Daugiau kaip pusė Lietuvos ūkių vykdo veiklą vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis. Šios vietovės sudaro 37,53 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

Mūsų šalies vietovėse, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, driekiasi didžiausi nenašių žemių plotai. Šioms vietovėms būdingas kalvotas reljefas, vertingi kultūriniai kraštovaizdžiai, vyrauja aplinkosauginiu požiūriu jautrios teritorijos. Be to, ten prasta demografinė situacija: mažiausias kaimo gyventojų tankumas, neigiamas natūralus prieaugis, daug pensinio amžiaus gyventojų.

Šiose vietovėse veikiančių ūkių sukuriama grynoji pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui, yra mažesnė nei tų, kurie veikia teritorijose be kliūčių. Todėl ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose sąlygos tai daryti yra nepalankios, siekiant juos paremti, mokamos išmokos pajamoms užtikrinti, daliai patirtų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų kompensuoti.

Pagal Bendrosios žemės ūkio politikos 2023–2027 m. tikslus, parama už ūkininkavimą vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis teikiama, siekiant spręsti problemas, susijusias su teisingu pajamų užtikrinimu ūkininkams, kaimo gyventojų socialinės atskirties didėjimu ir ūkininkavimo šiose vietovėse tęstinumu. Be to, parama kartu koncentruojasi į biologinės įvairovės ir žemės ūkio gyvybingumo išsaugojimą didelės gamtinės vertės agrarinėse teritorijose.

Šiame straipsnyje pateikiama Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Danijos, Airijos paramos, mokamos už ūkininkavimą vietovėse, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, analizė. Svarbu pabrėžti, kad kompensacinė parama 2023–2027 m. laikotarpiu netaikoma Flandrijoje (Belgija), Estijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje ir Latvijoje. Latvijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, mažiau palankios ūkininkauti vietovės sudaro 88,8 proc. viso šios šalies žemės ūkio naudmenų ploto.

Lietuva

Mūsų šalyje kompensacinė išmoka skiriama kasmet už reikalavimus atitinkantį žemės ūkio paskirties žemės hektarą vietovėse, kuriose yra didelių gamtinių ir kitų specifinių kliūčių. Išmokos mokamos:

• už vietoves, kuriose yra didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių;
• už vietoves, kuriose yra mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių;
• už intensyvaus karsto vietoves;
• už potvynių užliejamas vietoves.

Siekiant gauti paramą už deklaruotas pievas (ganyklas), vienam hektarui pievų (ganyklų) turi tekti ne mažiau kaip 0,3 sąlyginio gyvulio (SG). Taikant dalinį (75 proc.) susidarančių papildomų išlaidų ir prarastų pajamų kompensavimą, žemdirbius, kurie ūkininkauja gamtinių ar kitų specifinių kliūčių turinčiose vietovėse, skatinama ūkininkavimo veiklą derinti su kitomis, aktyviau įsitraukti į tas, kurios įgyvendina Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą.

Švedija

Šalyje nustatyti išmokų dydžiai vietovėms, kurios yra kalnuotos, taip pat vietovėms su didelėmis gamtinėmis ir specifinėmis kliūtimis. Švedijoje vyrauja 6 ūkininkavimo tipai:

• kai ganomi gyvuliai ir ariamoje žemėje auginami pašariniai augalai;
• kai ganomi gyvuliai ir yra natūralių ganyklų;
• kai ganomi gyvuliai ir yra kitų labai ekstensyvių natūralių ganyklų;
• augalininkystė;
• ekstensyvus ūkininkavimas;
• labai ekstensyvus ūkininkavimas.

Parama mažinama iki 80 proc. kompensacijos lygio ūkiams iš pirmųjų trijų ūkininkavimo tipų, kurių plotas viršija 200 ha, taip pat augalininkystės ir ekstensyvaus ūkininkavimo tipų ūkiams, kurių plotas yra didesnis kaip 70 hektarų. Labai ekstensyvūs ūkiai neremiami. Ūkininkaujantiesiems kalnuotose vietovėse skiriama didžiausia kompensacinė išmoka – 271 Eur/ha.

Lenkija

Kompensacinėms išmokoms taikomas mažėjimo koeficientas ūkio lygmeniu (kaip ir Airijoje), atsižvelgiant į bendrą žemės ūkio paskirties sklypų ar jų dalių plotą, kuriam taikoma išmoka. Ji skiriama pagal ūkių, esančių vietovėse, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, plotą, taikant tokį intensyvumą: iki 25 ha – 100 proc. išmoka; nuo 25,01 iki 50 ha – 50 proc.; nuo 50,01 iki 75 ha – 25 proc. išmokos. Lenkijoje, diferencijuojant išmokos dydį, papildomai atsižvelgiama į tai, ar ūkyje laikomi gyvuliai. Didžiausia parama – kiek daugiau kaip 160 Eur/ha – numatyta žemdirbiams, kurie ūkininkauja kalnų tipo vietovėse ir laiko ne mažiau kaip 0,5 SG/ha.

Airija

Kompensacinė išmoka už ūkininkavimą nepalankiose vietovėse diferencijuojama pagal vietovės tipą ir remtiną plotą. Didžiausias plotas, už kurį skiriama išmoka, atskirais atvejais siekia 30, 34 ir 40 hektarų. Ūkininkai turi laikyti ne mažiau kaip 0,1 SG/ha. Kompensacijos dydis svyruoja nuo 70 iki 250 Eur/ha.

Danija

Danijoje taikomas vienas kompensacinės paramos dydis – 67 Eur/ha. Parama skiriama už plotus nuo 0 iki 100 ha. Už didesnius kaip 100 ha plotus parama neskiriama. Jos gali kreiptis žemės ūkio paskirties žemės savininkai ir nuomininkai, gyvenantys tiltais nesujungtose salose ir aktyviai ūkininkaujantys.

Vokietija

Čia išskiriamos kalnų vietovės, vietovės su gamtiniais trūkumais ir specifinių trūkumų turinčios vietovės, kuriose ūkininkaujantiems kompensacinių išmokų dydžiai skiriasi pagal regionus. Vienur išmoka nemokama už plotus, viršijančius 500 ar 600 ha, kitur – 150 ar 250 hektarų.  

* * *

Atlikus kai kurių ES šalių kompensacinės paramos ir jos skyrimo svarbiausių reikalavimų palyginamąją analizę, galima teigti, kad Lietuvoje nustatyta parama už ūkininkavimą vietovėse, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, labai panaši į kitose ES šalyse skiriamą paramą. Esminis skirtumas – Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, nenustatytas didžiausias plotas, už kurį skiriama kompensacinė išmoka, todėl galima daryti prielaidą, kad tai sumažina kompensacinės paramos didinimo galimybes smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Nagrinėtose šalyse didžiausio ploto, už kurį skiriama parama, ribojimai svyruoja nuo 30 iki 600 hektarų.

***

Žemdirbiai, ūkininkaujantys gamtinių ir specifinių kliūčių turinčiose vietovėse, siekdami, kad jų plėtojama veikla būtų tvari, savo ūkinėje veikloje turėtų plėtoti tokius veiklų derinius, kurie labiausiai tinka gamtinėms sąlygoms. Taip pat verta apsvarstyti galimybę dalyvauti ir kitose valstybės paramos schemose. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023– 2027 m. strateginį planą, ūkininkaujantys vietovėse, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ir gaunantys kompensacinę paramą už negautas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal kitas Strateginio plano priemones.