniame amžiuje. Toks elgesys buvo ryškus sulaukus keturių mėnesių amžiaus ir vis dar buvo akivaizdus šuniui suaugus.

Vėlyvas jauniklis (4–6+ mėn.) Šiuo metu reikia stiprinti besiformuojantį antrojo etapo socialinį elgesį. Šuniukas visą laiką turi būti laikomas su banda, nerekomenduojama leisti žaisti ar bendrauti su kitais šunimis (išimtis taikoma, jeigu šuniukas laikomas kartu su kitu, geriau vyresniu, šuniu globėju, kuris veikia kaip mokytojas), o kontaktą su žmonėmis reikia riboti, jei sarginis aviganis privalės bandą saugoti vienas.

Straipsniuose aprašoma pavyzdžių, kai blogai dirbantiems sarginiams aviganiams praeityje buvo leidžiama žaisti su vaikais, dėl to susiformavo stipresnis socialinis ryšys tarp šuns ir žmogaus, nei tarp šuns ir bandos. Pasirinkus ganymo sistemą, kai bandas saugo šuo su piemeniu, šiuo laikotarpiu galimas glaudesnis bendravimas tarp šuns ir žmogaus.

Bet koks šuniuko klajojimas ar kitoks neatidus elgesys turi būti nedelsiant nutrauktas.

„Paauglystė“ (6−12+ mėn.). Prasideda grobuoniško elgesio modeliai ir „žaidimas“ naudojant grobuoniškus judesius – vaikymąsi, sugriebimą, vilnos traukimą, ausies kramtymą. Jei šuniui bus leidžiamas toks elgesys, jis tik stiprės ir taps įprastu. Jei toks elgesys nebus leidžiamas, jis išnyks iš šuniuko elgesio repertuaro.

Suaugęs šuo (12+ mėn.). Atsiranda rūpestingas ir brandus elgesys. Būtų gerai pasirūpinti, kad pirmoji patirtis su rimtais plėšrūnais nebūtų bauginanti: šuo bręsdamas turi pasitikėti savo sugebėjimais. Yra pastebėta, kad kai kurie jauni šunys bėga nuo vilkų arba tik loja ant jų nesiartindami, tačiau labiau pasitikintys ir vyresni vaiko vilkus nuo bandų. Taigi, šuniui reikia laiko subręsti ir išmokti būti geru bandų sargu.

Taip pat reikėtų susimąstyti apie šunų, kaip ir visų gyvūnų, prigimtinį poreikį daugintis. Mokslinėje literatūroje dirbančius šunis siūloma sterilizuoti / kastruoti arba taikyti cheminę kastraciją, kad būtų išvengta jų nuklydimų nuo bandų dėl poreikio daugintis.

***

Remiantis žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2023 m. spalio 4 d. Nr. 3D-640) skiriama parama elektrinei tvorai, elektros padavimo ir palaikymo įrenginiui įsirengti bei aviganiams šunims įsigyti. Parama galima pasinaudoti įsigijus vieną ar du Podhalės ar Vidurio Azijos aviganių veislės šuniukus iki 4 mėn. amžiaus su kilmės dokumentais. Vienam Podhalės aviganiui įsigyti suteikiama ne daugiau kaip 1 000 Eur, o Vidurio Azijos aviganiui – ne daugiau kaip 850 Eur parama.