VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis ne tik veikia kaip verslo subjektas, bet ir atlieka mokomąją funkciją, dalyvauja mokslinėje veikloje. Kuo šis ūkis išskirtinis, koks jo ryšys su verslu ir studentais? Apie tai kalbamės su ūkio direktoriumi Viliumi VENSKUTONIU.

Kurį žodį akcentuojate žodžių derinyje „mokomasis ūkis“? Mokymas ar gamyba? Mokslas ar verslas?

Iš dainos žodžių neišmesi – ir mokomasis, ir ūkis, nes atlieka abi funkcijas. Dabartinėje veikloje šie žodžiai man – lygiaverčiai. Stengiamės sujungti veiklas ir studentams parodyti kuo daugiau. Ūkyje atliekami ir moksliniai tyrimai, studentai renka duomenis savo moksliniams darbams, atlieka praktiką, dalijamės tvaraus ūkininkavimo patirtimi.

Kalbant apie mokslą ir verslą, žinoma, kad mokslas. Būtina bendradarbiauti su verslu, domėtis naujovėmis, jausti aplinką, kurioje vėliau dirbs universitetą baigę specialistai, bet būtent nuo mokslo prasideda teisingi sprendimai ir jis pateikia atsakymus į klausimus.

Su kokiu Mokomojo ūkio ateities įsivaizdavimu į jį atėjote iš verslo? Ar įmanoma, kad Mokomasis ūkis veiktų kaip mokomoji-parodomoji pavyzdinė bazė ir kartu save išlaikytų?

Iš tiesų, neturėjau įsivaizdavimo. Man pasiūlė dalyvauti konkurse šiai pozicijai užimti. Apsižvalgęs ūkyje supratau, kad vadovavimas pareikalaus labai daug darbo – bus ką veikti, bet kartu ir įdomu.

Iššūkių čia daug, tarkime, patikrinimai, darbų sauga, bet tai – įdomi ir gera patirtis. Su laiku prisiderini – kaip ir prie visko

Mokomasis ūkis save išsilaiko, visą laiką išsilaikė iš uždirbtų lėšų. Dalyvauja įvairiuose projektuose, nėra papildomai subsidijuojamas ar remiamas valstybės. Mokomasis ūkis – atskiras juridinis vienetas. Priklauso VDU, bet dirba kaip atskiras mechanizmas.

Vienas iš mūsų siekių ir yra tapti mokomąja-parodomąja pavyzdine baze. Sukūrėme strategiją, kad tai įgyvendintume. Kalbant apie augalininkystę, manau, mes jau dabar esame pavyzdiniai, kartu ir tvarūs. Kai pradėjau čia dirbti ir pamačiau taikomą aštuonlaukę sėjomainą, iš verslo atėjusiajam ji atrodė kaip dinozauras – juk niekas jau nebetaiko. Tačiau nusprendžiau metus nieko nekeisti. Juk būtų kvaila tai daryti neįsigilinus, kaip veikia šis mechanizmas. Bet įsitikinau, kad veikia puikiai ir yra tvarus.

Metus nieko nekeitėte, bet vėliau, matyt, kokių nors naujovių atsirado?

Keitėsi daug. Pirmiausia norėjau, kad Mokomajame ūkyje išliktų istorija. Paprastai ūkyje, be pelno ir nuostolių eilučių, po metų daugiau nieko nelieka. Tad sukūrėme skaitmeninį Mokomojo ūkio laukų žemėlapį, kuriame dalijamės sukaupta informacija. Ten galima matyti visus ūkio sėjomainos laukus, taikomas technologijas, atliekamus darbus, kokį derlių gauname. Jis labai patrauklus studentams ir dėstytojams. Be to, ūkininkai gali pažiūrėti ir palyginti, kaip dirbame mes ir jie, kokius rezultatus gauname.

Pakito ir technologijos, pradėjome naudoti kitus produktus. Į Mokomąjį ūkį atėjo daug verslo. Pradėjome dirbti su selekcininkais, kurie studentams pasakoja, kaip augalų veislės kuriamos, kokiomis savybėmis pasižymi, kokia jų energinė vertė ir kt.

Dar prieš porą metų VDU rektorius kalbėjo, kad Mokomasis ūkis studijų proceso ir mokslo netenkina, nes neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Kiek iki šiandien pavyko nueiti šiuolaikinių reikalavimų link?

Kiek, sunku pasakyti, bet tikrai judame į priekį ir gana sparčiai. Apskritai nenoriu kalbėti apie tai, kas buvo. Noriu kalbėti apie tai, kas daroma. O paruošti ateities viziją – labai didelis darbas. Tai ne rašinėlį parašyti, čia reikia tiksliai suplanuoti, įvertinti kainas, galimybes, mokslininkų ir darbuotojų poreikį, kas ateityje bus svarbu.

Vis labiau stipriname ryšį su Universitetu ir jo padaliniais. Esame VDU Žemės ūkio akademijos įkurto klasterio „Žaliasis intelektas“ nariai, labai glaudžiai dirbame su Agronomijos fakultetu, Bandymų stotimi, Verslo ir socialinės partnerystės centru. Turime bendrus tikslus ir veiklas, kartu rengiame lauko dienas, demonstracinius renginius, įgyvendiname kitus projektus. Tad, mano manymu, sinergija tikrai vyksta ir judame teisinga kryptimi.

Šiuolaikiniame pasaulyje klimato kaita ypač juntama, dėl jos žemės ūkis susiduria su išbandymais. Kaip tai keičia ūkio veiklą?

VDU rektorius 2020 m. patvirtino Klimato kaitos kompetencijų / ekscelencijos centro koncepciją, kurioje nurodyta, kad Mokomajame ūkyje turi atsirasti nauja klimatui nekenksminga ferma-laboratorija. Viskas patvirtinta, belieka sulaukti galutinio pritarimo ir tolesnių žingsnių. Su šia ferma dar bent 10 metų bus ką veikti mokslininkams, nes ji naujoviška, bus galima skaičiuoti net ŠESD emisijas. Ferma bus visiškai robotizuota, kad sudomintų jaunus žmones ir gyvulininkystės verslas atrodytų patrauklus. Dar vienas planas – pastatyti 50 kW klimatui nekenksmingą biodujų jėgainę, kad ūkį aprūpintų elektra.

Mūsų, kaip ūkio, prioritetas – nekenkti aplinkai. Gyvulius ganome, nors tai nėra populiaru, bet paisome gyvūnų gerovės, nes ji mums – labai svarbi. Taip pat naudojame bioproduktus, kurie suriša azotą ir neleidžia jam išsiplauti, išgaruoti.

Minėjote, kad vienas iš Mokomojo ūkio tikslų – parodyti, kad tvari augalininkystė be gyvulininkystės neįmanoma. Kaip pavyksta tai parodyti?

Tikrai gerai. Čia dirbdamas įsitikinau, kad mėšlas, kuris gaunamas kaip šalutinis produktas, labai naudingas: dirvožemį papildo mikroorganizmais, išlaiko drėgmę. Tad gyvulininkystės neplėtojančius ūkius sausros paliečia labiau. Stambūs Lietuvos ūkiai, kurie yra novatoriški, tikriausiai ne be reikalo vis dažniau steigia gyvulininkystės padalinius, kad turėtų mėšlo.

Be augalininkystės ir gyvulininkystės, dar viena ūkio kryptis – eksperimentinė, mokomoji ir bandomoji ūkinė veikla. Kaip ūkis panaudoja šių veiklų rezultatus?

Kol kas rezultatų dar nepanaudojome. Tai padarysime, kai baigsime tyrimus. Po vienų ar dvejų metų negalima priimti sprendimo, kartais bandymams reikia ir 5 metų. Be to, kiekviena technologija turi ir privalumų, ir trūkumų. Tad reikia dėti ant svarstyklių ir žiūrėti. Juk vienam ūkiui tai gali tikti, kitam – ne. Vis dėlto planuojame keisti žemės dirbimo technologijas.

Mokomąją-šviečiamąją funkciją atlieka žemėlapis, kuriame dalijamės ir savo gerąja, ir blogąja patirtimi. Blogoji patirtis irgi gerai – parodo, ko geriau nedaryti. Vyksta lauko dienos studentams, pavyzdžiui, kai ruošiamas šienainis ir silosas, kad matytų visą procesą. Prasidėjus sėjai taip pat kviečiame studentus, parodome net kaip sėjamąją sureguliuoti.

Studentai turi galimybę ūkyje atlikti praktinius darbus: pradedant dirvotyra, baigiant pasėlių vertinimu. Net penktadalį ūkio darbuotojų taip pat sudaro studentai. Dalis jų turbūt iš ūkių? Koks yra Mokomasis ūkis studentų akimis?

Dauguma studentų iš tikrųjų patys ūkininkauja arba yra ūkininkų vaikai. Tikrai yra apie ką su jais pakalbėti. Jie protingi ir daug žino, galima diskutuoti. Bendraudamas su studentais matau, kad domisi. Jeigu klausinėja, vadinasi, ūkis atkreipia jų dėmesį.

Studentai labiausiai domisi naujovėmis. Pernai vieną įmonę kvietėme universiteto bendruomenei ir studentams pristatyti robotą. Šiemet turėjome tiksliosios sėjamosios prototipą, kuris sėja sėklas vienetais. Turime naujovių, bet neturime tikslo viską susipirkti, nes kas metus ar pusmetį naujovės keičiasi. Su metų senumo automobiliu gali nuvažiuoti iš Kauno į Vilnių, su 5 metų senumo taip pat, tik gal ilgiau užtruksi, bet jeigu pagal taisykles, viskas pavyks. Tas pats ir su žemės ūkio technika.

Koks Mokomojo ūkio santykis su verslu, kitomis mokymo įstaigomis?

Bendradarbiauti svarbu visose srityse – gauni daugiau informacijos, tad gali priimti geresnius sprendimus. Verslas Mokomajam ūkiui reikalingas, kad būtume patrauklūs ir turėtume inovacijų, kad galėtume studentams jas parodyti Žemės ūkio akademijoje. Kad tai pamatytų būtent čia, o ne kur nors kitur. Be to, studentai vėliau tampa darbuotojais, tad taip susipažįsta su įmonėmis, jų veikla, požiūriu. Manau, tai svarbu ir reikalinga.

Vykdome ne vieną projektą su įmonėmis, tiriame skirtumus tarp ariminės ir neariminės technologijų.

Bendradarbiaujame ir su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Jų studentai mūsų Gyvulininkystės padalinyje atlieka praktiką. Dėkoju už pokalbį.

***

ŽŪA MOKOMASIS ŪKIS ŠIANDIEN

• Valdo 620 hektarų. 420 ha yra Kauno, kita dalis – Kėdainių rajone. Laikoma apie 160 karvių, prieauglio – apie 270. Pieno primilžis siekia 8,6 t per metus, 2023 m. – 8,4 tonos.
• Pernai ūkyje gauti labai geri derliai. Rapsų siekė 4,38, žirnių – 5,82 t/ha. Kviečių vidurkis – 8,8 t/ha, iš kai kurių laukų gautas ir didesnis nei 9 t/ha derlius.
• Ūkyje dirba 27–30 žmonių. Sezono metu šiek tiek daugiau, nes atsiranda papildomų sezoninių darbų: rinkti akmenis, pjauti žolę ir kt.