Žemdirbiai negali kontroliuoti nei klimato, nei geopolitikos, kurie daro įtaką produktyvumui, prekybai, paklausai, kainoms, pajamoms ir kt. Kaip tai artimiausiu metu gali paveikti žemės ūkio rinkas?

Europos Sąjungos žemdirbių gamybos sąnaudos gerokai viršija lygį, buvusį iki COVID-19 pandemijos. Į tai reaguoja ir Europos Komisija, kuri nuo 2024-ųjų pradžios ėmėsi trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių, kad paremtų ES ūkininkus ir išspręstų jiems susirūpinimą keliančius klausimus.

Stabilumo trūksta ir dėl nenuspėjamų ekstremalių orų, geopolitinių konfliktų, kurie daro spaudimą žemės ūkio rinkoms, taip pat ekonominių veiksnių, pavyzdžiui, vis dar aukštų palūkanų normų ir padidėjusių darbo sąnaudų. Maistas brangus, o tai kartu su mažomis ekonomikos augimo perspektyvomis riboja ir vartotojų paklausos atsigavimo galimybę. Tad naujausios 2024 m. EK žemės ūkio rinkų prognozės didelio augimo nežada.

Grūdai

Skaičiuojama, kad 2023–2024 m. ES grūdų produkcija sieks 269,8 mln. t, o tai yra vos 1 proc. daugiau nei ankstesniais prekybos metais. Minkštųjų kviečių produkcija turėtų išlikti gana stabili (125,6 mln. t), o kukurūzų augti 17 proc. – iki 62,3 mln. t, nors ir bus 10 proc. mažesnė už 5 metų vidurkį. Palyginti su 5 metų vidurkiu, kviečių plotai bus 4,5 proc. mažesni. Tai lėmė sunkios rudeninės sėjos sąlygos dalyje ES Vakarų, Šiaurės ir Rytų teritorijų.

Pagal prognozes, 2023–2024 m. prekybos metais mažės kukurūzų (33 proc.), minkštųjų kviečių (17) ir miežių (17 proc.) importas į ES, tačiau kietųjų kviečių gali padidėti 37 proc., kad kompensuotų mažėsiančią vidaus gamybą. 2023–2024 derliaus metais grūdų suvartojimas ES drastiškai kisti neturėtų – augs vos 0,7 proc. per metus, bet išliks 0,6 proc. mažesnis už 5 metų vidurkį.

Aliejiniai augalai

Šiais derliaus metais ES aliejinių augalų sėklų produkcija sieks 32,8 mln. t ir bus 4,8 proc. didesnė nei ankstesniais derliaus metais, taip pat 10 proc. didesnė už 5 metų vidurkį. Tai lemia augantys sojų ir saulėgrąžų plotai – atitinkamai 5 ir 10 proc. didesni, palyginti su 5 metų vidurkiu.

Rapsų gamyba turėtų augti 1,3 proc. – iki 19,8 mln. tonų. Remiantis prognozėmis, rapsų ir saulėgrąžų sėklų importas 2023–2024 m. sumažės atitinkamai 18 ir 53 proc. (tai susiję su mažesniu importu iš Ukrainos). O štai sojų importas turėtų padidėti 2 proc. – iki 13,5 mln. tonų.

Cukrus

Prognozuojama, kad 2023–2024 m. derliaus metais ES cukraus gamyba sieks 15,6 mln. t, o tai yra 7 proc. daugiau nei praėjusį sezoną. Tai lėmė augę cukrinių runkelių plotai kai kuriose ES šalyse, ypač Rumunijoje (79 proc.), taip pat gerokai padidėjęs derlius Italijoje (49 proc.), Vokietijoje (12) ir Prancūzijoje (6 proc.). Tiesa, manoma, kad 2023–2024 m. augs ir pasaulinė cukraus gamyba.

Tikimasi, kad dėl padidėjusios vidaus gamybos ir gana didelių atsargų ES cukraus eksportas išaugs iki didžiausio lygio per pastaruosius 5 metus – 1,1 mln. tonų. Tad kiek daugiau nei ketvirtadaliu (26 proc.) turėtų sumenkti ir cukraus importas – iki 1,9 mln. tonų.

Pieno produktai

Darant prielaidą, kad ES pieno tiekimas bus stabilus, prognozuojama, kad 2024 m. ES sūrio gamyba padidės 0,7 procento. Eksportas taip pat turėtų augti, bet lėčiau – 2,5 procento. Tai lemia lėtas paklausos atsigavimas kai kuriose svarbiose importo rinkose. Dėl mažesnės maisto produktų kainų infliacijos ir kritusių perdirbimo sąnaudų (pvz., energijos) sūrio vidaus vartojimas turėtų šoktelti 0,4 procento.

Šiemet išrūgų gamyba turėtų padidėti 0,9 proc., vidaus vartojimas greičiausiai išliks panašus į ankstesnių metų. O štai nugriebto ir nenugriebto pieno miltelių vidaus vartojimas, palyginti su 2023 m., mažės atitinkamai 5,3 ir 2 proc. Šių pieno produktų eksportas kis minimaliai – nugriebto 1 proc. augs, nenugriebto – mažės.

ES sviesto gamyba 2023 m. padidėjo maždaug 1,5 proc., nes ES kainos tapo konkurencingesnės, o perdirbimo paklausa išliko didelė, eksportas net 15 proc. augo visomis pagrindinėmis kryptimis, o jo vertė pasiekė rekordinę 1,61 mlrd. Eur sumą. Nors mažai tikėtina, kad šiemet augimo tempas išliks panašus, tačiau ES sviesto eksportas vis tiek turėtų didėti 1,5 procento. Vidaus vartojimui prognozuojamas vos 0,1 proc. augimas.

Mėsa

ES jautienos gamyba 2024 m. turėtų sumenkti 2,3 procento. Dėl sumažėjusios pasiūlos šios mėsos kainos ir toliau gali išsilaikyti gana aukštos. Pernai dėl mažesnės gamybos jautiena irgi brango. Nepaisant to, ES importas nepadengė gamybos sumažėjimo, todėl ES jautienos suvartojimas vienam gyventojui sumažėjo iki 9,7 kg per metus. 2024-aisiais rinkos situacija atrodo panaši, tad tikimasi, kad vartojimas kris 2,8 procento.

O štai kiaulienos gamyba šiemet turėtų susitraukti nežymiai – 0,4 procento. Pagal prognozes, jei kiaulienos kainos išliks aukštos, 2024 m. eksportas gali sumažėti 4 proc., juolab kad Kinijoje šiuo metu yra trumpalaikis kiaulienos pasiūlos perteklius. Importas sumenks 2 procentais.

Nepaisant didelių broilerių kainų, paukštienos paklausa vis dar aukšta, o tai šiemet gali paskatinti ES paukštienos gamybos augimą 1,7 procento. Pernai vidaus vartojimas padidėjo 3 proc., tad augimo tikimasi ir šiemet, tik kiek menkesnio – 2 procentų. Jei paukštienos kainos išliks panašaus lygio kaip ankstesniais metais, tikėtina, eksportas sumažės 1 procentu.

Avienos ir ožkienos gamyba turėtų susitraukti panašiai kaip ir pernai – 4,9 proc. (2023 m. vien Ispanijoje sumažėjo 14,6 tūkst. t). Prognozuojama, kad dėl mažo prieinamumo ir gana aukštų kainų ES avienos ir ožkienos suvartojimas vienam gyventojui sumažės 3,5 procento.