Iš oficialių Europos Sąjungos institucijų savo poziciją dėl būsimos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 metų pirmas suformulavo ir pristatė Europos regionų komitetas. Šiai politikai aptarti Komitetas skyrė specialią plenarinę sesiją.

Kodėl Europos regionų komitetas (ERK) jau dabar ėmėsi aptarinėti BŽŪP ateitį? Komiteto nario ir projekto pranešėjo iš Lenkijos Piotr’o Calbecki’io (Piotro Calbeckio) žodžiais, būsimoji BŽŪP turėtų būti formuojama gerokai prieš priimant galutinius sprendimus, iš anksto sutarus dėl jos krypčių ir prioritetų. Kuriant ES žemės ūkio ateitį aktualu užtikrinti teisingas išmokas žemdirbiams, suteikti daugiau galios regionams, padidinti BŽŪP biudžetą, labiau reguliuoti rinką. Žinoma, vis dar vykstant karui Ukrainoje, svarbu nepamiršti apsirūpinimo maistu temos.

Teisingai perskirstyti išmokas

Siekiant išlaikyti žemės ūkio veiklą visose geografinėse vietovėse, darbo vietas atokiuose kaimuose ir išsaugoti gyventojus, svarbu teisingai perskirstyti tiesiogines išmokas ūkininkams. Europos Komisija (EK) raginama reformuoti tiesioginių išmokų metodus, kad būtų atsižvelgta į aplinkybes, kuriomis ūkininkaujama, ir pagal tai perskirstyti išmokas (pagal ūkių tipų ir dydžių skirtumus, teritorijos poreikius). Per ERK plenarinę sesiją skambėjo pasiūlymai nustatyti privalomas ir didesnes perskirstymo išmokas, ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, apriboti BŽŪP subsidijų dydį, kad augtų visų ūkininkų pajamos. Dar vienas siūlymas – aktyviau naudoti finansines priemones, kurios palengvintų sąlygas ūkininkams gauti paskolas.

Kodėl išskiriami smulkieji ūkiai? Nes jie ypač pažeidžiami ir juos labai svarbu išsaugoti. „Ūkininkų, kurie priklauso didelėms lobistinėms organizacijoms, balsas institucijose išgirstamas gana lengvai, o mažųjų – ne. Tad pirmas darbas – pasirūpinti smulkiais ūkiais“, – kalbėjo ERK narė, Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemės parlamento atstovė Erika Von Kalben.

Statistika gana pesimistinė: nuo 2010 iki 2020 m. Europos Sąjungoje veiklą nutraukė 3 mln. ūkių – po 800 kasdien. Situaciją įvertino ES žemės ūkio komisaras Janusz’as Wojciechowski’is (Janušas Voicekovskis): „Tokia tendencija negali tęstis, turime užtikrinti sąžiningas pajamas mūsų ūkininkams ir tai turi būti vienas pagrindinių BŽŪP prioritetų, ypač kalbant apie paramą jauniesiems ūkininkams, smulkiems ir mišriems ūkiams. Jiems parama turi būti didesnė, kad taptų atsparesni ir užtikrintume didesnę maisto gamybos įvairovę.“ O štai naujai išrinktoji Europos Parlamento (EP) narė portugalė Isilda Gomes teigė, kad užtikrinti orias pajamas ūkininkams turėtų tapti vienu svarbiausių BŽŪP prioritetu. „Nesuvokiama, kad tokį sunkų darbą kasdien dirbantys žmonės ne visada gali oriai gyventi. Vadinasi, kažkas rinkoje veikia neteisingai, jeigu yra tokia situacija“, – apgailestavo I. Gomes.

Padidinti žemės ūkio biudžetą

Niekas neginčija, kad BŽŪP turėtų remti klimato kaitos poveikio švelninimą ir prisitaikymą, biologinės įvairovės išsaugojimą, pastangas šalinti aplinkos taršos šaltinius ir užtikrinti deramą gyvulių gerovę. Todėl per sesiją pabrėžta, kad BŽŪP po 2027 m. biudžetas turėtų atitikti sektoriaus poreikius ir užmojų lygį, sustiprinant jį papildomais ištekliais.

Dabar ES bendrajai žemės ūkio politikai kasmet skiria apie 60 mlrd. eurų. Nors, atrodytų, gana daug, tačiau tai sudaro vos 0,5 proc. Bendrijos BVP. Komisaras J. Wojciechowski’is irgi sutiko, kad tiek yra gerokai per mažai. „Reikia įvertinti, kad ūkininkams kylantys išbandymai dėl reikalavimų saugoti gamtą, tausoti bioįvairovę ir kt., yra didžiuliai. Tad reikia tinkamo biudžeto, kad galėtų šiuos iššūkius spręsti. Manau, 0,5 proc. BVP yra gerokai per mažai. Būsimai BŽŪP reikėtų turėti didesnį biudžetą“, – nedaugžodžiavo J. Wojciechowski’is. Tai, kad BŽŪP parama ES žemdirbiams reikalinga ir yra svarbi, rodo statistika: 2022-aisiais ji sudarė vidutiniškai ketvirtadalį žemdirbių pajamų.

Griežčiau reguliuoti rinką

Pagrindinė BŽŪP įgyvendinimo priemonė turėtų būti ES bendrosios žemės ūkio ir maisto rinkos apsauga ir reguliavimas – įsitikinęs Komitetas. Tai turėtų apimti naujų teisingų žemės ūkio ir maisto produktų importo ir eksporto principų, kurie sudaro vienodas sąlygas ir nepadidina biurokratijos naštos, taikymą. Apie vieną jų – vadinamąsias veidrodines nuostatas – užsiminė I. Gomes: „Maistas – ne šiaip sau produktas. (...) Ūkininkai susiduria su didžiule tarptautine konkurencija, tad jie turėtų konkuruoti sąžiningomis sąlygomis. Būtina taikyti veidrodinių nuostatų principą, kad visi laikytųsi tų pačių taisyklių ir reikalavimų kaip ir ES.“ Šios veidrodinės nuostatos galėtų būti įtraukiamos į esamus ir būsimus Europos prekybos susitarimus. ERK prašo ES pasinaudoti savo, kaip didžiausios pasaulio rinkos, maisto produktų eksportuotojos bei importuotojos įtaka ir pakeisti tarptautinės prekybos žemės ūkio produktais taisykles, kurios nustatytos... prieš 30 metų!

Be visa to, naujoji BŽŪP turėtų kovoti su nesąžininga prekyba ir užkirsti kelią veiksmams, kurie kenkia labiausiai pažeidžiamiems maisto produktų grandinės dalyviams, pirmiausia ūkininkams. Tam reikėtų griežtesnių ES taisyklių dėl nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje, įskaitant nuobaudas už pirkimą mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis. Ir, žinoma, apsvarstyti galimybę remti silpniausių tiekimo grandinės dalyvių derybinę galią.

Suteikti daugiau galių regionams

Šiandien jau akivaizdu, kad dėl naujo BŽŪP įgyvendinimo modelio padidėjo administracinė našta regioninėms valdymo institucijoms, trūksta lankstumo pritaikyti BŽŪP prie regionų poreikių, todėl, kalbant apie BŽŪP ateitį, siūloma suteikti regionams daugiau galių, ypač kaimo plėtros srityje. „BŽŪP turėtų būti regionalizuota. Mums reikia regioninių strategijų su numatytu finansavimu iš įvairių šaltinių. Vietos, regioninės savivaldos rūpinasi ūkininkais, dirba su jais. (...) Kreipiamės į Europos Parlamentą ir Komisiją, kad formuojant naująją BŽŪP būtų vertinamas ir mūsų požiūris“, – lūkesčius į būsimos BŽŪP rengimo procesą kaip visavertį patariamąjį organą įtraukti Regionų komitetą išsakė ERK narys iš Nyderlandų Egbert’as Van Dijk’as (Egbertas Van Deikas).

ERK įsitikinęs, kad daugelį BŽŪP svarbių aspektų palankiausia įgyvendinti regionų lygmeniu, tad ragina numatyti papildomų lėšų ir tikslinę politiką regionams, ypač tiems, kurie yra ūkininkauti nepalankiose vietovėse. Komiteto pirmininko, Portugalijos Azorų regioninio parlamento atstovo Vasco’o Alves’o Cordeiro’o (Vasko Alveso Kordeiro) teigimu, norint užtikrinti teisingą žaliąją pertvarką, būtina atsižvelgti į regionų įvairovę. „Bendrosios žemės ūkio politikos reforma – būtinas žingsnis, norint, kad ES ūkininkai lengviau susitvarkytų su žaliąja pertvarka. (...) Sąžininga žalioji pertvarka neįmanoma, jei nebus atsižvelgiama į didelę mūsų regionų, įskaitant atokiausius, įvairovę. Štai kodėl Europos regionų komitetas ragina labiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į BŽŪP valdymą“, – poziciją išsakė V. A. Cordeiro’as.

Užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą

Nors apie apsirūpinimo maistu saugumą, kaip vieną svarbiausių BŽŪP siekių, kalbama jau seniai, tačiau klausimas vis dar neprarado svarbos. Europos regionų atstovai vieningai pabrėžia, kad apsirūpinimo maistu saugumas ir maisto gamybos savarankiškumas privalo būti strateginis ES tikslas įgyvendinant būsimą įvairių sričių politiką.

Kas apima apsirūpinimo maistu saugumą? Visų pirma, tai siejasi su pakankamu sveiko maisto kiekiu ir kokybe, įperkamumu ir kainų stabilumu. Iš esmės tai numato ir Europos žemės ūkio teisės aktai. ES žemės ūkio komisaras, kalbėdamas apie naujojo BŽŪP laikotarpio gaires, taip pat pirmiausia įvardijo apsirūpinimą maistu: „Turime užtikrinti saugumą – galimybę apsirūpinti įperkamu maistu. Tai yra pagrindinė žemės ūkio funkcija.“

Kartu ERK išreiškė savo poziciją ir dėl laboratorijose auginamų produktų, ragino visuose būsimuose pasiūlymuose, susijusiuose su klimatu, žemės ūkiu ar maistu, neskatinti laboratorijose auginti produktų, kad pavyktų išsaugoti šalių narių kultūros paveldą ir tradiciškai ruošiamą maistą. ERK narys italas Lorenzo’as Galligani’is (Lorencas Galiganis) pabrėžė, kad Bendrijai reikėtų geresnės maisto klasifikavimo sistemos. „Norėčiau atkreipti dėmesį į du aspektus, kurie kelia pavojų. Pirma, laboratorijose gaminama mėsa. Nors mokslininkai sako, kad tai gana saugu, tačiau nereikėtų to bandyti su europiečiais. Antra, Nutri-score maisto produktų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (ją sudaro penkių spalvų maistingumo etiketė ir maistinių medžiagų vertinimo sistema – red. past.). Ji kartais skatina valgyti perdirbtą maistą, tad mažiau erdvės lieka kokybiškai žemės ūkio produkcijai. Manome, kad šios maisto produktų klasifikavimo sistemos reikėtų atsisakyti“, – Komiteto poziciją išsakė L. Galligani’is.

* * *

Naujajam BŽŪP laikotarpiui Europos regionų komitetas ragina ruoštis iš anksto. Kiek bus atsižvelgta į jo pasiūlymus ir kaip atrodys BŽŪP po 2027-ųjų, pasakyti sunku, tačiau aišku viena – tokie klausimai, kaip apsirūpinimas maistu ir ūkininkų pajamų užtikrinimas, tikrai išliks dėmesio centre.

***

ES žemės ūkio komisaras Janusz’as Wojciechowsk i’is

„Nėra jokios kitos politikos srities, kuri daugiau prisidėtų prie esminių strateginių ES interesų. Bendroji žemės ūkio politika svarbi mūsų energetiniam ir gynybiniam saugumui, sveikatai, piliečių gerovei, aplinkos apsaugai. Ji iš esmės prisideda prie ES, ypač kaimo ir nutolusių regionų, kurie dažnai pamirštami, ekonomikos plėtros. Bendroji žemės ūkio politika taip pat reikalinga užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, palaikant gerus santykius su pasauliu, stiprinant globalius apsirūpinimo maistu kanalus. Be stiprios bendrosios žemės ūkio politikos stiprios Europos Sąjungos neturėsime.“