Ligų sukėlėjų atsparumas fungicidams yra didelė žemės ūkio augalų ligų valdymo problema ir kelia grėsmę kai kurių labai efektyvių komercinių fungicidų veikimui. Ką rodo javų fungicidų, skirtų kontroliuoti kviečių lapų septoriozę ir dryžligę, tyrimai?

Pasaulyje pranešama apie augalų ligų sukėlėjų atsparumą daugiau kaip 100 skirtingų veikliųjų medžiagų. Pastaruosius tris dešimtmečius tyrėjai nagrinėja temas, susijusias su patogenų atsparumu skirtingoms fungicidų grupėms: situaciją, vystymąsi ir procesus, atsparumo atsiradimą. Šioms problemoms spręsti mokslininkai siūlo įvairių būdų. Vienas jų yra integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principų laikymasis, pirmenybę teikiant necheminėms patogenų kontrolės priemonėms.

Pagrindinės žieminių kviečių lapų dėmėtligės Lietuvoje yra kviečių dryžligė (sukėlėjas Pyrenophora tritici repentis) ir lapų septoriozė (sukėlėjas Zymoseptoria tritici). Abi šios ligos gali stipriai sumažinti grūdų derlių. Nors stengiamasi imtis įvairių jų kontrolės būdų, pagrindinė priemonė vis dar yra fungicidai.

Lietuvoje, kaip ir didžiojoje Europos dalyje, lapų septoriozės sukėlėjas yra plačiai tyrinėtas dėl pastebėto atsparumo fungicidams. Kai kurioms veikliosioms medžiagoms patogenas jau visiškai atsparus. O kviečių dryžligės sukėlėjo atsparumo fungicidams tyrimai atliekami retai, nes daugelyje Europos valstybių ši liga, palyginti su septorioze, daug mažiau išplitusi. Tačiau, siekiant išvengti greito atsparumo fungicidams plitimo, svarbu stebėti galimus veikliųjų medžiagų efektyvumo kitimus lauko sąlygomis.

Kasmet vis dažniau pasitaiko ekstremalių orų reiškinių, kuriems būdingi ilgi laikotarpiai be kritulių ar intensyvūs krituliai ir aukšta oro temperatūra. Šie reiškiniai stipriai veikia ne tik žemės ūkio augalus ir jų produkcijos kiekį, bet turi reikšmingos įtakos patogenų plitimui. Siekiant įvertinti žieminių kviečių ligų plitimą Lietuvoje, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriuje 2019–2023 m. vykdyta vyraujančių ligų stebėsena ant skirtingų žieminių kviečių veislių (Skagen, Patras, Etana), taip pat įtraukiant skirtingo priešsėlio ir žemės dirbimo įtaką ligos plitimui (auginant kviečius įprastoje sėjomainoje ir juos atsėliuojant minimalaus žemės dirbimo sąlygomis).

Atlikus žieminių kviečių lapų ligų plitimo stebėjimus ir palyginus juos su tuo laikotarpiu vyravusiomis oro sąlygomis, nustatyta, kad lapų septoriozės plitimą daugiausia lėmė meteorologinės sąlygos, nepriklausomai nuo ankstesnio pasėlio. O žieminių kviečių atsėliavimas (sėjimas po kviečių į neartą ražieną) sustiprino tik dryžligės intensyvumą. Taip pat pastebėta, kad, vyraujant palankioms sąlygoms lapų septoriozei plisti ir šiai ligai įsitvirtinus, kviečių dryžligė išplisdavo mažiau, kadangi lapai buvo stipriai infekuoti ankstesnės ligos.

Palyginus skirtingų veislių įtaką ligų plitimui, nustatyta, kad mažiausi abiejų ligų intensyvumai fiksuoti ant Skagen augalų.

Fungicidų poveikis lapų septoriozei

Siekiant įvertinti fungicidų veiksmingumą minėtų lapų dėmėtligių kontrolei, buvo pasirinkti produktai, sudaryti iš vienos veikliosios medžiagos (iš skirtingų cheminių grupių), ir produktai, turintys po dvi skirtingas veikliąsias medžiagas. Tyrimai vykdyti 2020–2023 metų laikotarpiu, fungicidų veiksmingumas lapų septoriozei buvo vertintas visus ketverius metus, o kviečių dryžligei – dvejus metus. Lauko bandymų kviečiuose fungicidai buvo naudojami vieną kartą visiškai išsisukus vėliaviniam lapui (augimo tarpsnis BBCH 39).

Įvertinus gautus rezultatus nustatyta, kad tarp fungicidų, turinčių vieną veikliąją medžiagą, efektyviausiai lapų septoriozę kontroliavo produktai su karboksamidų (SDHI) grupės veikliosiomis medžiagomis, o mažiausiai – su strobilurinų (QoI) grupės veikliosiomis medžiagomis.

Tarp fungicidų su dviem veikliosiomis medžiagomis efektyviausi buvo produktai, kurie turėjo SDHI grupės veikliąją medžiagą fluksapiroksadą (fluksapiroksadas + piraklostrobinas, fluksapiroksadas + mefentriflukonazolas).

Veiksmingumas nuo kviečių dryžligės

Įvertinus fungicidų su viena veikliąja medžiaga veiksmingumą kontroliuoti kviečių dryžligę, nustatyta, kad efektyviausi taip pat buvo produktai, kurių sudėtyje yra SDHI grupės veikliosios medžiagos. Mažiausiai ligą slopino fungicidai su QoI grupės veikliosiomis medžiagomis.

Na, o tarp fungicidų su dviem veikliosiomis medžiagomis geriausiai ligą slopino produktas, kurio sudėtyje buvo SDHI grupės veiklioji medžiaga benzovindiflupiras, ir DMI grupės fungicidas protiokonazolas. Mažiausiai veiksmingas nuo šios ligos buvo produktas, turintis DMI grupės veikliąją medžiagą mefentriflukonazolą, ir QoI grupės medžiagą piraklostrobiną.

Tiek lapų septoriozės, tiek kviečių dryžligės intensyvumą labiau slopino fungicidai, turintys po dvi veikliąsias medžiagas.

Apsaugos strategija

Siekiant sumažinti kviečių lapų septoriozės ir kviečių dryžligės atsparumo fungicidams vystymąsi ir kuo ilgiau išlaikyti produktų efektyvumą, rekomenduojama taikyti šias strategijas:

• Per sezoną naudoti skirtingų cheminių grupių fungicidus. Tai padeda išvengti selekcinio spaudimo, kuris skatina atsparių patogenų padermių vystymąsi.
• Naudoti fungicidų mišinius, kurie apima skirtingas chemines grupes (QoI, QiI, DMI, SDHI). Tai mažina tikimybę, kad patogenai išvystys atsparumą visoms veikliosioms medžiagoms vienu metu.
• Rotuoti fungicidus su skirtingais veikimo būdais – kiekvieną purškimą naudoti skirtingos grupės veikliąją medžiagą arba jų mišinį.
• Naudoti fungicidus pagal rekomenduojamas normas ir išlaikyti atitinkamus laikotarpius tarp purškimų.
• Prevencijai taikyti IKOK principus.

Šios strategijos padės išlaikyti fungicidų efektyvumą ilgą laiką ir sumažinti patogenų atsparumo fungicidams vystymąsi.