Išsiritusių paukščiukų kokybė priklauso nuo perinti skirtų kiaušinių kokybės, jų transportavimo, laikymo, inkubavimo higienos ir technologinio proceso reikalavimų paisymo. Dauguma veiksnių, lemiančių sveiko paukščiuko išsiritimą, priklauso nuo paukštidės, iš kurios perinti gauti kiaušiniai, ir inkubatoriaus.

Naminių paukščių kiaušiniai dažniausiai perinami inkubatoriuose, nors nedidelėse fermose prieauglį gali išperėti ir perekšlės. Perinimo rodikliai ir išsiritusių paukščiukų gyvybingumas priklauso nuo suaugusių paukščių laikymo, lesinimo, kiaušinių atrinkimo, perinamų kiaušinių laikymo sąlygų ir technologinio perinimo proceso.

Perinant ar pastebėjus jau išsiritusių paukščiukų sveikatingumo problemų, reikėtų įvertinti gautų kiaušinių kokybę, jų surinkimo, laikymo, higienos ir transportavimo į inkubatorių sąlygas. Būtina išanalizuoti paukščių, iš kurių gaunami kiaušiniai, sveikatingumą, laikymo sąlygas, lesinimą, apvaisinimą. Taip pat reikia įvertinti ir inkubatorių, jo higieną, paukščiukų perinimo procesą, perinamų kiaušinių kokybę, jų laikymo sąlygas, išsiritusių viščiukų priežiūrą ir transportavimą į auginimo vietas.

Neapsivaisinimo ir embrionų žuvimo priežastys

Perinant išaiškėjęs didelis kiaušinių neapvaisinimas dažnai siejamas su patelių apvaisinimo problemomis. Viena iš galimų priežasčių yra prasta (dažniau kalakučių) dirbtinio apvaisinimo technika, todėl reikėtų įvertinti procedūros kokybę. Neretai patelės lieka neapvaisintos dėl per mažo vyriškos lyties paukščių kiekio pulke ar jų nenoro poruotis. Šiai problemai spręsti reikėtų padidinti patinų kiekį, juos pakeisti arba taikyti dirbtinį apvaisinimą.

Jei patinai nesiporuoja, reikia įvertinti paukštidės, kurioje laikomi paukščiai, temperatūrą (kad ji nebūtų per aukšta), lesinimo sąlygas, streso veiksnius, ar patelės nedominuoja pulke, paukščių sveikatingumą, ar paukščiai nenutukę, neturi kojų patologijų. Jei pulke seni patinai ir didelis kiaušinių neapvaisinimas, rekomenduojama juos pakeisti jaunais.

Kita dažna problema, dėl kurios mažiau išsirita paukščiukų – embrionų žuvimas perinimo laikotarpiu. Yra skiriamas ankstyvasis – pirmoje perinimo pusėje, arba vėlyvasis periodas – antroje paukščiukų perinimo pusėje. Ankstyvasis embrionų žuvimas gali būti siejamas su inbrydingu (artimos giminystės paukščių poravimu), todėl reikėtų to vengti, rizikai sumažinti imti jaunus patinus. Kalakučiukų embrionai gali žūti dėl partenogenezės, kai embrionas vystosi iš neapvaisinto kiaušinio. Šiuo atveju patartina įvertinti veislinių kalakutų pulką ir, jei inkubatoriuje nustatoma daug partenogenezės atvejų, veislinio pulko paukščių kiaušinių nereikėtų perinti.

Jei kiaušiniai apvaisinti, bet perinimo laikotarpiu nesivysto, problema dažnai susijusi su kiaušinių laikymu prieš perinimą per žemoje ar aukštoje temperatūroje arba per ilgai, netinkamomis sąlygomis. Reikėtų vengti per ilgo perinamų kiaušinių sandėliavimo, rekomenduojama perinti skirtus kiaušinius surinkti per ne ilgiau kaip 1–2 savaites (atsižvelgiant į paukščių rūšį), uždelsus kasdien išsirita 2–3 proc. mažiau paukščiukų.

Jų embrioniniam mirtingumui įtakos gali turėti ir infekcinės kilmės ligos, pavyzdžiui, jei veislinių paukščių, iš kurių gauti kiaušiniai, pulke yra nepalanki epidemiologinė situacija: mikoplazmozės ar Niukaslio ligos rizika.

Perinami kiaušiniai turi būti švarūs, nepažeistu lukštu, perykla tinkamai dezinfekuojama, užtikrinta tinkama perinimo temperatūra, o kiaušinių vartymas inkubatoriuje atliekamas pagal nustatytus perinimo režimo reikalavimus.

Vėlyvasis embrionų mirtingumas dažniausiai siejamas su temperatūros, ventiliacijos paklaidomis inkubatoriuje, perinamų kiaušinių vartymo klaidomis, paukščių, iš kurių gauti kiaušiniai perinti, lesinimo paklaidomis.

Paukščiukų išsiritimas

Kiaušinių perinimo trukmę (dienomis) lemia paukščių rūšis:

• vištos – 21,
• kalakutai, antys – 28,
• muskusinės antys – 35–37,
• žąsys – 28–30,
• povai – 26–29,
• fazanai – 22–29,
• putpelės – 16–25,
• kanarėlės, balandžiai – 14,
• papūgos – 28 dienos.

Anksčiau laiko paukščiukai gali išsiristi, jei perinami kiaušiniai yra maži, inkubatoriuje per aukšta temperatūra. Paukščiukai vėluoja išsiristi, kai prieš perinimą buvo laikomi per ilgai.

Pasitaiko įvairių išsiritusių paukščiukų patologijų. Viščiukai gali išsiristi su sukryžiuotu snapeliu – ši patologija siejama su virusinėmis ligomis, paveldimumu. Kai kuriais atvejais (dėl lesinimo paklaidų ar netinkamos kiaušinių perinimo temperatūros) matyti paukščiukų kreivakaklystė, kojų iškrypimas. Galvos ir kaklo audinių edema pasitaiko, kai užtrunka išsiritimas, susijęs su per žema temperatūra inkubatoriuje. Išsiritę paukščiukai gali būti lipnūs, su neužgijusia bamba, kuri neretai komplikuojasi į omfalitą ir trynio maišo uždegimą, – šios patologijos dažniausiai siejamos su per aukšta temperatūra, per didele peryklos drėgme, dėl netinkamo kiaušinių sandėliavimo ir vartymo perinimo laikotarpiu.

Išperintus paukščiukus reikia apžiūrėti, įvertinti jų sveikatingumą ir atlikti brokavimą – apsigimusius, ligotus reikia išbrokuoti, kadangi jie blogiau auga, jų imuninė sistema būna silpnesnė, patekę į paukštidę jie kelia pavojų, nes gali platinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus sveikiems paukščiukams.

Paukščiukų omfalitas ir trynio maišo uždegimas

Omfalitas – jaunų paukščiukų liga, kuriai būdingas bambos uždegimas, dažnai pasireiškiantis kartu su trynio maišo uždegimu. Tai neužkrečiamas susirgimas, siejamas su temperatūros ar drėgmės rodiklių paklaidomis inkubatoriuje ir perinamų kiaušinių ar pačio inkubatoriaus užkrėtimu patogenais.

Priežastys. Pirminė omfalito priežastis yra ką tik išsiritusio paukščiuko atviros bambos kontaktas su nešvariais paviršiais. Jei paukščiukai laikomi patogenais užkrėstoje aplinkoje iki tol, kol jų bambos kanalas visiškai užsidaro, bakterijos gali migruoti iki trynio maišo ir jį užkrėsti. Susirgus išskiriamos bakterijos, tokios kaip E. coli (dažniausiai), stafilokokai, streptokokai, klostridijos, klebsielės, pseudomonos, enterokokai, Proteus rūšys, neretai diagnozuojamos mišrios infekcijos.

Omfalitas siejamas su temperatūros, drėgmės rodiklių paklaidomis kiaušinių perinimo paskutinėmis dienomis, netinkamu kiaušinių sandėliavimu, perinamų kiaušinių, inkubatorių ar paukščiukų transportavimo dėžučių užteršimu. Taip pat patologiją gali lemti vienadienių paukščiukų atšaldymas arba perkaitinimas transportuojant.

Dėl trynio maišo uždegimo paukščiukams vystosi imunosupresija, nes sutrinka maisto medžiagų, motininių antikūnų pasisavinimas. Sergantys, bet išgyvenę paukščiukai yra mažesni, atsilieka augimas, jie jautresni infekcinių ligų sukėlėjams, dažnai gaišta dėl į organizmą patekusių toksinų ir E. coli septicemijos.

Ligos požymiai. Omfalito atveju per išorinę apžiūrą randamas bambos uždegimas, neužsidaręs bambos žiedas, šlapia apatinė paukščiuko pilvo dalis, bambos pažeidimo vietoje gali būti susidaręs šašas. Paukščiukai apatiški, nelesa, būriuojasi, glaudžiasi prie šilumos šaltinio, jų galvos nulinkusios. Jie nepriauga svorio, paukštidėje matyti padidėjęs iki dviejų savaičių amžiaus viščiukų gaištamumas. Neretai užsikrėtę paukščiukai atrodo normalūs dar likus kelioms valandoms iki gaišimo.

Kai kuriais atvejais viščiukų gaištamumas dėl omfalito ir trynio maišo uždegimo pulkuose gali siekti 15, o kalakučiukų – net 50 procentų. Per skrodimą gaišenoje matyti dehidratacija, užsilaikęs, nerezorbuotas trynio maišas (fiziologiškai sveikų paukščiukų trynio maišas, kuris yra svarbus maisto medžiagų šaltinis pirmosiomis gyvenimo dienomis, rezorbuojamas per 1–2 savaites – laikas priklauso nuo paukščio rūšies) pilvo ertmėje ir jo uždegimas, didesnė pilvo apimtis. Trynio maišas būna didesnis, hiperemiškas ir gali skleisti nemalonų kvapą, o pats trynio turinys sutirštėjęs. Jei paukščiukai išgyvena keletą dienų, dažnai nustatomas išsivystęs perikarditas, perihepatitas, gali būti diagnozuojamas stiprus peritonitas, kai kuriais atvejais ant organų paviršių randama uratų atsidėjimo, padidėjusi, persipildžiusi tulžies pūslė.

Gydymas, profilaktika. Specifinio gydymo nėra, mikrobiologiniu tyrimu nustačius ligos sukėlėją, gali būti naudojami antimikrobiniai vaistai. Tačiau norimą gydymo rezultatą retai galima pasiekti, nes sergantys paukščiukai dažniausiai nugaišta, o tų, kuriems dar nespėjo pasireikšti klinikiniai ligos požymiai ir siekiant juos apsaugoti nuo šios susirgimo, dažnai gydymas nėra efektyvus.

Ligos profilaktikai labai svarbu kontroliuoti temperatūrą ir drėgnumą, taip pat sanitarines sąlygas inkubatoriuje. Perinti turi būti naudojami švarūs, neįskilę kiaušiniai. Jei vis dėlto nusprendžiama perinti suterštus kiaušinius, jie turi būti atskirti nuo sveikų. Jei kiaušiniai plaunami, ploviklį reikia naudoti pagal instrukciją. Laikas, temperatūra ir dažnas vandens keitimas yra labai svarbu, kaip ir dezinfekanto koncentracija plovimo ir skalavimo vandenyje. Skalavimo vanduo turi būti šiltesnis nei plovimo (šiltesnis nei vidinė kiaušinio temperatūra), bet neturėtų viršyti 60 °C.

Inkubatorius po kiekvieno perinimo turi būti nuodugniai išvalytas ir dezinfekuotas. Jei dezinfekuojama su formaldehido garais, orlaidės turėtų būti uždarytos, išjungta ventiliacija. Išperintus paukščiukus svarbu vakcinuoti (jei tai atliekama inkubatoriuje) ir transportuoti į laikymo vietą tinkamomis sąlygomis, o auginimo vietoje paukščiukus svarbu tinkamai lesinti, girdyti, pasirūpinti patalpos temperatūros, apšvietimo, ventiliacijos, sanitarijos sąlygomis, parinkti tinkamą kraiką.