Elektroninio kvito naudojimo taisyklės įsigalios nuo liepos 1-osios. Jų turi laikytis įmonės ir gyventojai, norintys ir (ar) turintys galimybę sugeneruoti e. kvitą kasos aparatu ar kita technine ir (arba) programine įranga.

Gyventojas, sumokėjęs už prekę ar paslaugą, visuomet turi galimybę gauti apskaitos dokumentą. Vienais atvejais privalo būti išduodamas jo net neprašius, kitais – paprašius. Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę pajamų apskaitai naudojamus dokumentus, pavyzdžiui, pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitus, sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras, pateikti popierinius arba elektroninius, nepaisant to, kas juos išduoda – juridinis asmuo ar individualią veiklą vykdantis gyventojas.

Nuo 2019 m. pardavėjai kvitus gali išduoti ir elektroniniu būdu, jeigu tam yra techninės galimybės ir pirkėjas sutinka gauti kasos aparato kvitą tokiu būdu (pvz., į pardavėjo programėlę, kliento nurodytu el. paštu). Žinoma, jeigu dėl techninių aplinkybių kasos aparato kvitas negali būti pirkėjui pateiktas e. būdu arba pirkėjas nesutinka jo tokiu būdu gauti, pardavėjas turi pateikti ir popierinį kvitą. Siekiant efektyvesnio verslo ir prekes ar paslaugas įsigyjančio pirkėjo santykio, būtina skaitmenizuoti paslaugų pirkimo–pardavimo dokumentus. Tokie pokyčiai detalizuotų ir standartizuotų pirkimo–pardavimo metu sugeneruotą sandorio įrodymo (kvito) perdavimą pirkėjui e. būdu. Pirkėjai turėtų galimybę sklandžiau ir lengviau gauti elektroninius kvitus už įsigytas prekes, paslaugas, kartu taip būtų taupomas ir verslo laikas – sumažėtų apskaitos tvarkymo išlaidos, nes visos ūkinės operacijos būtų apskaitomos automatiškai.

Nei pardavėjams, nei pirkėjams e. kvito naudoti nebus privaloma, tik atsiras galimybė tai padaryti. Pirkėjas pats nuspręs, kokio kvito nori – popierinio ar elektroninio. E. kvitas neturės įtakos atsiskaitymui grynaisiais pinigais, nes, jį pasirinkus, už prekes ar paslaugas bus galima atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek ir negrynaisiais pinigais.

E. kvitas – tai elektroninė duomenų rinkmena, kurią galima suformuoti kasos aparatu ar kitomis priemonėmis ir perduoti e. būdu. Jis gali būti naudojamas bet kokio atsiskaitymo metu. E. kvitas kartu gali būti laikomas ir PVM sąskaita faktūra ar pinigų priėmimo kvitu, bilietu arba prekių (paslaugų) pirkimo (pardavimo) kvitu. E. kvitas būtų išduodamas pirkėjui, su kuriuo sudarytas susitarimas (bet koks išankstinis susitarimas, sutikimas dalyvauti lojalumo programoje ir pan.). E. kvitą norintis gauti pirkėjas turės nurodyti pardavėjui, kur e. kvito duomenis pardavėjas turės jam nusiųsti ar patalpinti. Tai gali būti bet koks pirkėjo el. paštas, lojalumo programa ar kortelės paskyra, pagal kuriuos pardavėjo programinė įranga atpažins, bet neidentifikuos pirkėjo ir pateiks jam popierinio kvito skaitmeninę kopiją, kaip yra šiuo metu. Jeigu pirkėjas pardavėjui pateiks, tarkime, individualios veiklos vykdymo pažymos numerį, verslo liudijimo numerį, PVM mokėtojo kodą ar kitus identifikuojančius duomenis, tokį pirkėją pardavėjo programinė įranga atpažins.

E. kvitas suformuojamas pirkėjui atsiskaitant, kartu su jam perskaitomu dokumentu (pvz., PDF, HTML ar kitu formatu) siunčiamas nurodytu elektroniniu paštu, naudojantis žiniatinklio paslauga arba skelbiama informacine sistema, prie kurios pirkėjas turi prieigą. Pardavėjas privalo užtikrinti e. kvito kilmės autentiškumą – savo tapatybės tikrumą, turinio vientisumą (duomenų keitimo nebuvimą ir įskaitomumą). E. kvitą reikia pateikti taip, kad visą jo turinį būtų galima aiškiai perskaityti.

Kasos aparatu suformuotame e. kvite būtina pateikti visus kasos aparato kvitui privalomus rekvizitus, nurodytus Kasos aparatų techninių reikalavimų apraše. Taip pat turi būti taikomi šiame apraše nustatyti reikalavimai. Ne kasos aparatu išduotam e. kvitui nustatyti tokie privalomi rekvizitai – kvito data ir laikas, jo numeris arba serija ir numeris, taip pat šie kvitą išdavusio subjekto duomenys: pavadinimas, kodas arba vardas, pavardė, jeigu fizinis asmuo, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu jo neturi, asmens pasirinkimu – arba asmens kodas, arba mokesčių mokėtojo kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris, arba verslo liudijimo numeris. Taip pat turi būti pateikta informacija apie prekes ir paslaugas: pavadinimas, kiekis, mato vienetas, vieneto kaina, sumokėta suma su centais ir grąža su centais (nurodoma skaitmenimis). Tam, kad e. kvitas būtų laikomas ir elektroninio kasos aparato kvitu, PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, pinigų priėmimo / išmokėjimo kvitu, bilietu ar prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu, e. kvite turi būti nurodyti ir šiems dokumentams teisės aktais nustatyti privalomi rekvizitai.

PVM sąskaitomis faktūromis laikomų e. kvitų duomenys automatiškai bus perkeliami į i. SAF. Pirkėjui pareikalavus, papildomai PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra nebus teikiama. Pirkėjui informavus pardavėją, kad dėl techninių priežasčių e. kvitas negautas, jam pareikalavus, e. kvitą pateikiantis asmuo turi papildomai pirkėjui pateikti e. kvito kopiją (popierinę ar elektroninę). Duomenys gali būti tikslinami, jeigu pateiktame e. kvite nustatyta klaidų ar atsiranda poreikis pateikti papildomų duomenų.

E. kvitai turi būti saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu. E. kvitus, laikomus PVM sąskaitomis faktūromis, kuriomis įteisintas prekių ar paslaugų tiekimas, ekonominę veiklą vykdantys apmokestinamieji asmenys privalo saugoti 10 metų nuo jų išrašymo datos. PVM sąskaitas faktūras privalu saugoti tokios formos (rašytinės ar elektroninės), kokios jos išsiųstos ar gautos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad per visą saugojimo laikotarpį (nuo išrašymo momento iki jos saugojimo laikotarpio pabaigos) būtų užtikrintas PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas, turinio vientisumas ir įskaitomumas. Jeigu PVM sąskaitos faktūros saugomos laikmenose ir užtikrinama prieiga prie jų, toks saugojimas gali būti laikomas saugojimu elektroninėmis priemonėmis.