

- Dovilė ŠIMKEVIČIENĖ Jungtinė Karalystė
- Mano ūkis
Kokia Škotija būtų be šioje šalyje išvestų Aberdynų angusų mėsinių galvijų! „Blackhaugh“ veislinių angusų ūkis yra pavyzdys, kaip škotai išnaudoja gamtos sąlygas ir kuria pridėtinę vertę, kuri užtikrina sotesnį gyvenimą.
Elliot‘ų (Eliotų) giminė jau 200 metų gyvena ir ūkininkauja Škotijos šiaurėje, netoli Galašilso. Dar ir dabar ganyklas juosia šimtametės akmenų tvoros. Dabartinis ūkis kalnuose įkurtas 1920 metais.
Šiuo metu veislinius mėsinius galvijus ir avis augina Andrew‘ius ir Elizabeth‘ė Elliot‘ai (Endrius ir Elizabetė Elijotai). Šeimos tradicijas tęsiantis Andrew‘ius didžiuojasi, kad nuo 1800-ųjų čia gyvena jau septinta Elliot‘ų šeimos karta. Ūkininkavimo tradicijas tęs didžiausias tėvų pagalbininkas ūkyje 18-metis sūnus Thom‘as (Tomas). Regbį žaidžiantis jaunuolis nuo rudens pradės geografijos studijas, tačiau žada neapleisti ūkio reikalų. Dvi vyresnės dukros jau išvykusios studijuoti.
„Blackhaugh“ ūkyje laikoma apie 150 karvių žindenių, dar apie 50 – kitame, šiauriau esančiame šeimos ūkyje.
Kartu su angusais šeima augina veislei ir avis – trijuose ūkiuose jų laiko apie 3 tūkstančius. Lietuvoje negirdėtos vietinės Chevease avys yra Cheviot Easycare hibridas. Šių avių nereikia kirpti – jos meta savo vilną. Beje, už ėrieną Jungtinėje Karalystėje mokama brangiau negu už jautieną – už 1 kg ėrienos skerdenos moka 8 svarus (apie 9,5 Eur), už angusų mėsos – 5,6–5,5 svaro. Tiesa, jeigu parduoda rudenį, per patį pardavimo įkarštį, skerdenos kaina mažesnė.
Prisitaikė prie gamtos sąlygų
Šokame į John Deer traktoriaus priekabą ir dardame į kalnų ganyklas. „Hi, girls“, – pašaukia telyčias ganykloje Andrew‘ ius ir subaubia kaip bulius – gyvulių garsus jis atkartoja meistriškai. „Mergaitės“ susiburia aplink jį ir Thom‘ą. Jaukūs ir iš paskos it šuniukai bėgantys buliukai, kuriuos apžiūrime kitoje ganykloje. Galvijai kalnų ganyklose ganosi nuo gegužės iki lapkričio, žiemoja pašiūrėse.
„Ūkininkaudami aukštikalnių ūkyje žmonės suprato ir kitoms kartoms perdavė, kad reikia auginti prie aplinkos prisitaikiusius gyvulius. Tai leido išlaikyti verslą du šimtmečius ir išgyventi ne vieną sunkų metą“, – būreliui Lietuvos specialistų sakė charizmatiškasis ūkio savininkas, pridūręs, kad gyventi čia gera vieta. Teniso kortai prie namų, futbolo aikštelė, akmenslydžio įranga ir aplink žaliuojančios kalvos tuo neleidžia abejoti.
Tačiau sąlygos ūkininkauti nėra lengvos – vietovė kalnuota, stati, akmenuota (po 10 cm žemės sluoksniu – kalkakmeniai ir akmenys), daug drėgmės, vietomis šniokščia kriokliai. Nepaisant geografinių sunkumų, Andrew‘ius sėkmingai ūkininkauja, prieš kelis dešimtmečius išplėtė ūkį.
„To reikėjo geresniam gyvenimui, norėjosi daugiau uždirbti“, – paaiškina jis. Rytinėje Škotijos dalyje sąlygos ūkininkauti palankesnės – daugiau lygumų, ūkininkai turi po kelis tūkstančius akrų žemės. Andrew‘ius valdo 1 000 akrų (apie 405 ha), beveik visa nuosava.
Svarbiausia – genetika, atranka ir racionalus požiūris
A. Elliot‘as angusus augina ant žalienų, tvartiniu laikotarpiu šeria žolės ir kukurūzų silosu, papildomai duoda 1,2–2 kg koncentruotųjų pašarų (miežių). Pašarus gamina ūkyje. „Daugelis pirkėjų nori didelių, masyvių galvijų, bet, norint užauginti tokius angusus, jiems reikėtų daug daugiau koncentratų. Tai ne tik labai pabrangintų auginimo savikainą – pernelyg nupenėtų galvijų blogėja vaisa, trumpėja ūkinio naudojimo trukmė. Mano požiūris kitoks“, – dėsto ūkininkas.
Jo veiklos principai: su šiuolaikinėmis technologijomis suderinta perspektyviausių gyvulių atranka, identifikuojant geriausią turimą genetiką, racionalus ūkininkavimas, mažinant gamybos sąnaudas, ir maksimalus pelningumas, veisiant aukštos veislinės vertės ir produktyvumo galvijus.
Pagal prekybos veisliniais buliukais verslo modelį ūkyje daugiausia naudojama seksuota sperma vyriškos lyties palikuonims gauti. Karvės sėklinamos tvartiniu laikotarpiu, sausį, tad veršiuojasi sezoniškai. Andrew‘ius stengiasi, kad visos karvės ir telyčios apsiveršiuotų per kuo trumpesnį laiką – nuo spalio 15 iki lapkričio 15 dienos. Ūkyje vykdomas rujų sinchronizavimas, iš pirmo karto apsisėklina 55 proc. karvių.
Veislinius gyvulius vakcinuoja nuo rinotracheito, virusinės diarėjos ir klostridijozės – Škotijoje vyrauja kitokia klostridijų rūšis nei Lietuvoje. „Klostridijos, kol nevakcinavome, pražudė nemažai galvijų. Bet dabar mano veterinaras neturi problemų nei dėl jų, nei dėl veršiavimosi, veršelių kritimas sudaro iki 1 procento. Jis kartą per savaitę lankosi ūkyje, nes sėklina galvijus, plauna embrionus, taigi, mato visos bandos sveikatingumą“, – pasakoja A. Elliot‘as.
Ūkininkas samdo tris darbuotojus. Geri, patikimi ūkio darbininkai Jungtinės Karalystės ūkiuose jau tapo retenybe. Pasak jo, tėvai nenori leisti vaikų padirbėti į žemės ūkį, nes jiems tai atrodo neprestižinis darbas. Tad daugelis ūkio rūpesčių gula ant Andrew‘iaus, Thom‘o ir Elizabeth’ės pečių.
Prekyba veisliniais buliukais įsibėgėjusi
Angusus A. Elliot‘as pasirinko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dėl veislės ypatybių – šie galvijai lengvai veršiuojasi, gerai išvystyti jų raumenys. Be to, jie gerai auga tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, yra atsparesni vabzdžiams – ne veltui Škotijoje išvesti. Antra priežastis – angusai, pasak augintojo, yra prekės ženklas ir visada turi pirkėjų, yra paklausūs rinkoje.
Yra ir dar viena priežastis – tai, anot galvijų augintojo, malonumas dirbti su lengvai valdomų galvijų banda, kuri pateisina lūkesčius. „Pardavimai išaugo, pirmiausia žiniai einant iš lūpų į lūpas. Buvo malonu susitikti ir dirbti su daugeliu pažangių ūkininkų ir padėti jiems pasiekti tikslų“, – džiaugiasi A. Elliot‘as.
Per metus veislei jis parduoda 40–60 bulių. Vidutinė buliaus, skirto kergti, kaina paprastam ūkiui – 4 000 svarų. Šiemet per 5 mėnesius pardavė 15 bulių pieno ūkiams, kurie kryžmina savo karves su angusais. Bet jiems Andrew‘ius siūlo prasčiausius bulius. „Kai toks pirkėjas rodo, kokio norėtų buliaus, tiesiai jam sakau – aš nuspręsiu, ko tu nori, nes tau reikia pigaus“, – juokiasi Andrew‘ius. Tas, jo akimis, pigus bulius kainuoja 2–3 tūkst. svarų.
Geriausius palikuonis spermos gamybai perka veislininkystės įmonė „Cogent“, gaminanti ir seksuotą spermą. Šiai įmonei parduodamų bulių kaina – komercinė paslaptis, tačiau augintojas neslepia, kad ji nepalyginti didesnė.
Embrionus importavo iš Jungtinių Valstijų
Beveik visa A. Elliot‘o banda sudaryta iš amerikietiškos angusų genetikos – 2002 m. jis pradėjo importuoti embrionus iš JAV. „Tuo metu Jungtinėje Karalystėje daugiausia dėmesio buvo skiriama angusų dydžiui ir raumeningumui. Norėdamas gauti vaisingus, lengvai besiveršiuojančius, raumeningus vidutinio kūno sudėjimo ir gero temperamento galvijus, pažvelgiau į Šiaurės Ameriką, kur yra didžiulė angusų veislės įvairovė. Per 5 metus importavau daugiau kaip 150 geriausios genetikos embrionų. Iš jų gimę veršeliai buvo pradinė „Blackhaugh“ bandos bazė“, – pasakoja Andrew‘ius.
Stebėjimas, gyvulių atranka ir paranka, ilgojo nugaros raumens skenavimas, skerdenų vertinimas kelerius metus, geriausios genetikos dauginimas plaunant ir implantuojant dar po 25 embrionus kiekvienais metais padėjo „ Blackhaugh“ ūkiui pasiekti tikslą – subalansuotą, funkcionalią, vaisingą bandą, vidutinio dydžio karves, kurių veršingumas trunka trumpiau ir jos lengvai veršiuojasi, kurios tinka turimoms ūkio sąlygoms ir gamina aukščiausios kokybės produktą – aukštos genetinės vertės palikuonis.
Be to, formuojant bandą visiems gyvuliams atliktas genomo tyrimas JAV (Europoje angusų genomas kol kas netiriamas). Tačiau tai brangu, todėl dabar, kai banda suformuota ir žinoma, daromas tik elitinių bandos gyvulių, iš kurių plaunami embrionai, genomas. Embrionus persodina savo geriausioms telyčioms, kad gautų aukščiausios kokybės palikuonis.