Gyvūninės kilmės baltymų gamyba tradiciniame žemės ūkyje reikalauja daug išteklių, todėl mokslininkai ir verslininkai ieško alternatyvių sprendimų. Viena iš perspektyviausių sričių yra vabzdžių ir iš jų pagamintų produktų naudojimas.

Vabzdžiai – aukštos kokybės baltymų šaltinis, kuriame yra žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių. Pavyzdžiui, svirplius sudaro apie 65 proc. natūralių baltymų. Jeigu auginami laikantis tvarumo principų, juose būna gausu pridėtinių vitaminų (B12) ir mineralų, omega-3, omega-6 riebalų rūgščių.

Vabzdžiai, veisiami perdirbtiems gyvūniniams baltymams (kurie neskirti žmonėms) gaminti, laikytini ūkiniais gyvūnais. Ūkio subjektai, norintys veisti pašarinius vabzdžius, privalo registruoti ar patvirtinti savo veiklą.

Gairėse nurodyti pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti ypatingą dėmesį: gamybos būdai, naudojami substratai, vabzdžių rūšys, tolesnio perdirbimo metodai, poveikis aplinkai ir rekomendacijos, kuriomis siekiama spręsti ir valdyti gamybos procese nustatytus rizikos veiksnius, įskaitant rizikos veiksnių analizę ir svarbius valdymo taškus. Pabrėžiama, kad gyvais vabzdžiais galima šerti visų rūšių gyvūnus, išskyrus atrajotojus.

Šaldytus, džiovintus neperdirbtus vabzdžius galima naudoti gyvūnams augintiniams ir kailiniams žvėreliams šerti.

Pagal reikalavimus perdirbtus vabzdžių baltymus galima naudoti gyvūnams augintiniams, kailiniams žvėreliams ir akvakultūros gyvūnams šerti, vabzdžių riebalus – visų rūšių gyvūnams šerti.

Gairėse nurodyti teisės aktai, taikomi ūkio subjektams, vykdantiems vabzdžių auginimo ir perdirbimo veiklą, pateiktos vabzdžių rūšys, kurias leidžiama auginti ir kaip pašarinę žaliavą tiekti Europos Sąjungos rinkai, jei jos atitinka pašarams skirtų vabzdžių auginimo saugos sąlygas.

Pašarų gamybos ir perdirbimo veiklą vykdančių pašarų ūkio subjektų valstybi- nę kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Vabzdžiai auga skirtingomis sąlygomis

Vabzdžių auginimo veiklą sudaro šie etapai (pirminė gamyba):

• pašarų / substratų parinkimas vabzdžiams,
• vabzdžių auginimas,
• vabzdžių surinkimas,
• vabzdžių laikymas po surinkimo,
• neperdirbtų vabzdžių tiekimas.

Kiekvienai rūšiai taikomos skirtingos auginimo sąlygos. Būtina parinkti tinkamus pašarus ar substratus, kadangi tai labai svarbi auginimo proceso dalis. Pašarai ar substratai tvarkomi taip, kad nebūtų užteršti, jie turėtų būti parinkti atsižvelgiant į auginamų vabzdžių rūšis, remiantis atsparumu bakterinėms ir virusinėms ligoms ir atskirų vabzdžių rūšių mitybos poreikiais. Turi būti užtikrinamas kiekvienos pašarų ar substratų partijos atsekamumas, o jeigu jie ruošiami vietoje, būtina sudaryti receptūras ir laikytis nustatytų sudėtinių dalių proporcijų, užtikrinti tinkamą visų sudėtinių dalių susimaišymą.

Pagrindiniai auginimo sąlygų kontroliuojami parametrai yra temperatūra, drėgmė ir vėdinimas. Pavyzdžiui, didžiajam milčiui (Tenebrio molitor) reikia 70 proc. santykinės drėgmės, juodajai plokščiamusei (Hermetia illucens) ir kambarinei musei (Musca domestica) – 50–70 proc., naminiam svirpliui (Acheta domesticus) – 90 proc. santykinės drėgmės.

Vabzdžių augimo sparta priklauso nuo temperatūros. Daugeliu atvejų palankiausia temperatūra yra nuo 25 iki 45 °C. Ji turi būti derinama su drėgme, atsižvelgiant į vabzdžio vystymosi stadiją. Vabzdžių kolonija turi būti uždaryta (nesudarant sąlygų pabėgti) ir apsaugota nuo kenkėjų, bet išlaikant būtiną ventiliaciją, kuri ypač svarbi svirpliams ir musėms, kadangi šiluma ir drėgmė skatina parazitų ir grybinių ligų vešėjimą.

Vabzdžių auginimas ir šėrimas

Vabzdžių veisimo kolonijų auginimas prasideda nuo bazinės arba pagrindinės kolonijos sukūrimo. Rekomenduojama veisti tuos vabzdžius, kurių mažiausiai trys kartos gali būti atsektos. Augindami vabzdžius, turėtume išlaikyti pastovų vabzdžių tankį kiekviename vystymosi etape ir registruoti visas vabzdžių kolonijas, užtikrinti jų atsekamumą.

Užauginus vieną vabzdžių kartą, reikia kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti vabzdžių laikymo vietas (indus, konteinerius, dėžes) ir įrangą. Vabzdžiai renkami auginimo ciklo pabaigoje arba numatytoje auginimo stadijoje, pašalinant iš auginimo talpų ir atskiriant nuo vabzdžių ekskrementų ir kitų pašalinių medžiagų.

Galima rinkti rankomis, bet dažniausias taikytinas metodas yra sijojimas (rankomis arba automatizuotai). Daug patogiau ir greičiau sijoti vabalų lervas. Tinklelio akučių dydis turėtų suteikti veiksmingą vienos ar dviejų pakopų vabzdžių ekskrementų, svetimkūnių ir kitų pašalinių medžiagų atskyrimą, o po kiekvienos vabzdžių partijos sijojimo įranga turi būti išvalyta ir išdezinfekuota, kad būtų išvengta kryžminės taršos.

Kitas labai svarbus etapas – vabzdžių žarnyno išvalymas. Siekiant užtikrinti, kad produkcijai skirti vabzdžiai būtų tinkami vartoti, privalu juos perkelti į talpyklas be pašarų ir, atsižvelgiant į rūšį, laikyti tol, kol bus ištuštintas vabzdžio virškinamasis traktas (pvz., didysis milčius ir svirpliai prieš tolesnį apdorojimą turi būti laikomi apie 12–24 valandų).

Auginimo proceso pabaigoje būtina išvalyti ir dezinfekuoti su vabzdžiais ir jų pašarais kontaktuojančią įrangą ir kitus paviršius, taip pat – vabzdžių auginimo, perdirbimo ir produkcijos laikymo, gamybos patalpas, auginti skirtas dėžes (mažiausiai kartą tarp kiekvienos partijos).

Kadangi ES teritorijoje pašarams ar maistui auginami vabzdžiai yra priskiriami ūkinių gyvūnų kategorijai, jiems šerti gali būti naudojami:

• augaliniai produktai,
• mineralinės medžiagos,
• kai kurie gyvūniniai produktai: pieno ir kiaušinių produktai, hidrolizuoti baltymai (gauti iš neatrajotojų arba gauti iš atrajotojų kailių ir odų), želatina ir kolagenas, pagaminti iš gyvūnų, išskyrus atrajotojus, žuvų miltai, kraujo produktai, išskyrus gautus iš atrajotojų (kraujo miltai nelaikomi kraujo produktais ir jų vabzdžiams šerti negalima),
• medus.

Vabzdžių negalima šerti:

• žaliais (neperdirbtais) gyvūniniais produktais,
• maisto atliekomis,
• žmonėms nebetinkamu vartoti maistu, kurio sudėtyje yra mėsos ir (ar) žuvies.

Taip pat griežtai draudžiama šerti mėšlu, gyvūnų ar žmonių išmatomis, mediena, buitinėmis atliekomis, pakuočių dalimis ir kitomis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 III priede nurodytomis medžiagomis.

Privalu užtikrinti, kad pašarai ir substratai būtų geros kokybės ir tinkami vabzdžiams šerti, t. y. jie negali būti sugedę, supeliję. Turi būti tiekiamas reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo.

Gavus pranešimą apie įsigytus nesaugius pašarus, jie turi būti atskirti nuo kitų ir laikomi tam skirtose atskirose talpose, konteineriuose ar patalpose, aiškiai matomoje vietoje ir pažymėti užrašu, nurodančiu, jog saugomas nesaugus pašaras. Vykdoma netinkamų naudoti pašarų ir substratų apskaita, įrašai saugomi dvejus metus.

Vabzdžių apdorojimas

Pašarų ūkio subjektai, auginantys vabzdžius pašarams, turi laikytis reikalavimų, numatytų Reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priede. Jame nustatyta daug įpareigojimų: turi būti parengta ir įdiegta savikontrolės sistema, kuria nustatomi, vertinami ir kontroliuojami pavojai, susiję su maisto sauga, patalpos ir įranga turi būti pritaikytos, siekiant išvengti kryžminės taršos, gatavi pašarai – laikomi atskirti nuo gamybai naudojamų pašarinių žaliavų ir pašarų priedų, personalas turi turėti pakankamai įgūdžių jų vykdomoms procedūroms atlikti, turi būti atliekama nepageidaujamų medžiagų ir kitų teršalų ir mikrobiologinės taršos stebėsena, pagal nustatytą tvarką imami ir tiriami pašarinių žaliavų ir gatavų pašarų mėginiai, užtikrinamas tinkamas atliekų tvarkymas ir t. t.

Dar vienas reikšmingas etikos ir gyvūnų gerovės aspektas – vabzdžių nužudymas. Atsižvelgiant į auginamas vabzdžių rūšis tai gali būti atliekama skirtingais būdais, tačiau greitai ir efektyviai, nesuteikiant galimybės vabzdžiams kankintis.

Nužudymo metodai:

• karščiu, t. y. naudojant karštą vandenį arba garus (temperatūrinis šokas),
• mikrobangomis,
• infraraudonaisiais spinduliais,
• šalčiu (kriogeninis šaldymas arba naudojant skystą azotą).

Po tinkamo vabzdžių nužudymo galima pritaikyti terminio, cheminio ar mechaninio pobūdžio perdirbimo būdus.

Vabzdžių apdorojimo metodai:

• džiovinimas šaldant,
• džiovinimas aukšta temperatūra,
• frakcionavimas (baltymų, riebalų ir kt. išskyrimas).

Vabzdžių auginimo, pirminės gamybos, perdirbimo, produktų sandėliavimo, pašarų ar substratų sandėliavimo patalpas reikia įrengti taip, kad būtų užtikrinta saugi maistui ir pašarams aplinka, jos būtų lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Gyvi vabzdžiai turi būti laikomi patalpose, iš kurių negalėtų patekti į aplinką, jas reikia atskirti nuo perdirbimo ir pašarams bei produktams laikyti skirtų patalpų.

Pašarams skirti vabzdžių produktai gali būti tiekiami rinkai tik sandariai uždarytose ir tinkamai paženklintose pakuotėse arba talpyklose, kurias atidarius būtų pažeidžiama plomba ir jos nebūtų galima panaudoti dar kartą. Visos gamyboje naudojamos žaliavos ir ingredientai turi būti laikomi gamintojo nurodytomis sąlygomis.

***

Norint auginti vabzdžius maistui ar pašarams, gaminti vabzdžių produktus sau ar pradėti tokį verslą, pirmiausia reikia susipažinti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2283 reikalavimais. Jo nuostatos perkeltos į Lietuvos teisės aktą „Lietuvos Respublikoje auginamų vabzdžių, skirtų žmonių maistui ir (ar) gyvūnų pašarams, gairės“.