Už nelegalius darbuotojus darbdaviai nuo šiol mokės gerokai didesnes baudas. O štai dirbantiems įsiskolinusiems asmenims antstoliai išskaičiuos mažesnę atlyginimo dalį – daugiau pinigų liks pragyventi.

Tikimasi, kad šie pakeitimai paskatins darbdavius labiau rūpintis darbuotojų gerove ir padės skolininkams aktyviau įsilieti į darbo rinką.

Baudos už nelegalius darbuotojus

Vis dar pasitaiko atvejų, kai su darbuotojais darbo sutartys nesudaromos. Pagrindinės priežastys: darbdaviui nereikia mokėti mokesčių; asmenys, turintys bedarbio statusą, nenori prarasti bedarbio ar kitų socialinių išmokų, taip pat kad iš jų atlyginimo būtų išskaitytos skolos pagal vykdomuosius raštus. Tad, atsižvelgus į nelegalaus darbo mastą, nuo liepos 1 d. padidėjo baudos už nelegaliai įdarbintus darbuotojus.

Iki šiol darbdaviui, nelegaliai įdarbinusiam darbuotoją, grėsė bauda nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, bauda svyravo nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Po pakeitimo baudos didėja ir yra siejamos su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). Pirmą kartą skiriama nuo 3 iki 12 MMA dydžio bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, pakartotinai nusižengus per pastaruosius 2 metus – bauda nuo 6 iki 24 MMA. Įvertinus galiojančią MMA, bauda gali siekti nuo 2 772 iki 11 088 Eur prasižengus pirmą kartą, o pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 5 544 iki 22 176 eurų.

Darbas laikomas nelegaliu, kai:

• darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša SODRAI mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
• dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi / dirbti Lietuvoje ir (arba) neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų.

Be to, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kad darbdaviai, nelegaliai įdarbinę darbuotojus, bus viešinami – jų duomenis skelbs oficialioje VDI interneto svetainėje nurodant darbdavio teisinę formą, pavadinimą, juridinio asmens kodą ir padarytą pažeidimą, jei darbdavys fizinis asmuo – asmens vardą, pavardę, gimimo metus ir padarytą teisės pažeidimą. Duomenys bus prieinami nuo vienų iki trejų metų.

Išskaitos pagal vykdomuosius raštus

Įsigaliojo Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimai, susiję su išskaitomis iš darbuotojų darbo užmokesčio. Pagrindinės naujovės – mažinami išskaitų iš darbo užmokesčio procentai ir išskaitymai diferencijuojami pagal gaunamas pajamas.

Dažnai skolų turintys asmenys vengia legaliai įsidarbinti, nes tuomet iš jų darbo užmokesčio pradedamos išieškoti skolos. Tad pakeistas CPK 736 straipsnis, kuriame nustatomas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis. Nuo šiol taikomi šie dydžiai:

•  Kai išieškoma iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, kurios neviršija MMA, išskaitoma:
  • 10 proc. pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus;
  • 30 proc., jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis arba žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba kitaip nenustato įstatymai ar teismas.
•  Kai išieškoma iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, kurios viršija MMA, bet neviršija 2 MMA, išskaitoma:
  • 30 proc. pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus;
  • 50 proc., jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis arba žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, jeigu kitaip nenustato įstatymai ar teismas.
•  Kai išieškoma iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, kurios viršija 2 MMA, išskaitoma 50 proc. pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus, jeigu kitaip nenustato įstatymai ar teismas.

Nauji išskaitų dydžiai taikomi ir antstolių patvarkymams daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pateiktiems iki 2024 m. birželio 30 d., jei po liepos 1 d. vis dar vykdomi. Vadinasi, nesvarbu, kada patvarkymas gautas, jei pagal jį atliekami išskaitymai po 2024 m. liepos 1 d., reikės vadovautis naujais dydžiais.

Dar vienas pakeitimas, susijęs su išskaitomis iš darbo užmokesčio, įsigalios nuo gruodžio 1 dienos. Darbuotojai galės pasinaudoti skolų mokėjimo atostogomis. Jos bus skiriamos asmenims, kurie paskutinius 6 mėn. nedirbo pagal darbo sutartį, o įsidarbinę pateikė prašymą antstoliui dėl išieškojimo stabdymo. Išieškojimas stabdomas 6 mėn. terminui, kuris skaičiuojamas nuo asmens darbo pradžios. Jeigu prašymas pateikiamas vėliau nei nuo darbo pradžios, išieškojimas stabdomas tik likusiam terminui po šio prašymo pateikimo antstoliui dienos. Šis 6 mėn. terminas yra nepertraukiamas, nenutrūksta ir nėra pratęsiamas, įskaitant atvejus, kai keičiasi skolininko darbdavys. Išieškojimą bus galima sustabdyti ne daugiau kaip 2 kartus per penkerius metus.