Kaip atrodo į perspektyvą žvelgiančio daržininko ūkis, kokias jis taiko auginimo, daržovių prekinio paruošimo technologijas? Nuo pat ūkininkavimo pradžios specializuotą bulvininkystės ūkį kuriantis Linas Pukelis turi ką papasakoti.

Apžvelgdamas keliolikos metų bulvių auginimo pokyčius, L. Pukelis sako, kad anuomet nemanė sukursiąs tokį ūkį, koks yra dabar. Būdamas inžinierius labiausiai džiaugiasi modernia bulvininkystės technika ir šiuolaikinėmis daržovių saugyklomis, be kurių šios srities plėtra būtų neįmanoma.

L. Pukelio dirbamos žemės yra dviejuose rajonuose: ūkį pradėjo kurti Šakių rajone, o vėliau dar perėmė iš ūkininkavimo pasitraukusio kaimyno vilkaviškiečio laukus. Tad dabar didesnę žemių dalį dirba Vilkaviškio rajone.

Nusprendęs kurti savo ūkį, Linas nuo pat pradžių žinojo, kad užsiims bulvininkyste. „Užaugau kartu su bulvėmis. Neįsivaizduoju, kad kažką kito galėčiau dirbti. Man patinka ši sritis, ja domiuosi. Ypač – bulvininkystės technika. Lankome parodas, seminarus“, – sako ūkininkas, kurio tėvas Juozas Pukelis – žinomo šalyje bulvių sėklininkystės ūkio „Šaka“ vienas iš įkūrėjų ir savininkų. Linas iš pradžių taip pat dirbo šiame ūkyje, o vėliau pradėjo ūkininkauti savarankiškai.

„Traukia naujovės, patinka spręsti technologinius dalykus, ieškoti atsakymų į bulvių auginimo klausimus. Kiekvieni metai kitokie. Pavyzdžiui, vieną vasarą sausa, kitą – šlapia. Vienais metais tenka laistyti, o kitais – iš laukų balų traukti vandenį... Todėl nenuobodu“, – pasakoja Linas.

Pasak jo, per keliolika metų darbo labiausiai patobulėjo technikos našumas. Kai iš pradžių augino vos 2 ha bulvių, savo technikos neturėjo, ją samdė. Pirmą nedidelį lenkišką bulvių kasimo kombainą įsigijo 2009 m. Juo galėjo nukasti 10–15 ha. Tuo metu atrodė, kad to ir pakaks. „Išsiplėtus bulvių plotui, kai reikėjo nukasti 25 ha, jau neturėjome nei laisvų savaitgalių, teko dirbti viršvalandžius, kad tik įveiktume. Po to įsigijome vakarietišką naudotą didesnio našumo kombainą „Grimme“. Vėliau – naują „Ropa“. Jį iškeitėme į savaeigį. Dabar naudojame didesnį naują prikabinamą „Ropa“ kombainą, kasantį 2 vagas. Prikabinami kombainai švelniau „elgiasi“ su bulvėmis. O mums tai svarbu, ypač kasant ankstyvąsias, kurių odelė plona“, – apie ūkyje naudojamą techniką pasakoja Linas. Beje, tas pats kombainas naudojamas ir burokėliams kasti.

„Kai prieš trejus metus pirkau šį kombainą ir teikiau paraišką paramai gauti, tai Nacionalinė mokėjimo agentūra labai ilgai klausinėjo, kodėl man, jų nuomone, tokio didelio kombaino reikia. O dabar mano ūkiui jo našumo jau per maža“, – pastebi ūkininkas.

Per daržininko praktiką, pasak jo, dar labai patobulėjo pasėlių purškimo technologijos, nes naudojami purkštuvai, kurie gali greičiau, tiksliau išpurkšti augalų apsaugos produktus.

Be plūgo daržovių neužauginsi

Pasak Lino, gal kiek mažiau negu techniniai aspektai keičiasi bulvių auginimo technologija. Selekcininkai sukuria naujų veislių, kinta ir augalų apsaugos produktų veikliosios medžiagos, atsiranda naujoviškų trąšų, bet pats bulvių auginimo principas išlieka toks pat.

„Neįsivaizduoju, kaip būtų įmanoma užauginti didelį ir kokybišką bulvių derlių neariant dirvų. Nors pastaraisiais metais labai populiarėja bearimės technologijos, bulvininkystei jos netinka“, – sako Linas. Tad visus daržovėms skirtus laukus rudenį ūkininkas aria. Prieš tai juose dar būna auginamos žaliosios trąšos. Pavasarį žemė įdirbama freza ir sodinamos bulvės arba sėjami burokėliai. O ten, kur sėjami rapsai arba javai, įdirbama minimaliai.

Sėjomainoje bulvės ir burokėliai į tuos pačius laukus grįžta kas 4 metus. Daržininkystės ūkio specifika dar yra ir tokia, kad dėl sėjomainos tenka keistis kai kuriais laukais su kaimyniniais ūkiais, žinoma, jeigu pavyksta susitarti. „Bulvių auginame iš dalies daug, todėl dėl geresnių priešsėlių dalimi laukų keičiamės su kitais ūkiais. Mums pritrūksta savų laukų daržovėms“, – sako Linas.

Užauginti kokybiškas bulves ar kitas daržoves vis sunkiau, nes dėl ES žaliojo kurso mažėja registruotų augalų apsaugos produktų asortimentas, o dabartiniai pesticidai tampa ne tokie efektyvūs, ypač kalbant apie kenkėjų naikinimą. Pavyzdžiui, nuo kolorado vabalų iš dalies nėra kuo purkšti, nes parduodami insekticidai jų beveik neveikia. Nuo bulvių maro fungicidų irgi mažėja. Ūkininkas sako, kad šiemet baigiantis sezonui rinkoje fungicidų nuo maro net nebegavo nusipirkti.

Siekiant apsaugoti bulvių pasėlius nuo pagrindinės ir daugiausia žalos galinčios atnešti ligos – maro, tenka purkšti bent 5 kartus (kas 7–10 dienų), kaitalioti veikliąsias medžiagas. Nėra metų, kad maras nekeltų pavojaus, todėl ir apsaugos priemonių tenka imtis kiekvieną sezoną, pradėti purkšti, kol dar nėra ligos požymių, profilaktiškai. Kai maro požymių atsiranda, naudoti fungicidus jau per vėlu.

Kiti bulvių priežiūros darbai – du purškimai herbicidais nuo piktžolių, vagų kaupimas.

Per vegetaciją bulvės dar tręšiamos per lapus makro- ir mikroelementais, kurių dedama į darbinį purškiamą augalų apsaugos produktų tirpalą. Pagrindinės NPK trąšos išberiamos bulves sodinant. Naujovė – kartu su beicu dar įdedama vadinamųjų startinių trąšų (mikrogranulių), skatinančių dygimą. „Naudojame įvairias trąšas. Bandome ir tiekėjų siūlomas naujoviškas. Nesu tas, kuris preciziškai stebi kiekvieną lapelį ir vertina, kiek jis žalesnis. Tik žinau, kad man bulvėms nieko negaila, kiek joms įdedu, tiek atgaunu su derliumi“, – patikina augintojas.

Nuolat atnaujina sėklinę medžiagą

L. Pukelis daržoves augina pagal Nacionalinės maisto kokybės reikalavimus. Šių produktų gamybos procese ribojamas trąšų, pesticidų naudojimas. Vienas iš šios sistemos reikalavimų – kad būtų sodinama tam tikra dalis sertifikuotos sėklos. Tad kasmet dalį sėklos atnaujina. Dalį užsiaugina pats. Ūkyje auginamos vokiškos bulvių veislės: Concordia, Anuschka, Corina, Laura ir Jelly.

Augintojas pasakoja, kad labai dažnai veislių nekeičia, nes tai nėra taip paprasta. Reikia įsitikinti, kad nauja veislė tikrai bus pranašesnė už senąsias, tiks ūkio žemėms, patiks pirkėjams ir kt. „Renkantis veislę pirmiausia vertiname jos derlingumą, gumbų išvaizdą ir skonį. Reikia didelio derliaus, nes pajamas gauname už kiekį. Išvaizda svarbu, nes žmonės perka pirmiausia akimis. Skonis taip pat aktualu, nors prekybos centrų pirkėjai nežino, kokią veislę perka“, – sako Linas. Jis pastebi, kad lietuviai labiau mėgsta krakmolingesnes bulves. Labiau perka geltonas negu raudonas. Linas ir pats bulves labai mėgsta, vertina įvairius bulvinius patiekalus. „Man duonos galėtų ir nebūti, o bulvių reikia būtinai“, – juokiasi augintojas.

Nors šiuolaikinės bulvių veislės tikrai derlingesnės negu buvo seniau, turi dalinį atsparumą tam tikroms ligoms, tačiau, pasak Lino, net užsienio parodose, seminaruose jam dar neteko matyti visiškai marui ar kolorado vabalams atsparių bulvių.

Laistyti – būtina

Ūkininkas džiaugiasi turima daržovių laistymo įranga. Sako, kad be jos užauginti didelį bulvių ar kitų daržovių derlių būtų tiesiog neįmanoma, ypač jeigu metai sausi.

„Siurblys iš upės traukia vandenį. Vamzdynai nutiesti iki ritės, iš jos – į pasėlius. Tiesa, su dabartine įranga šį sezoną galėjome palaistyti tik apie trečdalį daržovių plotų“, – sako ūkininkas.

O derlingumo skirtumai tarp papildomai vandens gavusių ir negavusių plotų akivaizdūs: ūkininkas skaičiuoja, kad laistytos ankstyvosios bulvės užaugino 40 t, o nelaistytos – 25 t/ha gumbų. „Į tuos laukus investavome vienodai: tokios pat sėklos, trąšos, augalų apsauga. Vienintelis skirtumas - laistymas. Taigi, norint iš daržininkystės uždirbti, laistyti būtina“, – įsitikinęs Linas. Tačiau kol kas visus plotus palaistyti nėra galimybės. Pasak ūkininko, daržininkams daug sunkumų tenka įveikti ir gaunant leidimus naudoti laistymo vandenį.

Jis skaičiuoja, kad ankstyvųjų veislių bulvių derlingumo vidurkis pastaraisiais metais siekė 40 t/ha, o vėlyvųjų veislių prikasa ir 60 t/ha. „Žinoma, visada norėtųsi daugiau, bet rezultatai tenkina“, – kalba augintojas. Pakanka, jei ankstyvųjų veislių Linas Pukelis sako, kad šiemet daržininkams teko įsirengti laistymo sistemų vandens skaitiklius bulvių prikasama 20 t/ha, mat jų kaina rinkoje aukštesnė. L. Pukelis, kaip ir keli Kėdainių rajono ūkininkai, augina itin ankstyvas bulves, kurias daigina, pasodintas dengia plėvele. „Sodinu maždaug savaitę vėliau negu kėdainiškiai, su jais nesirungiu, mūsų žemės sunkesnės“, – sako Linas.

Investuoja į modernias saugyklas

Derlingumas ir produkcijos kokybė – du svarbiausi daržovių auginimo tikslai. Derlingumą lemia sezono orai ir taikomos technologijos, o kokybei dar labai daug reikšmės turi laikymo sąlygos.

„Kokybei įtakos taip pat turi auginimas, o ypač – derliaus nuėmimas. Jau gebame gumbus mažiau sužaloti. O sandėliuose kokybę užtikrina drėkinimas, šaldymas“, – pasakoja ūkininkas. Pastaraisiais metais ūkis daug investavo į modernias daržovių saugyklas. Tikslas – išlaikyti kuo kokybiškesnę produkciją. „Šiemet baigėme statyti dar vieną sandėlį. Įrenginėjame vėdinimą, šaldymą“, – džiaugiasi ūkininkas. Dabar ūkyje kokybiškai sandėliuoti bus galima 5 000 t daržovių.

Šiuolaikinės saugyklos, kaip patikina daržininkas, labai padeda užtikrinti produkcijos kokybę, tačiau užauginti ir išlaikyti daržoves – tik viena medalio pusė. O kita, ne mažiau svarbi, – rasti rinką ir pelningai parduoti. Ūkininkas prisimena neseną patirtį, kai per pandemiją ir karantinus nebuvo kur parduoti 2 000 t burokėlių, teko visus kompostuoti... Gerai, kad bent dalį patirtų nuostolių padengė finansinė valstybės pagalba.

Burokėlius ūkininkas auginti pradėjo prieš kelerius metus. Tam, kad efektyviau išnaudotų techniką, užimtų darbuotojus žiemą, nes burokėlius ruošiant realizacijai daugiau darbo negu su bulvėmis. „Prisipažinsiu, kad iš burokėlių dar nė vieną sezoną nepavyko uždirbti pelno. Gal pritrūksta derliaus kiekio, nežinau. Kaina yra tokia, kokia yra, man ji atrodo per maža, o supirkėjams gal didelė“, – svarsto Linas. Šakniavaisius jis parduoda daržovių perdirbimo fabrikui.

Ūkyje visus metus dirba keliolika samdomų darbuotojų. Daug darbo yra su ankstyvosiomis bulvėmis, laistyti, kasti, burokėlius paruošti realizacijai. Lino žmona Aušra irgi dirba ūkyje – tvarko buhalteriją.

Įsitvirtinti rinkoje padėjo kooperacija

Visą užaugintą daržovių derlių L. Pukelis parduoda per kooperatyvą „Suvalkijos daržovės“, kurio narys yra jau ne vienus metus. Bulvės sudaro 80 proc. ūkio pajamų, 10 proc. tenka burokėliams ir tiek pat lauko augalams (grūdams, rapsams).

„Nebereikia ieškoti rinkos. Man svarbu tik užauginti kokybišką derlių. Kooperatyvas yra pagrindinis ūkio garantas realizuojant produkciją. Jis sugeba sukaupti didelius daržovių kiekius ir gali derėtis su prekybos tinklais, jiems pateikti reikiamą produkcijos kiekį. Kol nebuvau kooperatyvo narys, turėjau didžiulį galvos skausmą, kur realizuoti produkciją. Buvau per mažas, kad galėčiau šnekėtis su prekybos tinklais, jiems buvau neįdomus. Daržovių pardavimas yra visai kitoks negu grūdų. Juos galima laikyti ilgai, o daržoves – tik vieną sezoną“, – pasakoja Linas. Kooperatyvui jis pateikia paruoštas daržoves didmaišiuose, o pastarasis jau pakuoja į mažesnes pakuotes ir pristato prekybos tinklams.

Per visą plėtros laikotarpį L. Pukelis į daržininkystės ūkį investavo labai daug. Ir vis dar tenka investuoti. Ūkininkas prisipažįsta, kad ir dabar viskas (žemė, pastatai) įkeista bankams už kreditus. „Šiemet sandėlį pastatėme už paskolą. Vien iš gaunamų ūkio pajamų neįmanoma sukaupti lėšų tokioms didelėms investicijoms“, – sako Linas. Žinoma, jis palankiai vertina ES fondų paramą: „Be paramos net nepradėčiau statyti, nes tai būtų per brangu.“

Paklaustas, kokį ūkį įsivaizduoja ateityje, teigia, jog norėtų dirbti bent 1 000 ha, iš kurių 250 ha skirtų daržovėms. Tuomet netektų su kaimynais keistis laukais ir būtų galima užtikrinti daržovių sėjomainą savo plotuose. „Ūkis kasmet auga, plėtra dar nesibaigė“, – tiki Suvalkijos daržininkas Linas Pukelis.