Prieš mėnesį žemės ūkio ministru paskirtas Kazys Starkevičius pažadėjo žemdirbiams mažinti biurokratinę naštą, lengvinti ūkininkavimo sąlygas. Išsamiau apie tai – ministro atsakymuose į „Mano ūkio“ klausimus.

Gerb. Ministre, stojote prie žemės ūkio vairo, kai iki Vyriausybės kadencijos pabaigos liko ne tiek daug laiko. Atėjote su labai rimtų darbų sąrašu, vienas iš jų – atkurti žemdirbių bendruomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ar įmanoma per keletą mėnesių atstatyti tai, kas buvo griaunama metai iš metų?

Mano veiklos principas – tartis, ieškoti racionalaus, visiems priimtino sprendimo. Todėl kviečiu visų politinių partijų atstovus konstruktyviam dialogui. Štai ir Seime kalbamės, diskutuojame ir sutariame, kad reikia keisti tvarką. Parlamentiniame Ekonomikos komitete 80 proc. sprendimų priimame bendru sutarimu. Pasiūlymų turi ir patys tarnautojai, trūko tik politinės valios. Tai štai ta politinė valia yra, o pasiūlymai jau plaukia.

Žemdirbiai jau išgirdo Jūsų pažadą mažinti biurokratinę naštą. Nuo ko pradėsite? Kurias sritis tai palies?

Pradėjome nuo savęs – vietoj keturių viceministrų Žemės ūkio ministerijoje dirbs du. Paprasčiausia pakeisti ministro ar pavaldžios institucijos vadovo įsakymu reglamentuojamas tvarkas, taisykles, aprašus, klausimynus ir kt. Visose srityse yra daug spręstinų klausimų, svarbiausia – ne gąsdinti ir bausti, o informuoti, patarti ir padėti.

Galbūt šiandien pasirodysiu nepopuliarus, kad viešajame transporte (traukiniuose, autobusuose) naikinami popieriniai bilietai, neva, mažai kas juos perka, visi turi mobiliuosius telefonus su mokėjimo programėlėmis, tačiau pasakysiu – būtina žmogui užtikrinti pasirinkimo galimybę. Šiais neramiais laikais negalime būti tikri, kad rytoj kaime nedings elektra ar interneto ryšys, o kai nebus ką valgyti, interneto neapkaltinsi. Štai kad ir trąšų apskaitos žurnalai. Dabar ūkininkas vėl galės pasirinkti – informacinėje sistemoje, popieriniame žurnale ar elektroniniame kompiuterio dokumente vesti apskaitą.

Mes pirmieji Europos Sąjungoje įvedėme elektroninį deklaravimą, tačiau palikome žmonėms konsultacinę galimybę kreiptis pagalbos visose seniūnijose. Sistema, kiek žinau, iki šiol puikiai veikia, nebūtina samdyti brangių konsultantų.

Daug iečių kryžiuota dėl pasėlių deklaravimo. Kas turėtų keistis iš esmės?

Pasėlių deklaravimo tvarka turėtų būti žinoma ne balandžio 1-ąją. Ji turi būti suderinta, aptarta su visais ūkininkais ir būti patvirtinta kuo anksčiau.

Ne iš piršto laužta pastaba, kad Aplinkos ministerija vis reguliuoja agrarinį sektorių, pavyzdžiui, Mėšlo ir srutų tvarkymo aprašą. Jei sutinkate, kad situaciją būtina keisti, kaip atgauti prarastas pozicijas?

Abiejų ministerijų veikla glaudžiai susijusi. Juk abu ministrai net ir pavaduoja vienas kitą. Tiesa, keista matyti po Žemės ūkio ministerijos stogu įsikūrusią Nacionalinę žemės tarnybą, dabar pavaldžią Aplinkos ministerijai. Žmonės skundžiasi, kad po reformos ten ir prisiskambinti sunku.

Nors šiemet kovo 14 d. Mėšlo ir srutų tvarkymo aprašas žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu pakeistas, dabar jis keičiamas ir derinamas vėl.

Liūdna skaityti aukštų Aplinkos ministerijos pareigūnų pasirašytas teisines išvadas, kuriose jie vėl nori plėsti su liniuote vaikštinėjančių ir niekada mėšlo nemėžusių aplinkosaugos pareigūnų galias.

Pažiūrėkime, kaip yra kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje. Ten mėšlo laukuose privežta, ir dabar, atėjus laikui, jį iškratys. Nežinia, kokiomis technologijomis aplinkosaugininkai norėtų parduodamą mėšlą pakaitinti iki 90 laipsnių. Galbūt reikėtų juos kada pakviesti kartu tai padaryti?

Supaprastinti paramos sistemą... Ką įmanoma padaryti pirmiausia, o kas pareikalaus daugiau darbo, pastangų, sulauks pasipriešinimo?

Labai svarbus žmogiškasis, psichologinis faktorius. Tarnautojas juk irgi baiminasi likti be darbo. Darbo yra užtektinai, tik jo vektorius kitas. Orientuojamės ne į baudas, sankcijas ar represijas, o į pagalbą ir pasiektus rezultatus. Vertinsime ne pagal skirtų nuobaudų, o pagal suteiktų konsultacijų kiekį ir pasiektus rezultatus.

Minėjote, kad būtina sudėlioti ilgalaikės žemės ūkio politikos gaires? Ką turite omeny?

Visiems mums rūpi ilgalaikė žemės ūkio, kaimo plėtros politika. Suprantama, taisyklės viduryje žaidimo negali keistis. Juk, keičiantis valdžiai, politinėms partijoms joje, neturi keistis ilgalaikė kaimo žemės ūkio ateities vystymo strategija. Tai svarbu užtikrinant stabilumą.

Dėkojame už atsakymus.