Populiarėjant tarpiniams pasėliams, augintojams kyla klausimų – kokius pasirinkti augalus, kiek sėti, kokia bus jų nauda, kiek užaugins biomasės.

Tarpiniam pasėliui pasirinkti augalai turi atitikti auginimo tikslą. Tinkamiausios yra patikrintos vietinės rūšys ir veislės. Tarpiniame pasėlyje reikia vengti rūšių, kurios ūkyje auginamos kaip pagrindiniai augalai. Augalų mišiniai yra geresnis pasirinkimas nei vienarūšis tarpinis pasėlis!

Mišinio vertė priklauso ne nuo augalų skaičiaus, bet nuo kiekvieno komponento indėlio. Gerą mišinį galima sudaryti iš 3–4 rūšių augalų. Mišinio pagrindinę dalį (apie 50 proc.) turėtų sudaryti intensyviai augantys, uždengiantys dirvą, užauginantys didelę masę augalai: baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, avižos, bitinės facelijos, taip pat augalai su skirtinga šaknų struktūra ir šaknų išsidėstymo gyliu dirvoje. Mišinyje vertingi augalai, kurie pasižymi maisto medžiagų pasisavinimo ypatumais: fiksuoja azotą, sudaro simbiozę su mikorizės grybais, tirpdo mineralus, atpalaiduoja maisto medžiagas ir kt.

Tręšimas pagrindinio pasėlio šiaudais gali sudaryti tarpinio pasėlio augalų ir mikroorganizmų konkurenciją dėl azoto, todėl į mišinį verta įmaišyti pupinių augalų. Augdami mišinyje su kitais nepupiniais augalais, jie sumažina azoto trūkumą, be to, gali sušvelninti (susiaurinti) antžeminės masės mineralizacijos intensyvumo rodiklį (C/N). Sudarant mišinį reikia atsižvelgti į tai, kad baltosios garstyčios ir bitinės facelijos yra labai konkurencingos ir gali stelbti kitus mišinio augalus. Pasirinktų rūšių augalai turi skirtingas savybes ir naudą (žr. lentelę).

LAMMC Žemdirbystės institute ir jo filialuose 2022–2023 m. buvo tirti skirtingos paskirties trijų rūšių tarpinių augalų mišiniai: nušąlantis ir subyrantis (tiesioginei sėjai pavasarį), daugianaris (dirvos gyvybingumui padidinti) ir bastutinių augalų mišinys (sumažinti dirvoje mineralinio azoto kiekį, likusį po gausaus pagrindinio pasėlio tręšimo mineralinėmis N trąšomis).

Tyrimai parodė, kad įvairiuose Lietuvos regionuose auginamų tarpinių augalų mišinių biomasę lėmė sėjos laikas, drėgmės kiekis dirvoje per augalų dygimą (arba krituliai) ir vidutinė paros temperatūra rudens laikotarpiu.

Didžiausias tarpinių pasėlių biomasės derlius 2022 m. buvo Pietų ir Vidurio Lietuvos regionuose. Nedidelė tarpinių pasėlių augalų masė (2023 m.) sumažino dirvožemyje mineralinio N kiekį dažniausiai tik 0–30 cm sluoksnyje. Augalai, užauginantys didesnę antžeminę (> 2 t/ ha) ir šaknų masę, mineralinio N kiekį reikšmingai sumažino ir gilesniame dirvožemio sluoksnyje. Iš tirtų tarpinių pasėlių geriausiai mineralinio N kiekį dirvoje sumažino baltųjų garstyčių ir aliejinių ridikų mišinys.

Tarpiniai pasėliai gali praversti daugelyje sričių ir pripažįstami kaip daugiafunkcė agrarinė priemonė. Auginant tarpinius pasėlius galima siekti šių tikslų:

• sumažinti vėjo ir vandens eroziją;
• apsaugoti gruntinius vandenis nuo užteršimo;
• aprūpinti sėjomainos augalus biologiniu azotu;
• pagerinti maisto medžiagų išsaugojimą ir apykaitą;
• papildyti dirvožemį organinėmis medžiagomis ir kaupti humusą;
• pagerinti dirvožemio fizinę aplinką: sumažinti suslėgimą, pagerinti struktūrą, aeraciją, šilumines savybes, vandens laidumą;
• paįvairinti augalais trumpas sėjomainas ir paskatinti biologinės įvairovės didėjimą;
• kontroliuoti piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimą;
• mažinti mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą.

Pasirinkimas priklauso nuo sėjomainos

Rapsų sėjomainose reikėtų vengti tarpinio pasėlio augalų, kuriuose gali plisti tokios ligos, kaip verticiliozė, sklerotinis puvinys arba šaknų gumbas. Būtina naikinti rapsų pabiras – jos dažnai sudygsta tarpiniame pasėlyje ir ten auga nekontroliuojamos. Sėjomainai, kurioje auginami rapsai, tarpiniams pasėliams tinka grikiai, migliniai ir pupiniai augalai, linai.

Pupiniai augalai gali nukentėti nuo pašaknio ligų. Augalų kaitos reikalavimus taikant sėjomainoje su pupiniais augalais (10–13 proc. pupinių), galima išlaikyti rekomenduojamą pupinių augalų fitosanitarinę pertrauką. Nuo pašaknio ligų puikiai tinka bastutiniai augalai. Tarpiniame pasėlyje reikia vengti pupinių augalų prieš tokios pat rūšies pagrindinių augalų auginimą.

Mažiausiai apribojimų tarpiniam pasėliui yra javų sėjomainose. Renkantis augalus reikia atsižvelgti į sėjos laiką ir naudą. Jeigu javų šiaudai naudojami tręšimui, labai tinka mišiniai su pupiniais augalais. Jeigu daugiausia dėmesio skiriama dirvos purenimui, reikia rinktis giliai įsišaknijančius augalus, pavyzdžiui, ridikus, garstyčias, linus, pupas. Pagrindinius pasėlius tręšiant didelėmis normomis azoto trąšų, po derliaus nuėmimo bastutiniai augalai puikiai pasisavina likusį azotą.

Sėjos laikas ir sėklų norma

Tinkamiausias tarpinių pasėlių sėjos laikas iš karto po pagrindinio pasėlio derliaus nuėmimo. Tai svarbu sausringose vietovėse taupant dirvožemio drėgmę. Anksčiau sėti reikia ir šilumą mėgstančius augalus (pupinius javus, saulėgrąžas) – tai lemia didesnę biomasę, ilgesnį dirvos uždengimą augalais ir dirvožemio apsaugą.

Greitai sudygęs tarpinis pasėlis slopina pabirų ir piktžolių dygimą. Jeigu drėgmės pakanka, geriausias variantas yra palaukti, kol išdygs pirmosios javų arba rapsų pabiros, o tarpinį pasėlį sėti tik įdirbus dirvą.

Užtikrintas ir tolygus tarpinių pasėlių augalų dygimas pasiekiamas įdirbus viršutinį dirvožemio sluoksnį ir sėjant eiline sėjamąja. Šis būdas itin efektyvus sėjant sudėtingesnį kelių komponentų mišinį, vėlinant sėją. Išcentrinės sėjamosios, sumontuotos ant ražienų skutiklių, yra pigiausia alternatyva darbo ir sąnaudų atžvilgiu, tačiau labiau tinka sėjant smulkiasėklius augalus: garstyčias, ridikus, bastučius, judras, linus.

Tinkamiausias daugumos mišinių sėjimo gylis yra 1–2 cm. Tačiau kuo didesnis skirtingų rūšių skaičius mišinyje ir kuo didesnė augalų sėklų dydžių dispersija, tuo daugiau kompromisų tenka daryti pasirenkant sėjos gylį.

Lietuvoje augalų sudygimą gali riboti drėgmės trūkumas, o augimą – žema vidutinė paros temperatūra (< +5 °C). Reikia naudoti kokybišką sėklą, jos normą koreguoti (didinti), atsižvelgiant į dirvožemio ir meteorologines sąlygas. Augalų mišinio sėklų norma apskaičiuojama remiantis konkrečių augalų norma kg į ha ir šių augalų procentine dalimi mišinyje. Pavyzdžiui, sėklos mišinį planuojant sudaryti iš 50 proc. bitinių facelijų (12 kg/ ha), 25 proc. aliejinių ridikų (20 kg/ha) ir 15 proc. vienmečių dobilų (15 kg/ha), mišinio sėklos norma bus 13,3 kg/ha, t. y. (50 × 12 + 25 × 20 + 15 × 15) / 100.

Geriausia tarpinius pasėlius pasėti iki rugpjūčio 15 dienos.