Europos Sąjungos (ES) miškų apsaugos reglamentas įgauna pagreitį ir jau gruodžio 30-ąją įsigalios visa apimtimi. Kaip tai veiks žemės ūkį?

Reglamente išskiriami trys nuo gamtos priklausomi ekonomikos sektoriai – statybų, žemės ūkio, maisto ir gėrimų. Siekiant suprasti, kokį poveikį įgyvendinamas Reglamentas darys žemės ūkio sektoriui, svarbu žinoti, kad jis apima šias prekių grupes:

• galvijus;
• kakavą;
• kavą;
• alyvpalmių aliejų;
• gumą;
• sojas;
• medieną.

Reglamentas taip pat galios iš minėtų žaliavų pagamintiems produktams, tarkime, galvijų mėsai, išdirbtai odai, šokoladui, kitiems alyvpalmių produktams, padangoms, sojų aliejui ir miltams, popieriui, baldams ir kt.

Miškų apsaugos reglamentas – vienas iš pagrindinių ES žaliojo kurso elementų. Tikimasi, kad jis paskatins vartoti produktus, kurių gamyba nesusijusi su miškų naikinimu, mažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir stabdys biologinės įvairovės nykimą.

Gyvulių augintojams teks pasirūpinti įrodymais

Žemės ūkio subjektai, norėdami minėtas žaliavas ar produktus tiekti ES rinkai pirmą kartą ar eksportuoti, turės įrodyti, kad jie nesusiję su miškų naikinimu, pagaminti laikantis gamybą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat pateikti išsamaus patikrinimo ataskaitą. Jeigu to nepadarys, produktų negalės tiekti rinkai ar eksportuoti.

Išbandymų netrūks galvijų augintojams, tiekiantiems produkciją ES ir tarptautinėms rinkoms. Kils klausimas – kaip sukaupti informaciją ir įrodyti, kad rinkai tiekti ar eksportuoti galvijai neėdė pašarų, kurių tiekimo grandinė susijusi su miškų naikinimu. Tokiu atveju galvijų augintojas turės patikrinti pašarų kilmę ir prireikus pateikti įrodymų, kad jie atitinka reikalavimus.

Reglamentas nurodo, kad jei galvijai ir jų produktai tiekiami rinkai ar eksportuojami, išsamaus patikrinimo ataskaitoje atsižvelgiama į tai, kuo galvijai šerti. Tokiu atveju reikia nurodyti visų ūkių, kuriuose galvijai laikyti, geografines vietas. Jei ūkiai augino grūdus, iš kurių ruošti galvijų pašarai, jų auginimo vietą taip pat reikia nurodyti, net jei ten galvijų nelaikė. Kitaip tariant, reikia nurodyti informaciją ir apie gyvulių, ir apie grūdų, iš kurių ruošti pašarai, auginimo vietas, siekiant užtikrinti visišką tiekimo grandinės atsekamumą. Jei pašarai patikrinti anksčiau, Reglamentas leidžia pateikti sąskaitas faktūras, patikrinimo registracijos numerius arba kitus dokumentus, įrodančius, kad jie nesusiję su miškų naikinimu.

Pavyzdys. Jei ūkis A augino pašarinius grūdus, ūkis B iš jų pagamintais pašarais šėrė galvijus, o įmonė C eksportavo galvijų konservus, odą ar kitus produktus, pagamintus iš galvijų, kuriuos įsigijo iš ūkio B, reikės nurodyti visų trijų subjektų geografinę vietą: ūkių A (augino pašarus) ir B (šėrė galvijus), taip pat įmonės C (eksportavo galutinius produktus).

Informaciją, kurią turi pateikti įmonė C, reikia gauti iš ūkio B, o šiam informaciją turi suteikti ūkis A. Tai būtina sąlyga, kad pavyktų užtikrinti produktų tiekimo grandinės atsekamumą ir patikrinti, ar ji atitinka reikalavimus, susijusius su miškų naikinimo prevencija.

Jei pašarai jau patikrinti ankstesniame tiekimo grandinės etape ir įrodyta, kad jie nesusiję su miškų naikinimu, šėrimo vietos nurodyti nereikia. Tačiau būtina pateikti šiuos dokumentus:

• sąskaitas faktūras, įrodančias faktą, kad pašarai pirkti iš ūkio A;
• sertifikatus, patvirtinančius, kad pašarai atitinka tvarumo standartus;
• patikrinimo registracijos numerius (ankstesnių patikrinimų dokumentus), kurie įrodo, kad pašarai nesusiję su miškų naikinimu.

Šie įrodymai turi apimti galvijų gyvenimo trukmę iki penkerių metų.

Paaiškėjus, kad galvijai auginti konkrečiuose miškų naikinimo ar alinimo žemės sklypuose, jie bus pripažįstami netinkamais tiekti ES rinkai ar eksportuoti. Nėra abejonių, kad visa apimtimi įsigaliojęs Reglamentas iš pradžių reikšmingai padidins administracinę ir finansinę naštą galvijų augintojams: reikės rinkti dokumentus ir ataskaitas, bendradarbiauti su pašarų tiekėjais. Be to, siekdami gauti pašarų sertifikatus, kad įrodytų, jog jų gamyba ir galvijų auginimas nesusiję su miškų naikinimu ar alinimu, žemės ūkio subjektai gali patirti papildomų išlaidų dėl sertifikavimo mokesčio, audito ar kitų patikros paslaugų. Vadinasi, galvijų augintojai turės daugiau investuoti į tvarumą, diegti naujas technologijas, keisti ūkininkavimo praktiką ir kt.

Svarbu pažymėti, kad informacija apie žemę ir sąsają su miškų naikinimu ar alinimu turi būti sukaupta ir atsekama nuo 2020 m. gruodžio 31 dienos.

Pavyzdys. Lietuvos ūkis A augina pašarinius grūdus, kuriuos vėliau eksportuoja į kitą ES šalį, tarkime, Ispaniją. Jos ūkis B augina galvijus, kuriuos teikia ES rinkai ir (arba) eksportuoja. Ūkis A turės pateikti reikiamą informaciją ūkiui B, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad grūdai užauginti žemėje, kurioje nebuvo iškirsta medžių po 2020-ųjų, ir atitinka vietos įstatymus. Tai gali apimti vietovės duomenis ir gamybos atitikties pažymas. Ispanijos ūkis B, gavęs šią informaciją ir dokumentus, prieš naudodamas grūdus savo veikloje, turi užtikrinti, kad jie atitinka Reglamentą.

Vis dėlto Reglamentas gali paliesti ir kitus žemės ūkio produktų gamintojus, ne tik galvijų ar pašarinių grūdų augintojus. Pavyzdžiui, su juo susidurs ir pieno produktų gamintojai, savo asortimente siūlantys sūrį su šokoladu, varškės sūrelius su kakava ar šokoladu, jeigu importuoja kakavą ar šokoladą. Todėl turės pateikti išsamaus patikrinimo ataskaitą ir įrodymų, kad į ES importuoti kakava ir šokoladas pagaminti nenaikinant ir nealinant miškų.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu būtų gaminami kakavos gaminiai, pavyzdžiui, šokoladiniai saldainiai, reikėtų atlikti išsamų visos tiekimo grandinės patikrinimą, išimtis būtų taikoma tik mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Tokios išimtys nustatytos, nes, Reglamento teigimu, būtent didieji prekiautojai daro didelę įtaką tiekimo grandinėms ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad jos nebūtų susijusios su miškų naikinimu.

Pavyzdys. Pieno ūkis gamina sūrelius su kakavos glaistu ir importuoja kakavos produktus į ES, todėl turės įrašyti įvairius duomenis į informacinę sistemą. Taip pat surinkti visus reikiamus dokumentus ir informaciją, įskaitant kilmės koordinates, kad įrodytų, jog kakava užaugina žemėje, kurioje nebuvo iškirsta medžių po 2020 metų. Šią informaciją turi gauti iš tiekėjo, todėl bendradarbiauti su juo bus labai svarbu.

Pagal Reglamento nuostatas, reikia atlikti rizikos vertinimą ir imtis veiksmų jai mažinti. Tad ūkis turi įvertinti, ar nėra tikimybės, kad kakavos produktai neatitinka Reglamento reikalavimų, taip pat nustatyti tokius galimus pažeidimus, kaip nežinomų arba galimai nesuderinamų šaltinių naudojimas. Jei kyla rizika, kad kakavos produktai gali būti nesuderinami su Reglamentu, reikia imtis rizikos mažinimo priemonių, pavyzdžiui, inicijuoti papildomus patikrinimus ar ieškoti alternatyvių tiekėjų. Šią informaciją reikia įrašyti į informacinę sistemą teikiant išsamaus patikrinimo ataskaitą. Kompetentinga institucija ir muitinė turės įsitikinti, kad į ES importuojami kakavos produktai atitinka visus Reglamento reikalavimus. Prekės bus įleidžiamos į ES rinką tik gavus muitinės leidimą. Siekdamas išvengti eksporto sutrikimų ir gamybos trukdžių, ūkis turės užtikrinti atitikį Reglamentui.

Tai tik keletas pavyzdžių, kokią įtaką Reglamentas darys žemės ūkio sektoriui. Atsižvelgiant į žemės ūkio subjekto gamybos specifiką, gali kilti įvairių situacijų, todėl būtina susipažinti su Reglamento nuostatomis.

Duomenis reikės pateikti informacinėje sistemoje

Produktus tiekiant ES rinkai ar eksportuojant, privalu pateikti išsamaus patikrinimo ataskaitą informacinėje sistemoje, o ataskaitos registracijos numerį perduoti muitinei. Dideli ir vidutiniai veiklos vykdytojai duomenis privalės teikti jau nuo gruodžio 30 d., o labai maži ir maži – nuo 2025-ųjų birželio 30 dienos. Pagal Reglamento nuostatas, veiklos vykdytoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuris vykdydamas komercinę veiklą atitinkamus produktus tiekia rinkai arba juos eksportuoja.

Informacinė sistema, kurioje muitinė galės patikrinti reikiamą informaciją (pagal gautą registracijos numerį), visiškai bus atverta jau gruodį, o vartotojai galės registruotis nuo lapkričio.

Sistemoje privalu nurodyti produkto kilmės vietą (žemės sklypų geografinę vietą), tai bus galima atlikti tiksliai žemėlapyje nubrėžiant sritis ar pateikiant koordinates. Tam tikrais atvejais bus taikoma supaprastinta išsami patikra, pavyzdžiui, kai prekės sudedamosios dalys susimaišo su nežinomos kilmės produktais, prekės klasifikuojamos kaip mažos rizikos ir pan.

Informacinėje sistemoje taip pat reikės pateikti išsamią informaciją apie produktą: aprašymą (pavadinimą, tipą, rūšį, medienos atveju – mokslinį pavadinimą); kiekį; gamybos šalį; subjektų, kuriems tiektas produktas, kontaktus; informaciją, kad produktas nesusijęs su miškų naikinimu; informaciją, kad, remiantis teisės aktais, atitinkamas plotas galėjo būti naudojamas prekės gamybos tikslais.

Pateikus išsamaus patikrinimo ataskaitą, bus galima stebėti jos būklę, prireikus tikslinti ir matyti, kada ją patvirtino įgaliota institucija. Stambiems veiklos vykdytojams bus sudaryta galimybė ataskaitas valdyti naudojant sąsajas (API) su savo programine įranga. API techninės specifikacijos jau prieinamos „Circabc“ portale.

ES miškų apsaugos reglamentas taip pat numato duomenų stebėseną. Vadinasi, neužtenka kartą pateikti informacijos apie minėtus produktus, kurie tiekiami ES rinkai ar eksportuojami. Veiklos vykdytojai įpareigojami bent kartą per metus patikrinti ir peržiūrėti duomenis, o gavę naujos informacijos – juos tikslinti. Kasmet viešai paskelbti savo išsamaus patikrinimo ataskaitą – dar vienas reikalavimas (negalioja MVĮ) veiklos vykdytojams.

Numatytos sankcijos

Už Reglamento nuostatų nesilaikymą ir pažeidimus laukia sankcijos. Jos proporcingos nusižengimui, didės nusižengus pakartotinai:

• baudos (didžiausia bauda – 4 proc. ūkio subjekto bendros metinės apyvartos ES mastu finansiniais metais, einančiais prieš priimant sprendimą skirti baudą);
• produktų konfiskavimas;
• pajamų, gautų iš sandorių, konfiskavimas;
• draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti viešąjį finansavimą;
• draudimas eksportuoti;
• apribojimai dėl paprastesnės patikros.

* * *

Kaip matyti iš Reglamento nuostatų, norint jį įgyvendinti sėkmingai, svarbu efektyviai perduoti informaciją, bendradarbiauti tiek su visos tiekimo grandinės partneriais, tiek su atsakingomis institucijomis. Aktualus ir ūkio subjektų, jų partnerių ir tiekėjų švietimas.